Lietuva, kurioje gyvena apie 3,5 milijono žmonių, po Nepriklausomybės atgavimo 1991 m. patyrė sparčių socialinių ekonominių ir politinių pokyčių. Dabar demokratinėje Lietuvoje sukurta veikianti rinkos ekonomika, kuri sudaro stabilios ekonominės plėtros pagrindą. 2004 m. tapusi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybe nare, Lietuva aktyviai naudojasi priklausymo ES bendrajai rinkai, ES viešosios politikos teikiamais privalumais. Lietuvos narystė NATO ir ES užtikrina ekonominį bei politinį stabilumą ir suteikia ūkiui papildomų plėtros galimybių. / The relevance of the Project: since the reestablishment of independence in 1991, Lithuania has gone through rapid social and economic changes. According to various sources, from 1990 approximately 400 000 people have left Lithuania. At present the problem of migration is especially pressing, because the potential of migration in Lithuania is very huge: about 40–60 % of the population would like to go abroad for living and working. Since a major part of those who leave comprises the people of working age and especially the youth, it has become a matter of great concern for the public authorities, forcing to revise and analyze the factors causing migration and to search for ways to reduce it. The main causes of this phenomenon are unemployment, low wages, and considerable economic differences across the regions of Lithuania, non-competitiveness of enterprises, unsuccessful integration of population into the labour market, housing-related problems, insufficient support for young families. The object of the work: economic migration, its causes and effects on Lithuania. The objective of the work: to analyze the causes prompting migration and to establish its positive and negative effects on the economy of Lithuania. The tasks of the work: 1. To present the conception of migration. 2. To examine theories of international migration. 3. To prepare the methodology of migration research. 4. To disclose the causes of migration and its effects on Lithuania. 5. To... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje nedarbas yra viena iš pagrindinių ekonominių problemų. Visišką šalies gyventojų užimtumą, kaip prioritetinį tikslą, galėtų įvardinti kiekvienos valstybės ekonominės ar socialinės politikos vykdytojai, bet šio tikslo pasiekti neįmanoma. Net ir labiausiai išsivysčiusios šalys susiduria su nedarbo reiškiniu, nes jis yra neišvengiamas. Natūralus nedarbas yra netgi naudingas ekonomikai, tačiau didėjantis nedarbas šalyje skatina ekonominių nuostolių atsiradimą. Nedarbą minimizuoti gali tinkamai parinkta ir vykdoma vyriausybės politika. Svarbu išnagrinėti nedarbo priežastis, jo pasekmes bei ieškoti įvairių nedarbą skatinančių veiksnių mažinimo būdų. Visi žmonės nori turėti gerą darbą ir gauti gerą darbo užmokestį. Kai šalyje vyrauja didelis nedarbas, yra eikvojami įvairūs resursai, kurie yra nepanaudojami pagal paskirtį ir galimybes, o tai įtakoja žmonių gyvenimus ne tik iš finansinės pusės, bet paliečia ir jų asmeninį bei šeimos gyvenimą. Nedarbas daro atitinkamą poveikį individualiai ne tik kiekvienam šalies gyventojui, bet ir visiems šalies gyventojams, kaip visumai. Moterys sudaro specifinę darbo rinkos dalį, kadangi jų galimybę susirasti darbą įtakoja ne tik bendros darbo rinkos tendencijos, bet ir kiti veiksniai. Moterys yra labiau pažeidžiamos emociškai, jos yra fiziškai silpnesnės už vyrus. Sprendžiant moterų nedarbo problemą, susiduriama su moterų diskriminacija darbo rinkoje. Visuomenėje yra susiformavęs gana neigiamas ir skeptiškas požiūris į... [toliau žr. visą tekstą] / Societies in every country face the negative phenomenon known as unemployment. The government in every country could make full employment of their respective labour force a primary policy objective. However, this goal is impossible to achieve as evidenced by the fact that even the most developed countries can not avoid unemployment. Furthermore, natural unemployment is even useful for the economy. Every individual desires to have a good job and to earn a good salary. A high unemployment rate in the country indicates that many resources are not being used properly and are consequently being wasted. Unemployment causes many problems for a person. These problems are not only financial, but also personal. It is very important to note, that unemployment not only