Baigiamajame darbe „Nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje“ bandyta atskleisti nusikaltimų ir bausmių sampratų bei jų struktūrų kaitą LDK teisėje, šie reiškiniai palyginti su šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintais principais bei kai kuriais baudž. teisės institutais. Tyrimo objektas - LDK teisės šaltiniuose įtvirtintos teisės normos reglamentuojančios bausmes ir nusikaltimus, nusikaltimų ir bausmių struktūros, nusikaltimų sudėtis sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimų ir bausmių struktūrų ir sampratų kaita. Darbe nagrinėta baudžiamosios teisės raida apima laikotarpį nuo LDK susiformavimo XIV a. pradžioje iki Lietuvos-Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo 1795 m. Per šį beveik 500 m. laikotarpį valstybėje vyko dideli socialiniai pokyčiai, kurie negalėjo neatsiliepti to meto teisės raidai, tame tarpe ir baudžiamosios teisės. Dauguma autorių LDK teisės raidą skiria į du laikotarpius: ikistatutinę ir statutinę teisę. Ikistatutinės teisės laikotarpis pasižymi išlikusių teisės šaltinių skurdumu. Todėl darbe, kaip netiesioginis LDK paprotinės teisės šaltinis, panaudotas Pamedės teisynas, priimtas 1340 m. Pamedės prūsų susirinkime. Manoma, kad XV a. pradžioje jis galėjo galioti ir Žemaitijoje, kai ši buvo papuolusi į Kryžiuočių ordino administracinę priklausomybę. Kiti pagrindiniai nagrinėti ikistatutinės teisės šaltiniai: Kazimiero teisynas ( 1468 m. patvirtintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero) bei Kariuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / In herein writing was analysed how changed crimes and penalties conceptions in the low of Lithuanian Grand Principality. The criminal low was analysed since formation Lithuanian Grand Principality till fall it.

Magistro darbas tema „Seimo struktūros ir darbo tvarkos (procedūrų) pagrindai ir lyginamieji aspektai“ susideda iš 4 dalių. Pirmoje dalyje atskleidžiama Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata. Tik Seimas yra Tautos atstovybė, nes tik Seimo nariai yra tiesiogiai išrinki Tautos atstovai. Jokia kita valstybės institucija ar joks kitas valstybės pareigūnas nėra Tautos atstovais. Tauta jai priklausančią suverenią galią vykdo per jos išrinktus Tautos atstovus ir tai reiškia, kad Seimo nariai priimdami įvairius sprendimus bei įstatymus išreiškia pačios Tautos, o ne niekieno kito, valią. Antroje magistro darbo dalyje aptariama Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos konstitucingumo ir įstatyminio reglamentavimo raida. Ši raida atskleidžiama aptariant 1990 – 2008 metų Aukščiausiosios Tarybos ir seimų struktūrą bei darbo tvarko pagrindus. Kiekviename šios darbo dalies skyriuje pateikiamos Konstitucijos ir Seimo statuto normos, kurios reglamentavo ar reglamentuoja parlamento struktūrą ir veiklos pagrindus. Aptariami aukščiau paminėtų teisės aktų pakeitimai, kurie nuolat tobulino ir darė Seimo darbą vis efektyvesniu. Trečioje magistro darbo dalyje nagrinėjami diskutuotini klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos pagrindais. Pirmame šios darbo dalies skyriuje diskutuojama dėl tam tikrų frakcijų statuso klausimų. Išaiškinama, kas yra frakcija ir ar pasikeitė frakcijos samprata nuo 1990 metų. Be to, nagrinėjama kas gali... [toliau žr. visą tekstą] / Master work „Structure‘s and working procedure‘s grounds of the Seimas and comparative aspects“ consists of four parts. In first part is presenting conception of Seimas of the Republic of Lithuania, like Nation’s institution. Only Seimas is Nation’s institution, because only members of Seimas are directly elected Nation’s representatives. Neither other state’s