Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos benamystės problemos, benamystės sąvokos ribų sudėtingumas ir skirtingas apibrėžtinumas ES šalyse. Taip pat išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių vykdoma politika benamystės klausimu. Pirmoje darbo dalyje tiriama užsienio ir Lietuvos autorių mokslinė literatūra, kurios pagalba patikslinamos darbo užduotys, patvirtinamas temos pagrįstumas, tyrimo tikslo pakankamumas. Taip pat analizuojamos benamystės priežastys ir tapsmo benamiu procesas, atskleidžiama benamystės sąvokos problema bei benamių klasifikacija. Antroje dalyje ištiriamos ES socialinės politikos ištakos ir raida benamystės kontekste, taip pat analizuojamos ES vykdomos strategijos skurdui ir benamystei sumažinti. Išanalizuojami ir palyginami 2009 m. ir 2010 m. Eurostato pateiktų skurdo rizikos lygio rodikliai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje analizuojama LT socialinė politika benamystės kontekste, jos ištakos ir raida, Lietuvoje vykdomos strategijos ir projektai benamystei mažinti. Taip pat pateikiami ir palyginami Lietuvos statistikos departamento skurdo rizikos rodiklių 2010 m. ir 2011 m. duomenys. Ketvirtoje darbo dalyje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai: apibūdinamas Vilniaus miesto nakvynės namų ir Vilniaus Carito nakvynės namų darbo pobūdis, veiklos tikslai ir pagrindinės užduotys, įvertinama socialinių darbuotojų nuomonė, kuri atskleidžia skirtingą požiūrį ir skirtingą benamystės problemos vertinimą organizacijose. / The problem of homelessness, the complexity of the limits of homelessness concept and the difference in defining it in the EU countries are analysed in this Master’s thesis. The policy on homelessness carried out in Lithuania and EU countries is also dealt with in it. In the first part of the thesis, the literature of foreign and Lithuanian authors on the subject is explored It helps to make the tasks of the work more precise, to corroborate the validity of the theme, to state the sufficiency of the target explored. The causes of homelessness and the process of becoming a homeless are analysed as well, the problem of the concept of homelessness and the classification of the homeless are disclosed here too. The second part explores the sources of the EU policy and its development in the context of homelessness, and the EU strategies that are in progress to diminish poverty and homelessness are described. The indices of poverty risk level as reported by the EUROSTAT in 2009 and 2010 are analysed and compared. The third part of the thesis deals with the Lithuania’s social policy in the context of homelessness, its sources and development, the strategies and projects in progress in Lithuania to diminish homelessness. Also, the indices in years 2010 and 2011 on poverty risks are presented and compared according to the data of the Statistics Department of Lithuania. The fourth part presents the results of the empiric research: the character of work, the goals of the activities and... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių gerovės režimų raida 1989–2009 m. Siekiama atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos gerovės režimas buvo plėtojamas neoliberalaus “minimalistinio” socialinio modelio link, nepaisant nuolat augusio daugumos visuomenės socialinių sluoksnių nepasitenkinimo. Darbe keliama hipotezė, kad valstybės gerovės režimo vystymosi kryptį (priklausomas kintamasis) lėmė visuomenės ir sprendimų priėmėjų ryšio pobūdis (nepriklausomas kintamasis). Silpnas Lietuvos visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų ryšys, kurį tyrimo autorius siūlo apibrėžti pilietinės visuomenės charakteristikomis ir jos galimybėmis dalyvauti politikos formavimo procese, sąlygojo tai, kad Lietuvos gerovės režimo vystymosi kryptį lėmė didžiausią galią įgijusių verslo interesų grupių, įsivyravusio neoliberalaus diskurso ir tarptautinių finansų institucijų įtaka, naująsias pokomunistines ES šalis kreipusi neoliberalaus kapitalizmo tipo ir jo sudėtinės dalies – neoliberalaus socialinio modelio – link. Tuo tarpu alternatyvų socialinį modelį pasirinkusios kitos ES naujokės – Čekijos – valstybės ir piliečių daug stipresnė sąveika leidžia paaiškinti kitokią čekiško socialinio modelio vystymosi kryptį Vakarų Europos kontinentinių šalių konservatyvaus-korporatyvinio gerovės režimo link bei jos atsparumą neoliberaliam išorės veiksnių spaudimui. / This paper analyzes the development of the welfare regimes of the new European Union member states in the period of 1989–2009. The basic aim of this research is to distinguish main factors, which caused Lithuania to choose a neoliberal social model despite constantly increasing public dissatisfaction with the insufficient coverage of the national social welfare system. It is argued that the strength of the link between the state and society can help to explain the variation of the post-communist welfare regimes. The weak state-society link, which is assessed on the basis of the strength of the civil society and its opportunities to participate in the policy process, “restricted” the influence of Lithuanian citizens on governmental public policies. As a result, Lithuanian social model was influenced by strong business interest groups, dominating neoliberal discourse and intense influence from the neoliberal international financial institutions aimed at creating liberal welfare states. Meanwhile, stronger link between state and society in the Czech Republic, which can be classified to the group of conservative-corporatist welfare states, can explain the resistance of the Czech Republic to the influence of neoliberal external pressure.