influences the lives of the single man and his family, but also impacts every person in the country as a whole complex. Women’s unemployment is an exceptional part of common unemployment. If one compares separate segments in the labour market, such as the youth or handicapped, it is evident that different reasons cause the origin of women’s unemployment. For instance, women are more emotionally vulnerable and physically weaker. In addition, women in the labour market often face discrimination. Women’s unemployment is not only a big problem in Lithuania, but also it is a major concern in the whole world. The purpose of this paper is to evaluate the situation of women in Lithuania’s labour market. In order to obtain this... [to full text]

Santrauka Šiame darbe yra nagrinėjama socialinės apsaugos ir nedarbo samprata, taip pat – atskiros socialinės apsaugos priemonės, siekiant ištirti Lietuvoje bedarbiams taikomų socialinių garantijų sistemą ir nustatyti kokiomis priemonėmis remiami bedarbiai šalyje bei kokį poveikį jos jiems daro. Socialinės apsaugos sistemos raidos analizė leidžia ištirti kintančius santykius tarp valstybės ir atskirų jos narių, o pačios sistemos suvokimas – sužinoti, kokiomis priemonėmis valstybė reaguoja į jos gyventojų problemas. Šis suvokimas yra svarbus ne tik teorine, bet ir praktine prasme, nes kiekvienam iš mūsų bet kada gali tekti patirti vienokį ar kitokį šios sistemos priemonių taikymo poveikį. Tuo tarpu nedarbas – vienas svarbiausių socialinės rizikos faktorių, į kuriuos turi reaguoti šalies socialinė sistema. Praradęs darbą žmogus susiduria su materialiniais sunkumais, patiria kitus neigiamus padarinius. Dėl to yra ypač svarbu, kad valstybė nustatytų tinkamas bedarbių socialines garantijas, kurios ne tik leistų kompensuoti bedarbių materialinį nepriteklių dėl darbo praradimo, bet ir leistų jam išlikti aktyviu darbo rinkos santykių dalyvių, nesusitaikyti su savo kaip bedarbio statusu. Darbo tema yra aktuali, dėl šiuo metu pasaulį (kartu – ir Lietuvą) palietusios ekonominės krizės. Tokiomis aplinkybėmis auga nedarbas ir yra itin aktualu, kokios socialinės paramos priemonės taikomos šalyje bei koks yra jų poveikis bedarbiams. Darbe stengiamasi į bedarbių socialinių garantijų sistemą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This work at first deals with the conception of social security and unemployment, later – with separate measures of social security. The purpose of this analysis is to find out what measures of social security are used to solve the problems of unemployed people and what impact is done to those people each of this measures. Understanding of social security system of the country lets us know what is the reaction of government to certain social problems of the people. Unemployment is one of the biggest social problems of every country. Person, who loses his job, not only loses his permanent source of money, but also has to cope with different social and psychological problems. That is why it is so important to apply appropriate measures – in case not only support the unemployed people, but also to help them stay active members of society. This work deals with subject which is very necessary to discuss nowadays – when the economic crises is in almost every country, including Lithuania. That is time when there is great possibillity for every country to face the problem of unemployment at a biggest degree. The originality of this work is based on different look at the system of social measures, used to solve problems of the unemployed. The author watches at this system from a wider corner: also includes the measures which are used to prevent unemployment, organize the serch of work to this system and analyses them together. Methods mostly used in this work are: logical... [to full text]

