Magistro baigiamajame darbe atliekama vaiko priežiūros atostogų teisinio reguliavimo analizė bei identifikuojami svarbiausi praktinio taikymo probleminiai aspektai, pateikiami pasiūlymai problemų sprendimui. Darbe apžvelgiamas dabartinis vaiko priežiūros atostogų teisinis reguliavimas, dėmesį sutelkiant ties šių atostogų samprata ir subjektais, turinčiais teisę į vaiko priežiūros atostogas. Siekiant geriau suprasti nagrinėjamus teisės aktus, susijusius su vaiko priežiūros atostogomis, ir teismų praktiką taikant juos, atlikta teisės aktų istorinės raidos apžvalga. Praktinio taikymo probleminių aspektų tyrimo metu nagrinėjamas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui esant vaiko priežiūros atostogose, probleminius aspektus rūšiuojant pagal darbo sutarties pasibaigimo pagrindą. Be to, įvardintos darbuotojo teisės ir socialinės garantijos vaiko priežiūros atostogų metu bei piktnaudžiavimo teise, naudojantis teisės aktų spragomis, problemos. Pabaigoje aptariama darbo, grįžus po vaiko priežiūros atostogų, kol darbuotojo vaikui nėra suėję treji metai, problematika. / The thesis provides an analysis of the legal regulation of child care leave and highlights fundamental problems as regards practical application as well as suggests possible means by which a relevant solution could be developed. This paper reviews the existing child care legal regulation including the general clause and subjects who are eligible to take child care leave. In order to further understand the legislation related to child care leave the historical overview of legal development is covered. The thesis examines the employment contract termination while employee is in child care leave. The problem issues are being sorted on the basis of the employment contract termination. Moreover, rights, social guarantees of the employee in child care leave and problems, which arise due to violation of law by using legal loopholes, are considered. The final chapter of the thesis discusses the issues as regards employees’ work after they return from child care leave (taking into account that employee’s child is under three years).

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]