The social protection originates from the ancient times, as people were always surrounded by different kinds of danger. The origin of social protection and its further development was induced by such factors as industrialization, urbanization, the conversion of work into commodity, globalization, and the start of the free workers’ movement. Especially globalization and integration processes influence all the countries and their people in a very significant way. The world gradually becomes united economic expanse because the national models of the social protection develop and gradually become similar. The European institutions, such as The Council of Europe and The Council of the European Union propagate the social cohesion in their member countries. For reaching this aim the international documents are being ratified. These documents give the way for further development of the social protection of the European countries including Lithuania. The main documents of the social protection in the European countries are The Social Charter of Europe, The Strategy of the Social Cohesion, and European Code of Social security. Whereas Lithuania adjusts its system of social protection to that of other European countries, it becomes closer to the system of social protection of the higher level. In this way the system of Lithuanian social protection is being developed and achieved. To conclude, Lithuanian system of the social protection gradually becomes similar to the system of other... [to full text]

Santraukoje pateikiama darbo tema bei pagrindinės, darbe vartojamos sąvokos. Aprašyta, ką autorius nagrinėja darbe, kokių tarnybų pareigūnų socialines garantijas lygina, kokių nuostatų laikomasi rašant darbą. Pateikiama socialinių garantijų esmė bei jų taikymo problemos ir pasekmės. Socialinės garantijos bendrąja prasmė – tai priemonių sistema, kuri padeda piliečiams užtikrinti jų teises ir laisves. Subjektų įvairovė leidžia nagrinėti socialines garantijas įvairias aspektais. Darbe nagrinėjamos bei lyginamos muitinės ir krašto apsaugos sistemos pareigūnams teikiamų socialinių garantijų ryšys ir teisinė bazė. Nagrinėjama socialinių garantijų įtaka pareigūnų asmeniniam gyvenimui bei gerovei. Darbe laikomasi nuostatos, kad muitinės pareigūnų socialinių garantijų teisinė bazė nėra tinkamai reglamentuota ir pritaikyta prie besikeičiančių valstybės ekonomikos rodiklių. Dėl to sumažėjo muitinės pareigūnų tarnybos Lietuvos muitinėje motyvacija. Išnagrinėtų teisinių bazių bei atlikto sociologinio tyrimo (skirto muitinės bei krašto apsaugos sistemos pareigūnų požiūriui į socialinių garantijų taikymą) pagrindu, daroma išvada, kad muitinės pareigūnams suteikiamos nepakankamos socialinės garantijos. / The thesis and the main definitions are laid in the summary. It is described, what questions the author researches in the thesis, what kinds of the social guarantees of the service officers are compared, what the author’s attitude is. The purport of the social guarantees, their problems and the result of their practice are laid. The general purport of the social guarantees – it is the system of means that helps citizens to vouchsafe their rights and liberty. Variety of the individuals allows researching the social guarantees in different dimensions. In the thesis the types and the juristic base of the social guarantees of the customs and military officers are compared. The influence of the social guarantees upon officers’ private life and welfare is also researched. It is observed that the social guarantees and their juristic base of customs service officers are not properly regulated and adjusted to the country volatile economic index. Therefore, the motivation of the customs service officers has fallen down. Under the basement of the researched juristic bases and accomplished sociological analysis (which was to research and to get to know the opinion of customs service and military officers about applied social guarantees), the conclusion is that provided social guarantees of customs service officers are imperfect.