institution or state’s officer are not Nation’s representatives. Nation its sovereign power executes though directly elected Nation’s representatives. That means that members of Seimas, accepting various decisions, express Nation’s will. In second part of master work is discussing development of structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. This development includes structure’s and working procedure’s grounds of Supreme Council and seimas of the period of 1990 – 2008. In every chapter of this part are presented regulations of Constitution and Statute of Seimas, which regulated or regulate structure’s and working grounds. In this part of the master work also are discussed Constitution’s and Statute’s of the Seimas regulations’ changes, which constantly improved and made the work of the Seimas more effective. In third part of master work are presented discussed problems, which are related with structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. In the first chapter of this part of work are discussed some questions related with factions. In this chapter... [to full text]

Santraukoje pateikiama darbo tema bei pagrindinės, darbe vartojamos sąvokos. Aprašyta, ką autorius nagrinėja darbe, kokių tarnybų pareigūnų socialines garantijas lygina, kokių nuostatų laikomasi rašant darbą. Pateikiama socialinių garantijų esmė bei jų taikymo problemos ir pasekmės. Socialinės garantijos bendrąja prasmė – tai priemonių sistema, kuri padeda piliečiams užtikrinti jų teises ir laisves. Subjektų įvairovė leidžia nagrinėti socialines garantijas įvairias aspektais. Darbe nagrinėjamos bei lyginamos muitinės ir krašto apsaugos sistemos pareigūnams teikiamų socialinių garantijų ryšys ir teisinė bazė. Nagrinėjama socialinių garantijų įtaka pareigūnų asmeniniam gyvenimui bei gerovei. Darbe laikomasi nuostatos, kad muitinės pareigūnų socialinių garantijų teisinė bazė nėra tinkamai reglamentuota ir pritaikyta prie besikeičiančių valstybės ekonomikos rodiklių. Dėl to sumažėjo muitinės pareigūnų tarnybos Lietuvos muitinėje motyvacija. Išnagrinėtų teisinių bazių bei atlikto sociologinio tyrimo (skirto muitinės bei krašto apsaugos sistemos pareigūnų požiūriui į socialinių garantijų taikymą) pagrindu, daroma išvada, kad muitinės pareigūnams suteikiamos nepakankamos socialinės garantijos. / The thesis and the main definitions are laid in the summary. It is described, what questions the author researches in the thesis, what kinds of the social guarantees of the service officers are compared, what the author’s attitude is. The purport of the social guarantees, their problems and the result of their practice are laid. The general purport of the social guarantees – it is the system of means that helps citizens to vouchsafe their rights and liberty. Variety of the individuals allows researching the social guarantees in different dimensions. In the thesis the types and the juristic base of the social guarantees of the customs and military officers are compared. The influence of the social guarantees upon officers’ private life and welfare is also researched. It is observed that the social guarantees and their juristic base of customs service officers are not properly regulated and adjusted to the country volatile economic index. Therefore, the motivation of the customs service officers has fallen down. Under the basement of the researched juristic bases and accomplished sociological analysis (which was to research and to get to know the opinion of customs service and military officers about applied social guarantees), the conclusion is that provided social guarantees of customs service officers are imperfect.