Nedarbas kaip nusikaltumus nuosavybei determinuojantis veiksnys Ryšys tarp nedarbo ir nusikaltimų nuo senų laikų buvo kriminologų tyrimo objektas. Mokslininkai stengėsi išsiaiškinti koreliacinį ryšį tarp nedarbo ir nusikaltimų, nagrinėjo nedirbančiojo individo asmenybę bei vystymąsi, analizavo nusikaltimus sąlygojančius veiksnius, turinčius didžiausią įtaką kriminaliniam elgesiui, veiklai bei motyvui. Šio darbo tikslas – nustatyti nusikaltimus nuosavybei skatinančius veiksnius ir ištirti nedarbo bei nusikaltimų nuosavybei tarpusavio ryšį. Šiam tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: apžvelgti nedarbo lygį ir jo struktūrą bei nusikaltimų nuosavybei pokyčius 2006 – 2010 metais; analizuojant mokslinę literatūrą išsiaiškinti nedarbo įtaką žmogaus elgsenai, jo psichologinei, socialinei būklei bei sveikatai; apžvelgti kriminologines teorijas, aiškinančias nusikaltimų priežastis, empirinio tyrimo metu išsiaiškinti, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką nusikaltimams nuosavybei; įvertinti nedarbo ir nusikaltimų nuosavybei tarpusavio ryšį. Praktinėje buvo atlikta anketinė nuteistųjų apklausa (kiekybinis tyrimas), pusiau struktūruotas ekspertų interviu (kokybinis tyrimas) ir statistinė duomenų analizė. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog nedarbas ir nusikaltimai nuosavybei yra susiję, tačiau tarp jų egzistuojantis ryšys nėra stiprus. Taip pat buvo nustatyta, kad nusikaltimus nuosavybei veikia kiti kintamieji kaip gyvenamoji aplinka, šeima, draugai, gyvenimo siekiai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Unemployment as Property Crime Determining Factor The link between unemployment and crime for many years has been the subject of the study of criminology. The researchers sought to understand the correlation between unemployment and crime, investigating individual personality and development of unemployed individuals, analysed factors influencing crime, which have the greatest influence on criminal behaviour, actions and motives. The objective of this thesis is to determine factors influencing property crime and investigate relationship between unemployment and property crime. To achieve this objective the following steps were taken: review the level of unemployment and its structure and the property crime changes in 2006 - 2010, analyse the scientific literature to find out the unemployment effect on human behaviour, review the criminological theories explaining the causes of crime, during empirical study find out what factors have the greatest impact on property crime and assess the relationship between property crime and unemployment. For the empirical part of this study a questionnaire survey of convicts was used (quantitative analysis), also semi-structured interviews with experts (qualitative analysis) and statistical analysis unemployment and property crime in Lithuania. Findings of this study suggest that unemployment and property crime are related, but the link between these two variables is not very strong. It was also found that propensity to commit property crime... [to full text]

Šalies visuomenę vis labiau neramina jaunimo socialinės problemos, kurių sprendimas ekonomikos nuosmukio sąlygomis yra sudėtingas. Jaunimo nedarbas – bene aktualiausia socialinė problema – per pastaruosius metus ne tik nemažėjo, bet, kaip ir bendras nedarbo lygis šalyje, augo. Buvo atliktas tyrimas, apimantis Kaišiadorių darbo biržoje užsiregistravusio jaunimo sociologinę bei darbdavių ekspertinę apklausas. Tyrimo tikslas – įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje bei išryškinti 2009 metų jauno bedarbio socialinio portreto kontūrus Kaišiadorių rajone. Iš viso apklausti 100 jauni bedarbiai bei 8 darbdaviai. Tyrimas padėjo atskleisti jauno bedarbio socialinį demografinį portretą. Taigi, tipiškas jaunas bedarbis – tai 19-24 metų vyras, kaimo gyventojas, norintis įgyti paklausią specialybę ir rasti gerai atlyginamą darbą, nelinkęs dirbti mažai kvalifikuoto darbo, neturintis nuolatinio pajamų šaltinio, neturintis vaikų ir dažniausiai gyvenantis kartu su tėvais bei yra jų išlaikomas, nesėkmingai siekiantis integruotis į darbo rinką. Labiausiai jaunimo įsidarbinimą įtakoja bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. Tyrimas parodė, kad pagrindinė jauno žmogaus integracijos į darbo rinką prielaida – paklausi profesija. Pagrindinė priežastis, trukdanti įgyti profesiją ar tobulinti kvalifikaciją, buvo lėšų, susijusių su tolesnio mokymosi išlaidomis, stygius. Šeimos, kurių pajamos yra mažos, švietimui skiria mažai lėšų. Jų vaikai ne visada gali įgyti aukštesnio lygio... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research was to evaluate the situation of the youth on the labour market, to reveal a social demographic portrait of the young unemployed and develop the trends for increasing the employment of the youth. The society in the country is more and more worried about the social problems of the youth the solution of which is difficult under the conditions of economic decline. Unemployment of the youth – perhaps the most urgent social problem – did not decrease during the recent years, but it increased alongside with the general level of unemployment in the country. This research covered a sociological survey of the young people registered at the labour exchanges and expert survey of the employers. Totally, there were 100 young unemployed people and 8 employers questioned. The results of this research are rather representative and reflect the situation of the unemployed youth on the labour market in the country. The research helped to reveal a social demographic portrait of the young unemployed. Thus, a typical young unemployed is a person of 19-24 having a rather low education, leaving in the village, want to have a good job qualification and earnings, having no marketable profession, without constant income source, having no children and living together with parents and being dependant who unsuccessfully try to find his/her position on the labour market. The young unemployed think that general and vocational education make the greatest influence upon the... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe yra analizuojamos neigiamos nedarbo pasekmės ekonominėje ir socialinėje srityje. Darbas susideda iš dviejų dalių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniai straipsniai apie neigiamas nedarbo pasekmes įvairiems ekonominiams ir socialiniams rodikliams. Empirinėje darbo dalyje analizuojama 1998-2009 m. laikotarpio Lietuvos statistinė informacija apie nedarbo lygį ir tam tikrus ekonominius (bendrajį vidaus produktą, vidutinę metinę infliaciją, emigrantų skaičių, vidutinį mėnesinį Bruto darbo užmokestį, biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, valdžios sektoriaus išlaidas, susijusias su nedarbu) ir socialinius (apsilankymų pas gydytojus, mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų ir savižudybių skaičių, skurdo rizikos lygį bei užregistruotų nusikaltimų skaičių) rodiklius. Taip pat, bandoma nustatyti, kuriems ekonominiams ir socialiniams rodikliams nedarbas turi neigiamą poveikį ir kuriuo laikotarpiu šis poveikis didžiausias - bendruoju, nedarbo mažėjimo ar didėjimo laikotarpiu. / In Bachelor‘s final work, the negative impacts of unemployment on economic and social areas are analysed. The work consists of 2 parts – theory and practice. In theoretic part Lithuania’s and foreign countries’ science articles about negative impacts of unemployment to economic and social areas are analysed. In Empiric part there are analyses of 1998-2009 years statistic information in Lithuania about unemployment levels and certain economic and social indicators like: (gross domestic product (GDP), inflation rate, emigrants, average monthly gross wage, budget income and expenditure, visits to physicians, deaths of diseases of the circulatory system, intentional self-harms, poverty, crimes). Also, try to determine which economic and social indicators, unemployment has a negative effect on the period and the maximum impact - the aggregate, decrease or increase in unemployment during the period.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama viena opiausių šių dienų ekonominių ir socialinių problemų – spartus nedarbo augimas ir gyventojų užimtumo mažėjimas. Tokius ryškius darbo rinkos pokyčius sąlygojo pasaulinė ekonominė ir finansų krizė ir ją lydintis ekonomikos nuosmukis. Teoriniu aspektu atskleista darbo rinkos samprata, ją sudarantys elementai, nedarbo pokyčius lemiančios priežastys. Taip pat, remiantis kitų šalių patirtimi, atskleista, kaip ekonominiai svyravimai įtakoja darbo rinką, užimtumą ir nedarbą, koks ryšys egzistuoja tarp ciklinio ekonomikos svyravimo ir nedarbo lygio. Empirinėje darbo dalyje įvairių statistinių metodų pagalba įvertinta ir atskleista situacija Šiaulių apskrities darbo rinkoje. 