Lietuvos valdančiųjų partijų socialinė politika yra įtakingų Lietuvos politinės sistemos jėjų bandymai įgyvendinti savas socialinės politikos sampratas, kurias apsprendžia partijų ideologinė skirtis. Socialinė politika yra valstybės pastangos užtikrinti žmonėms lygias galimybes ir pagrindines žmogaus teises. Socialinė politika visada orientuota į labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Globalizacija išplečia minimus sluoksnius, tokiu būdu suteikdama socialiniam darbui vis didesnės reikšmės ir didindama socialinių darbuotojų atsakomybę. Tačiau socialinės politikos ryšys su socialiniu darbu nenagrinėjamas, o socialinio darbuotojo vaidmuo socialinės politikos konstravime apribojamas bendromis pilietinėmis teisėmis. Socialinio darbo tyrėjai neanalizuoja socialinių darbuotojų tarpusavio sąveikos aspektų, politikos analitikai mažai dėmesio skiria praktikams – politikos įgyvendintojams, o patys socialiniai darbuotojai dėl praktinio darbo sunkumų ir laiko stokos nemato galimybės bendrauti ir dalytis sukaupta patirtimi, ieškoti galimybės veikti socialinėje politikoje ne pasyviai, tik ją įgyvendinant, bet ir aktyviai, prisidedant prie socialinės politikos konstravimo. Lietuvoje socialiniai darbuotojai yra neorganizuoti, jie neturi jokios prieigos prie visuomenės informavimo priemonių, todėl jų nuomone ir patirtimi socialinės politikos konstravime politinės partijos neturi galimybės pasinaudoti. Šio darbo tikslas yra atskleisti Lietuvos valdančiųjų politinių... [toliau žr. visą tekstą] / The social policy of Lithuanian ruling batches is making assays to implement political conceptions of important Lithuanian political system’s forces, which are affected by ideological difference of batches. The social policy is national assays to ensure the equal possibilities for people and their basic rights. All the time the social policy is oriented to the most assailable layer of society. The globalization broadens these layers, thus social work becomes more significant and the responsibility of social workers is increasing. However the relation of the social policy and social work is not analyzed and the role of social worker in the social policy’s construction is restricted by the common civil rights. The researchers of the social work are not analyzing the aspects of workers; interaction, policy analysts too less attention pays on practical workers who implements policy, while the social workers don’t have possibilities to communicate and share collected experience, to look for possibilities of acting in the social policy not only in passive way, just implementing it, but in active way as well joining the construction of the social policy. The social workers in Lithuania are not organized, they don’t have any approaches to the instruments of public information, and thus political batches don’t have possibilities to take into account their opinion and experience constructing policy. The aim of this work is to discover the relation of Lithuanian ruling batches’ program... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema aktuali tuo, jog Lietuvos visuomenė senėja, išlieka dideli emigracijos mastai, o gimstamumo lygis žemas. Todėl valstybei vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą. Be to, cikliniai ekonomikos svyravaimai sukelia nedarbo lygio ir valstybės skolos augimą bei darbo užmokesčio mažėjimą. Nestabilios tampa ir finansų rinkos, todėl pablogėjusi fiskalinė padėtis, savaime suprantama, trikdo pensijų sistemos finansavimą, o investicijų grąžos ir turto vertės sumažėjimas trumpuoju laikotarpiu veikia (has implication – impact) pensijų kaupimo sistemų finansinę grąžą bei mokumą. Iki šiol nei vienai šaliai nepavyko sukurti pensijų sistemos, kuri neturėtų rimtų trūkumų, todėl tęsti studijas ir ieškoti geriausių sprendimų reformuojant pensijų sistemas yra prasminga. Šio darbo tikslas buvo įvertinti Lietuvos pensijų sistemos rezultatyvumą ir jos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje bei nustatyti sistemos tobulinimo kryptis. Siekiant įgyvendinti tikslą buvo identifikuotos esminės socialinės politikos modelių charakteristikos ir jų pritaikymas Lietuvai, aplinkos veiksniai, keliantys pensijų sistemos reformų poreikį,esamos pensijų sistemos spragos ir problemų sprendimo variantai. Išanalizavus problemą teoriniu lygmeniu, analitinėje dalyje empiriškai buvo patikrintos teorinės prielaidų teisingumas bei pateikdos rekomendacijos Lietuvos pensijų sistemai tobulinti. Išanalizavus teorinius pensijų sistemos rezultatyvumo aspektus... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of Master‘s Work in Public Sector Economics deals with topical issues concerning ageing, emigration, low birthrate problems in Lithuania. Because of these factors the assurance of citizens social welfare is a complicating task for a State. Moreover, cyclical economics fluctuations cause the rise in public debt and unemployment level, also the fall in wages. Consequently financial markets become unstable and the worsen fiscal situation disturbs the sponsorship of pensions system. Moreover, the fall in investments change and value of assets in short run has impact on financial change of pensions funds and its paying capacity. Until now all of the states failed to create pensions system without serious drawbacks, so the extension of studies in search of best solutions for pensions system is still meaningful and even essential. The goal of this paper work was to evaluate the effectiveness of Lithuania‘s pensions system, its stability in the long run, and to sattle the improvement directions. In order to implement the goal the main characteristics of social policy models and its adaptability to Lithuania‘s pension system have been identified, the external factors causing the need of pensions systems reforms have been characterized, the drawbacks of present pensions system have been pionted out and the recommendations to eliminate it have been proposed. After making analysis of theoretical aspects of pensions systems effectiveness and later testing it empirically, the... [to full text]

