Pasikeitus ekonominėms ir juridinėms sąlygoms, atsirado benamių – žmonių, praradusių gyvenamąjį būstą. Butai prarandami dėl įvairių priežasčių: tapus aferistų aukomis, prasiskolinus, degradavus. Dalis šių žmonių tampa visiškais benamiais ─ neturi nuolatinio darbo, gyvenamosios vietos, valkatauja, elgetauja, nusikalsta. Jie nakvoja atsitiktinėse vietose: vasarą parkuose, apleistuose pastatuose, žiemą – šiluminėse trasose, stotyse. Tikslus tokių benamių skaičius nežinomas. Laikinai jie gali prisiglausti nakvynės namuose. Poreikis apsigyventi nakvynės namuose yra žymiai didesnis nei laisvų vietų skaičius juose. Pastaraisiais metais Lietuvoje socialinių paslaugų sistema sparčiai plėtojama, savivaldybėse kuriamos įvairių tipų įstaigos, teikiamos naujų rūšių paslaugos. Išsiplėtus paslaugų sistemai, atsiranda naujų santykių tarp paslaugų teikėjų, ypač aktualūs tampa paslaugų valdymo, prioritetų nustatymo, paslaugų pirkimo ir pardavimo, taip pat mokėjimo už paslaugas klausimai. Vykdydama savo programines nuostatas, Vyriausybė socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politika siekia, kad kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visaverčio gyvenimo sąlygos, atsižvelgiant į moterų ir vyrų padėties skirtumus. Dar didesnis dėmesys bus skiriamas socialinei atskirčiai įveikti, skurdui ir turtinei nelygybei mažinti, skatinti šeimos stabilumui. Išdėstytos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos nuostatos padės įgyvendinti Nacionalinės Lisabonos strategijos... [toliau žr. visą tekstą] / The opportunities for satisfying the social needs of clients of kip house The object of the investigation: to assess the opportunities for satisfying the social needs of clients of kip house in Vilnius City. Pursuing the object, the following tasks were set: - to identify the factors that predetermine homelessness of clients of kip house; - to disclose the social needs of clients of kip house. On the investigation, the method of quantitative research was applied. It was expected to identify the causes of becoming of the clients of kip house homeless and the social needs of them required for self-assistance using the semi-structured interviewing. It was tried to identify the opportunities for satisfying the social needs of clients of kip house in course of joint analysis of the results of the interviewing under the questionnaire and the documents. The investigation was carried out in January-February 2008. Homeless persons provided with social care and short-time social protection services at Vilnius City kip house that applied for a short-time social care services were interviewed. It was important to elucidate whether opportunities for satisfying the social needs of clients exist at the kip house. The persons under investigation were 5 males and 4 females residing at the kip house. The semi-structured interview was formed of 34 questions – 11 closed and 23 open questions. The principal conclusions: - Homelessness is not only a lack of lodging. It is a very complicated... [to full text]

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija) NAKVYNĖS NAMŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIAI VERTINAMA SVEIKATA Diana Mačiulienė Mokslinė vadovė lekt. dr. Jolita Kirvaitienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. 56 p. Darbo tikslas. Įvertinti nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 145 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų nakvynės namų darbuotojai. Analizei buvo tinkamos 126 anketos. Darbuotojų apklausai naudota vienmomentinė anketa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 17.0 for Windows ir Microsoft Office programinio paketo skaičiuokle Microsoft Excel. Duomenys, kurių paklaidos tikimybė p>0,05 nebuvo naudoti tyrime, kadangi skirtumas laikomas statistiškai nereikšmingas. Rezultatai. Nakvynės namų darbuotojai daţniausiai susiduria su klientų grasinimais (41,3 proc.), keiksmaţodţiais (64,3 proc.), psichologine įtampa (78 proc.), nesaugumo jausmu (53 proc.). Dauguma darbuotojų (70,6 proc.) per pastaruosius 6 mėnesius pajuto sveikatos sutrikimus. Beveik pusė apklaustųjų (42,9 proc.) savo sveikatos sutrikimus sieja su darbu. Savo sveikatos sutrikimus respondentai sieja su: miego sutrikimais (36,5 proc.), irzlumu (22,2 proc.), nerimu (20,6 proc.), įtampa bei stresu (34,9 proc.), arterinė hipertenzija (19,8 proc.)