1999-2009 m. laikotarpiu analizuojama Šiaulių apskrities nedarbo lygio ir BVP augimo tempo dinamika, vyrų, moterų ir jaunimo nedarbo bei struktūriniai darbo rinkos pokyčiai. Vertinamas Šiaulių apskrities užimtųjų ir bedarbių skaičiaus kitimas Lietuvos Respublikos kontekste. Atlikus Šiaulių apskrities darbo rinkos analizę, buvo statistiškai įvertintos 2010-2012 m. optimistinės, pesimistinės ir labiausiai tikėtinos darbo rinkos perspektyvos. / Bachelor Final work examines one of the most delicate economic and social problems of nowadays – the rapid growth of unemployment growth and employment declining. Such sharp changes of labour market were caused by global economic and financial crisis and the consequence of this crisis is economic downturn. Theoretical aspect disclosed the concept of labour market, its composition and determining causes of unemployment. It is also based on experience of other countries. Theoretical part of the work shows what influence the economic fluctuations have on the labour market, employment, unemployment, and basically what kind of relationships can be reflected between cyclical economic fluctuations and unemployment. A variety of statistical methods were used to identify and disclose the actual situation of Šiauliai region labour market in empirical part. During the period between in 1999-2009, the analysis of Šiauliai region unemployment rate and GDP growth rate dynamics, men, women and youth unemployment and the structural changes in the labour market was accomplished. It identified the changes in numbers of employed and unemployed people of Šiauliai region in the context of the Republic of Lithuania. After the analysis of Šiauliai region labour market, the optimistic, pessimistic and most likely labour market prospects based on statistical in 2010-2012 were evaluated.

Having present economical situation as it is we state that our government has come across one tries to do its best as to rise people’s occupation in general. It is very important to be employed for the youth, because it is the corner stone in becoming independent, it helps to fulfil one’s aims and what is more, it helps to confirm oneself in the society. This work is devoted to the problem of youth occupation and this is the finial work on the problem. The work’s main object is the problem of youth integration into the Labour market. The analyses the means and methods of youth integration into the Labour market as well as the proposals in this sphere. The tests written in details help to disclose the work’s aim; the work has the first two parts including and discussing economical and social means for solving the problems unemployed youth in Lithuania, as well as the law peculiarities, organizational means and management problems concerning this important question. The third, practical part of the work includes independent analysis of the means which can rise the youth’s occupation. The method of work which helped to solve the tasks mentioned above includes the analysis of the scientific literature of the law documents, of the Labour Exchange documents; the work includes questionary method, the analysis of statistical data and the expert’s interview.

Darbe nagrinėjama jaunimo padėtis darbo rinkoje, problemos su kuriomis jiems tenka susidurti integruojantis į darbo rinką ir tų problemų sprendimo būdai, akcentuojant besimokančio jaunimo dalyvavimą darbo rinkoje. Pirmoje darbo dalyje aptarta jaunimo, kaip atskiros socialinės grupės, situacija visuomenėje, šios grupės privalumai ir trūkumai bei perspektyvos integracijos procese. Jaunimas, kaip visuomenės dalis, yra neįkainojamas valstybės išteklius ir klestėjimo šaltinis, užtikrinantis valstybės ir tautos tęstinumą, dvasinių bei materialinių vertybių perdavimą. Todėl būtina skatinti jo sėkmingą integraciją į visuomenę, darbo rinką bei stengtis didinti jaunimo užimtumą – kaip svarbiausią veiksnį būtina sėkmingam įsiliejimui. Nedarbas sąlygoja daugelį kitų jaunimo problemų – žalingų įpročių plitimą, negalėjimą susimokėti už mokslą, migraciją, skurdo plitimą - visa tai neigiamai atsiliepia tiek šalies ekonomikai, tiek socialiniam klimatui. Džiugina tai, kad jaunimas geba sparčiau nei kitos visuomenės grupės prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų darbo rinkoje, aktyviai mokosi užsienio kalbas, noriai naudojasi informacinėmis technologijomis. Nepaisant to, neišvengiamai susiduria su tokiomis problemomis kaip darbo patirties ar informacijos apie darbo rinkoje vyraujančią situaciją stoka, o tai dažnai įtakoja nepaklausių profesijų pasirinkimą. / This work analyses the position of youth in the labour market, namely, the problems young people (especially those who are students) face while trying to find their place in this market as well as the possible solutions to these problems. The