Disertaciniame darbe analizuojamas socialinio darbo paslaugų privatizavimas, remiantis veikėjo ir neo-institucionalizmo teorijomis bei jų sanglauda. Disertaciniame darbe siekiama atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakas ir sampratą, veiksnius ir pasekmes bei socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvas privatizavimo kontekste Lietuvoje. Lietuvoje socialinio darbo paslaugų privatizavimas nėra pakankamai ištyrinėtas, kadangi socialinio darbo paslaugų sistema Lietuvoje buvo pradėta kurti tik nuo 1990 m. Tačiau atskiruose tyrimuose analizuojami klausimai, susiję su socialinio darbo paslaugų privatizavimu. Dėl vykstančių pokyčių socialinio darbo paslaugų srityje, finansavimo ir teikimo sistemų pertvarkymo, stinga informacijos apie besikeičiančias socialinio darbo paslaugas. Manoma, svarbu yra ištirti, kaip tai atsiliepia socialinio darbo klientui. Disertacijos tikslas – atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo raišką Lietuvos socialinio darbo paslaugų praktikoje. Siekiant darbo tikslo, aptariami ir analizuojami socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakos ir samprata, veiksniai ir pasekmės, socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvos Lietuvoje. / In the dissertation the privatization of social work services was analysed using actor and new-institutionalism theories. The purpose of the dissertation is to detect the origins and conception, factors and results, as well as development of the social work services in the context of privatization in Lithuania. There is still a study gap of the privatization of social work services in Lithuania, as the development of the system of social work services in Lithuania has been started only since 1990. Though there are some researches which analyse some aspects of the privatization of social work services in Lithuania. The significance and purpose of the dissertation is to fill this lack and to analyse systemically the privatization of social work services as well as its’ factors in Lithuania. Dissertation objective is to analyse the privatization of social work services in social work services practise in Lithuania: to detect the origins and conception, the factors, the results and the development perspectives of the privatization of social work services in Lithuania.

Disertaciniame darbe analizuojamas socialinio darbo paslaugų privatizavimas, remiantis veikėjo ir neo-institucionalizmo teorijomis bei jų sanglauda. Disertaciniame darbe siekiama atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakas ir sampratą, veiksnius ir pasekmes bei socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvas privatizavimo kontekste Lietuvoje. Lietuvoje socialinio darbo paslaugų privatizavimas nėra pakankamai ištyrinėtas, kadangi socialinio darbo paslaugų sistema Lietuvoje buvo pradėta kurti tik nuo 1990 m. Tačiau atskiruose tyrimuose analizuojami klausimai, susiję su socialinio darbo paslaugų privatizavimu. Dėl vykstančių pokyčių socialinio darbo paslaugų srityje, finansavimo ir teikimo sistemų pertvarkymo, stinga informacijos apie besikeičiančias socialinio darbo paslaugas. Manoma, svarbu yra ištirti, kaip tai atsiliepia socialinio darbo klientui. Disertacijos tikslas – atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo raišką Lietuvos socialinio darbo paslaugų praktikoje. Siekiant darbo tikslo, aptariami ir analizuojami socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakos ir samprata, veiksniai ir pasekmės, socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvos Lietuvoje. / Liubov Kotova THE PRIVATIZATION OF SOCIAL WORK SERVICES Annotation of Doctoral Dissertation In the dissertation the privatization of social work services was analysed using actor and new-institutionalism theories. The purpose of the dissertation is to detect the origins and conception, factors and results, as well as development of the social work services in the context of privatization in Lithuania. There is still a study gap of the privatization of social work services in Lithuania, as the development of the system of social work services in Lithuania has been started only since 1990. Though there are some researches which analyse some aspects of the privatization of social work services in Lithuania. The significance and purpose of the dissertation is to fill this lack and to analyse systemically the privatization of social work services as well as its’ factors in Lithuania. Dissertation objective is to analyse the privatization of social work services in social work services practise in Lithuania: to detect the origins and conception, the factors, the results and the development perspectives of the privatization of social work services in Lithuania.