... [toliau žr. visą tekstą] / Public health (Health ecology) HOSTEL STAFF OCCUPATIONAL RISK FACTORS AND THEIR LINKS WITH THE SUBJECTIVE EVALUATION OF HEALTH Diana Mačiulienė Scientific tutor lecturer dr. Jolita Kirvaitienė Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2013. 56 p. The aim of a project. To evaluate Hostel Staff Occupational Risk Factors and Their Links with the Subjective Evaluation of Health. Research methodology. 145 workers from Vilnius, Kaunas and Klaipėda hostels staff were involved in the study. 126 questionnaires were suitable for analysis. A cross-sectional questionnaire was used in the survey. The statistical analysis was performed using the statistical software package SPSS 17.0 for Windows and Microsoft Office software package Microsoft Excel spreadsheet. Data with bias probability p>0,05 were not used in the research, because the difference is considered statistically insignificant. Results of the research. Mostly, workers of hostels have to deal with threats of clients (41,3 pct.), vituperation (64,3pct.), psychological stress (78 pct.), insecurity (53 pct). In the last 6 months the majority of employees felt health disorders. Almost half of the respondents (42,9 pct.) relate their health problems with the work. Were mentioned following health disorders: sleep disorders (36,5 pct.), irritability (22,2 pct.), anxiety (20,6 pct), tension and stress (34,9 pct.), arterial... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos benamystės problemos, benamystės sąvokos ribų sudėtingumas ir skirtingas apibrėžtinumas ES šalyse. Taip pat išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių vykdoma politika benamystės klausimu. Pirmoje darbo dalyje tiriama užsienio ir Lietuvos autorių mokslinė literatūra, kurios pagalba patikslinamos darbo užduotys, patvirtinamas temos pagrįstumas, tyrimo tikslo pakankamumas. Taip pat analizuojamos benamystės priežastys ir tapsmo benamiu procesas, atskleidžiama benamystės sąvokos problema bei benamių klasifikacija. Antroje dalyje ištiriamos ES socialinės politikos ištakos ir raida benamystės kontekste, taip pat analizuojamos ES vykdomos strategijos skurdui ir benamystei sumažinti. Išanalizuojami ir palyginami 2009 m. ir 2010 m. Eurostato pateiktų skurdo rizikos lygio rodikliai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje analizuojama LT socialinė politika benamystės kontekste, jos ištakos ir raida, Lietuvoje vykdomos strategijos ir projektai benamystei mažinti. Taip pat pateikiami ir palyginami Lietuvos statistikos departamento skurdo rizikos rodiklių 2010 m. ir 2011 m. duomenys. Ketvirtoje darbo dalyje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai: apibūdinamas Vilniaus miesto nakvynės namų ir Vilniaus Carito nakvynės namų darbo pobūdis, veiklos tikslai ir pagrindinės užduotys, įvertinama socialinių darbuotojų nuomonė, kuri atskleidžia skirtingą požiūrį ir skirtingą benamystės problemos vertinimą organizacijose. / The problem of homelessness, the complexity of the limits of homelessness concept and the difference in defining it in the EU countries are analysed in this Master’s thesis. The policy on homelessness carried out in Lithuania and EU countries is also dealt with in it. In the first part of the thesis, the literature of foreign and Lithuanian authors on the subject is explored It helps to make the tasks of the work more precise, to corroborate the validity of the theme, to state the sufficiency of the target explored. The causes of homelessness and the process of becoming a homeless are analysed as well, the problem of the concept of homelessness and the classification of the homeless are disclosed here too. The second part explores the sources of the EU policy and its development in the context of homelessness, and the EU strategies that are in progress to diminish poverty and homelessness are described. The indices of poverty risk level as reported by the EUROSTAT in 2009 and 2010 are analysed and compared. The third part of the thesis deals with the Lithuania’s social policy in the context of homelessness, its sources and development, the strategies and projects in progress in Lithuania to diminish homelessness. Also, the indices in years 2010 and 2011 on poverty risks are presented and compared according to the data of the Statistics Department of Lithuania. The fourth part presents the results of the empiric research: the character of work, the goals of the activities and... [to full text]