first part of this research paper focuses on the situation of young people as a social group, speaks on the advantages and disadvantages of this particular group as well as reveals the prospects for this group in the process of integration. Youth, being a part of society, is a priceless source which determines the prosperity of the state, guarantees the continuity of the state and the nation as well as the transmission of spiritual and material values. Therefore, it is necessary to encourage the successful integration of youth into the society and labour market as well as to enhance its occupation, which is the most important factor determining a successful integration. Unemployment determines the majority of other problems that youth faces, namely, the spread of addictions, inability to pay for education, migration, the spread of poverty, etc. All these have a huge negative impact on both – the economics and the social climate of the state. It is good that young people as compared with other social groups are more flexible and able to adjust themselves to the constantly changing conditions in the labour market, namely, they are actively learning foreign languages and eagerly using the IT. Despite all this, youth still faces such... [to full text]

Vykstant pokyčiams darbo rinkoje keičiasi ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pobūdis. Nuolat mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir ypač didėja kvalifikuotų specialistų poreikis: darbo jėgos pasiūlos kvalifikacija neatitinka darbo rinkos paklausos. Darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. Siekiant kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje asmenims, baigusiems profesinio mokymo programas, būtinas geras ne tik teorinis, bet ir praktinis pasirengimas, kadangi darbdaviai dažniausiai pirmenybę įdarbinant atiduoda kandidatams į darbo vietas, turintiems profesinę patirtį arba puikius darbinius įgūdžius. Esant tokiems pokyčiams žmogus privalo būti lankstus ir prisitaikyti prie atsirandančių naujovių. Labai svarbu tampa pasinaudoti darbo rinkos teikiamomis galimybėmis - patobulinti savo profesinius įgūdžius, įgyti daugiau patirties ir tapti universalesniu darbuotoju. Darbe aptariami svarbiausi bedarbių ir nedarbo rizikos asmenų profesinio konsultavimo aspektai, skatinantys praktinių įgūdžių tobulinimą, sėkmingą įsidarbinimą. Įvairiuose žmogaus gyvenimo ir profesinės karjeros etapuose, siekiant įgyti, tobulinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ar pradėti individualią veiklą, svarbų vaidmenį atlieka profesinis konsultavimas. Profesinis konsultavimas tampa aiškiai suvokiama priemone, skatinančia žmogų planuoti savo profesinę veiklą, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus bei asmeninius pageidavimus. Darbas susideda iš įvado, trijų dalių, išvadų... [toliau žr. visą tekstą] / In the course of developments in the labour market the nature of labour force supply and demand is changing. The labour market today meets with the situation with steadily decreasing demand for unskilled labour force and the increasing demand for qualified specialists. Employers need highly skilled professionals and workers, which is reflected in the practice that employers often give preference to the recruitment of candidates for jobs with work experience or excellent working skills. This dictates high standards for vocational schools, colleges and universities’ graduates to have not only good theoretical knowledge but also the minimum standard of practical skills. In the ever changing labour market a person must be able to adapt to the new challenges and changes. One of the possibilities, offered by career consultants, is to develop new or improve the existing skills, which become of the most important prerequisites for effective employment. The work discusses the most important aspects of counselling, development of practical skills, elements of successful employment of unemployed and the persons of unemployment risk. Career counselling plays an important role to acquire, to develop skills, to retrain or to start the individual activities in career stages. Counselling is oriented towards increasing persons’ possibilities by planning professional activities taking into account labour market conditions and personal preferences. Work consists of an introduction, three... [to full text]