Karo nusikaltimais laikomos tyčinės, pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintas kariavimo taisykles arba nustatytą elgesį su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos tarptautinio ar netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 15 skyriuje reglamentuojami karo nusikaltimai. Šio skyriaus atsiradimą ir normų turinį sąlygojo Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal įvairias tarptautines sutartis, iš kurių, kaip svarbiausias ir turėjusias didžiausios įtakos šio skyriaus atsiradimui, būtų galima paminėti 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir 1977 m. jų papildomus protokolus bei 1998 m. Romos statutą. Šiame darbe yra siekiama išanalizuoti karo nusikaltimus, numatytus LR BK, ir nustatyti ar jų sudėtys atitinka tarptautinės teisės normas. Pirmoje šio darbo dalyje yra pateikiama karo nusikaltimų sąvokos raida tarptautinėje teisėje. Analizė pradedama karo nusikaltimų reglamentavimu iki 1945 metų, trumpai aptariami karo nusikaltimai, numatyti Niurnbergo tribunolo, Tokijo karo tribunolo įstatuose taip pat ad hoc tribunolų – Ruandos bei tribunolo buvusiai Jugoslavijai statutuose. Vėliausias tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis karo nusikaltimus, yra Romos statutas. Antroje darbo dalyje būtent ir yra analizuojami karo nusikaltimai, numatyti Romos statute. Nagrinėjami ir kiti tarptautinės teisės aktai (1949 m. Ženevos... [toliau žr. visą tekstą] / War crimes consist of conduct (acts or omissions) which is prohibited by the rules of international law applicable in armed conflicts, conventions and recognized principles and rules of international law of armed conflicts. Chapter XV of Penal Code of Lithuania lists war crimes. The origin of this Chapter was determined by international commitments made according to the international treaties regulating war crimes, including Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional protocols of 1977 as well as Rome statute. This paper analyses war crimes included in Penal Code of Lithuania and its conformity with international law and especially Rome statute. The development of definition of war crimes in international law is researched in the first part of the work. The analysis begins with regulating war crimes until 1945, war crimes included in Nuremberg charter, Charter of Tokyo, Rwanda’s statute and statute of the international tribunal for the Former Yugoslavia is briefly discussed after that. The latest international instrument regulating war crimes is Rome statute. In the second part of the work war crimes listed in Rome statute is the object of analysis. This part of the work includes also studying other international treaties (Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional Protocols of 1977 and others), which explain war crimes. War crimes listed in Penal Code of Lithuania is the object of analysis in the final part of the work. Analysis begins with the concept... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurispurdencija, nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo statute ir kituose įstatymuose įtvirtinta Seimo įgaliojimų apimtis ir principai pačiam nusistatyti savo struktūrą ir darbo tvarką; atskleidžiama Seimo struktūros samprata pagal 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją; analizuojama konstitucinės formuluotės, kad Seimo statutas turi įstatymo galią, jos samprata ir turinys; nagrinėjamas Seimo politinių ir organizacinių struktūrinių vienetų teisinis statusas ir funkcionavimo teisiniai aspektai bei su tuo susijusios praktikoje kylančios teisinės problemos. Pirmoje šio darbo dalyje yra aptariami svarbesni Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų konstituciniai parlamento raidos ir organizavimo teisiniai aspektai. Kalbama apie Lietuvos Valstybės Tarybą (laikinąją Lietuvos parlamentinę instituciją), Steigiamojo Seimo bei pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimų raidą ir organizacinės struktūros teisinius aspektus. Ne mažiau svarbus Lietuvos parlamentarizmo istorijoje yra ir 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikotarpis, todėl šiame darbe taip pat aptariami ir šios išskirtinės parlamentinės institucijos statuso ir struktūros organizavimo teisiniai aspektai. Nagrinėjant dabartinę Seimo struktūrą, nemažai dėmesio skiriama ir istorinei Seimo struktūros patirčiai, analizuojama ne tik šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / In this master's thesis on the basis of the Jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, there is considered the extent of Parliament‘s authority legitimated in the Constitution of the Republic of Lithuania, the Seimas‘ Statute and other laws and the code to set its own structure and procedure. Here is also discovered the concept of Seimas structure in accordance with the Constitution of the Republic of Lithuania of the 25th of October, 1992. Here are analyzed the constitutional formulation that the Seimas’ Statute has a force of the law; as well as the concept and content; there is analyzed the legal status and functioning of the legal aspects and the related legal problems arising in practice. At the first part of this work there are discussed the most important aspects of development and organizational law aspects in the Republic of Lithuania during the period of the year 1918–1940. This is the Council of the State of Lithuania (provisional Lithuanian parliamentary authority), the evolution of Constituent Assembly and the first Lithuanian Parliaments and the legal aspects of their organizational structure. In the history of Lithuanian parliamentary there is no less important the period of the year 1990–1992, the Supreme Council and the Reconstituent Seimas, so in this work there is also discussed the unique status of the parliamentary institution and the legal aspects of the organization of the structure. Researching the current structure of the... [to full text]