Magistriniame darbe pristatomas Švedijos socialinės politikos modelis, apžvelgiama raida, nustatoma kokiam gerovės valstybės tipui jis priskiriamas. Nagrinėjamos gerovės valstybės formavimosi sąlygos, socialdemokratų politikos ideologijos įtaka socialiniam modeliui ir bedarbių integracijai. Darbe analizuojamas nedarbo paplitimas Švedijoje, rodikliai lyginami su ES. Tiriamos bedarbystės priežastys, nagrinėjamos nedarbo mažinimo priemonės. Prieita išvados, jog Švedijos socialiniam modeliui ir gerovės valstybei pamatus padėjo socialdemokratų politika ir ideologija, kurios vertybės išlaikytos iki šių dienų. Efektyvi socialdemokratų socialinė politika ir aktyvios darbo rinkos priemonės daro didelę įtaką bedarbių integracijos rezultatyvumui ir lemia žemą nedarbo lygį. Magistrinis darbas aktualus visos ES lygiu, nes socialinė politika Švedijoje plačiai išvystyta, o ES dar tik formuojama. Šalis jau pasiekė ES Lisabonos strategijos 2010 m. numatytus užimtumo tikslus. Čia daugelį metų nedarbo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse. Švedija – universali valstybė, kurioje derinamas ekonomikos augimas, visiško užimtumo siekimas, nedarbo mažinimas kartu atidžiai rūpinantis gyventojų socialine apsauga. O Lietuvoje, kaip ir kai kuriose ES šalyse, trūksta gerovės valstybės elementų. / The model of social policy in Sweden is introduced in this Master‘s research work. Its evolution, the type of welfare state, conditions of formation are defined. The influence is established for social democratic ideology on the social model and for the integration process of unemployed persons. The prevalence of unemployment in Sweden is analysed, the rates are compared with EU. Unemployment reasons and means of unemployment reduction are considered. It was concluded, that the corner stone of Swedish social model and welfare state is social democratic politics and its values that are still significant and popular nowadays. Its operative social policy and active labour market actions influence the efficiency of unemployed persons’ integration process and determines the low rate of unemployment. This Master’s research work is significant in all EU, as the research field is relevant. Social policy is wide developed in Sweden, whereas it is in the initial stage period in EU. The country already succeeded in EU Lisbon Social Policy Agenda employment goals for 2010. A great while the unemployment rate was less than in other EU member countries. Sweden is the all-purpose state, where the economic growth, the pursuit of complete employment, the reduction of unemployed persons’ number are combined together with thorough citizens’ social security. And there is a lack of elements of welfare state in Lithuania and other EU countries.

Population ageing is one of humanity’s greatest triumphs that in the same time raise a lot of complex economic and social problems in all countries in 21 century because of necessity of warranting equal rights, increasing physical and functional health, social participation, independency and well being for elderly people. World Health Organization (WHO) suggests the actualization of active aging policy approach and encourages research for solving the problems. The social problem in Lithuania, the considerable increasing amount of elderly willing to be institutionalized and resigning their autonomy and independent living, raise important sociological problem, whether the active ageing policy (AAP) system is functioning in Lithuania. Our research was designed for analysis of that problem. The subject-matter of investigation is a social system of AAP in Lithuania. Hypothetical approach enables us predicate, that the system is not working on national level, and otherwise the problems of institutionalization of elderly should not bee so significant. The main goal of the present study is to traverse the functioning of national AAP social system and reveal interconnections amongst the basic structural elements of the system on the grounds of the ideas of structural functionalism. The basic tasks for realization of the goal: 1) To evaluate the conformity of the cultural model of national AAP social system with the ideological WHO recommendations in the field; 2) To analyze the... [to full text]