This final paper of a Master of Science deals with the insight into the course of procedures of Lithuanian parliament. The beginning was in 1918-1919 in the form of the Council of the State. The action of regulation were the fundamental laws and statutes of the Provisional Constitution of Lithuania. The Council of the State was formed differently. Due to historical circumstances it was formed not by the way of general election and couldn’t be considered as the Seimas. But at that time it was the only institution in power having the function of the parliament and legislature. Thus the starting point of the research into the parliament procedures could be justified. The paper deals only with the main parliamentary procedures: 1) The status of the member of the parliament (the rights, duties and the responsibilities) regulating the legal status, 2) procedures related to the control of the Government and 3) the legislation. The norms of the procedure are brought into action in 2 legal laws. The search was based on two of them: the Constitution and the Statute of the Seimas. The analysis was done applying the historical, comparative, classification and generalization methods and as an auxiliary method a descriptive method enabling to produce the selected data for the analysis because during the period from 1918 to 1940. According to the reflection of parliament procedures and political events of this period, how the State developed its democracy, three courses of parliamentary... [to full text]

Pagrindinės sąvokos: žmogaus teisės, prigimtinės ir pozytiviosios teisės, LR krašto apsaugos sistema, Lietuvos kariuomenė, statutai, Europos Sąjunga, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, buvusios TSRS ginkluotosios pajėgos, valdymo modelis, etatizmas, humanizmas, nestatutiniai santykiai, statutinis pareigūnas, drausmė ir disciplina. Santraukos turinys: santraukoje pateikiama darbo tema bei pagrindinės, darbe vartojamos sąvokos. Aprašyta, ką autorius nagrinėja darbe, kas turi įtakos žmogaus teisių krašto apsaugos sistemoje institutui ir jo raidos tendencijas, kokių nuostatų laikomasi rašant darbą. Pateikiama žmogaus teisių esmė bei jų įgyvendinimo ir apsaugos problemos. Žmogaus teisės bendrąja prasme gali būti suprantamos kaip vertybių, apimančių individo teises, laisves ir pareigas, kompleksas. Istorinė raida, išorinės ir vidinės valstybės ir visuomenės permainos, valstybės valdymo modelis, vyraujanti ideologija leidžia nagrinėti žmogaus teises įvairiais aspektais. Darbe nagrinėjamas bei lyginamas TSRS bei nepriklausomos Lietuvos valstybės žmogaus teisių institutas ginkluotosiose pajėgose. Žmogaus teisių reglamentavimo bei apsaugos raidos tendencijos ir ypatumai atskleidžiami, analizuojant vyraujančias prigimtinių teisių bei pozityviojo etatizmo doktrinas, istorines aplinkybes, valstybės valdymo modelius, jų įtaką žmogaus teisių institutui, taip pat akcentuojant žmogaus teisių įgyvendinimo kariuomenėje problemas. Darbe laikomasi nuostatos, kad sovietinis paveldas turi... [toliau žr. visą tekstą] / Main concepts: human rights, natural and positive rights, national defense system of the Republic of Lithuania, Lithuanian army, statutes, European Union (EU), North Atlantic Treaty Organization (NATO), USSR armament, control model, etatism, humanism, unstatutory intercourse, statutory servant, discipline. Summary: work name and main concepts used in this work are given in the summary. It is described, what author analyses in this work, what influences on human rights’ institution and it’s development tendencies, what attitudes he has when writing this work. The essence of human rights and problems of its implementation and protection are provided. Human rights in common sense might be understood as a complex of values, involving rights/liberties and duties of an individual. External development, external and internal state changes, model of state government, ruling ideology lets to analyze human rights in various aspects. Human rights’ institution in armament of USSR and independent Lithuania are analyzed and compared. Regulation of human rights and protection development tendencies and singularities are revealed by analyzing doctrines of dominant natural rights and positive etatism, historical circumstances, models of state government, their influence on human rights institution as well as emphasizing implementation of human rights in army. An attitude, that soviet heritage has an influence today, is kept in the work. The origin of unstatutory intercourse, determining... [to full text]

Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer... [der volle Text, siehe weiter]