Mokslo darbe atskleidžiama, kad Europos šalys struktūrinę politiką suvokia kaip vieną patraukliausių narystės ES siekių, nes tai yra siejama su didžiulėmis išmokomis iš ES struktūrinių fondų. Papildomi pinigai skiriami investicijoms į aplinkos apsaugą, gamybos, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtrą ir t. t. Įpusėjus 2007–2013 m. programiniam periodui, Lietuvoje vis dar pastebimas didžiulis susidomėjimas ES struktūrine politika, jos teikiamomis galimybėmis. Struktūrinių fondų nauda visuomenei buvo pateikiama kaip bene pagrindinis stojimo į ES motyvas ir šalies gerovės augimo ateityje šaltinis. Panaši situacija buvo/yra ir kaimyninėje Lenkijoje, todėl šio darbo rezultatuose reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos pasiruošimą įgyvendinti struktūrinę politiką bei teikiamos paramos valdymą. Struktūrinės politikos įtaka Lietuvai, Lenkijai ir kitoms naujoms ES šalims neabejotinai turėtų būti teigiama, tačiau šių fondų panaudojimas yra planuojamas ir priklauso nuo pasirengimo įgyvendinti struktūrinę politiką bei valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą. Mokslo darbe iškeliama hipotezė, kad Lietuva ir Lenkija nepakankamai pasirengusi įgyvendinti ES struktūrinę politiką ir valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą, iškeltas tikslas ir uždaviniai tikslui pasiekti. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai: dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ir Lenkijos politikų ir valstybės tarnautojų, įmonių, pasinaudojusių struktūrinių fondų parama, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific work reveals the fact that the European countries, the structural policy is perceived as one of the most attractive EU membership aspirations, which is associated with enormous benefits from EU structural funds. Additional money of structural fund‘s is available for investment in environmental protection, production, infrastructure development, human resources development, etc. Now in the midway of the period 2007-2013 programming period, Lithuania is still seen huge interest in the EU's structural policy and its opportunities. Structural Funds, the benefits to society was presented as perhaps the main reason for joining the EU and the country's source of wealth for future growth. A similar situation was / is in the neighboring Poland, the results of this work should pay attention to the Lithuanian and Polish preparations for the implementation of structural policies and support management. Structural policy in Lithuania, Poland and other new EU countries should be clearly stated, but the use of these funds are planned, and depends on the preparation for the implementation of structural policies and the management of EU structural funds assistance. Work raises the hypothesis that „Lithuania and Poland are not sufficiently prepared to implement the EU's structural policy and management of EU Structural Funds“ goals and objectives to achieve that objective. The work used in such tests as documentation and analysis of scientific literature, Lithuanian and Polish... [to full text]

Magistro darbo objektas – ES struktūrinė politika bei jos administravimas žinių visuomenės aplinkoje. Darbo tikslas - išnagrinėti ES vykdomą struktūrinę politiką Lietuvoje, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais artimiausiu laikotarpiu ir perspektyvoje iki 2013m. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ES struktūrinių fondų tikslus; instrumentus bei pagrindines iniciatyvas; išnagrinėti ES struktūrinė paramą Lietuvai; išanalizuoti ES struktūrinių fondų administravimo sistemą Lietuvoje; atlikti visuomenės apklausą ir nustatyti jų informuotumą struktūrinių fondų panaudojimo srityje, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę buvo aptarta ES struktūrinė politika samprata ir instrumentai, tikslai, principai, iniciatyvos, parama Lietuvai bei ES struktūrinių fondų paramos administravimas Lietuvoje. Atlikus visuomenės informuotumo ES institucijų funkcijų bei struktūrinių fondų panaudojimo srityje analizę, gyventojų nuomonės dėl gaunamos paramos panaudojimo efektyvumą, šios paramos prioritetines sritis bei jų susidomėjimą šiais klausimais ir aktyvumą dalyvaujant šiame paramos procese galime daryti išvadas jog visuomenėj šie klausimai yra aktualūs, tačiau dėl informacijos bei žinių stokos nėra panaudojamos visos įmanomos galimybės bei įsisavinama ES parama Lietuvai. Magistrinio baigiamojo darbo rezultatai galėtų būti naudingi atskiroms institucijoms, atsakingoms už ES paramos lėšų ir struktūrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Two years ago Lithuania became a member of European Union in equal rights. It means that our country took all rights and responsibilities that are related to membership of EU. Economic changes of globalization were accompanied with growing local economic parts of systems. Under such conditions regional politics gained a big meaning because each region that gets not the same use from above mention changes, tries to improve their position and national Governments and appropriate institutions of EU tries to decrease these inter-regional differences. Relevance of this Thesis is defined by importance of structural policy for Lithuania’s economic and social development, variety of tools nominated for implementation of this policy, also problems that administrating institutions, legal entities or natural person face up with while trying to use funding from structural funds. This paper object is EU structural policy and its administration of knowledge in public environment. The main object of this Thesis is to analyze implementation of EU structural policy in Lithuania also to introduce the main priorities of this policy now and in the nearest future till year 2013. Main tasks of the Thesis is to overlook aims of EU structural funds, instruments and main initiatives; explore EU structural funding and its administration in Lithuania; carry out questioning of citizens and identify their level of information regarding handling of structural funds also prove or deny stated hypothesis and... [to full text]

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, įgyvendina ES regioninę politiką, t.y. politiką, kurios pagalba siekiama socialinės ir teritorinės Sąjungos „sanglaudos“. Šios politikos įgyvendinimas užtikrinamas struktūrinių fondų finansine parama. Šiame darbe keliama problema - ES lygmenyje Lietuva pripažįstama kaip vienas regionas, kuriam parama skiriama kaip regionui, kurio BVP nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Mano hipotezė- Lietuvos politikai ir institucijos turi skirti daugiau dėmesio šalies regionų sanglaudai. Darbo tikslas - išanalizuoti ES vykdomą regioninę politiką, valstybių narių skaičiui padidėjus iki dvidešimt penkių, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais, įgyvendinimą nusakančiais teisės aktais, apibūdinti ES valstybių narių regioninės politikos prioritetus ir naujų tikslų būtinumą perspektyvoje iki 2013 m., taip pat apžvelgti Lietuvoje vykdomą regioninę politiką bei jos mastą. ES valstybėse narėse vykdomą ES regioninę politiką, siekdama apibrėžti, kokia skirtinga ši politika atskirose valstybėse narėse, priklausomai nuo to, koks šalies išsivystymo lygis. Visos šalys skirtingos, daugumos Naudojami tyrimo metodai - tai: 1) ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir kitų šaltinių regionine tematika analizė, 2) regionų lyginamoji analizė tiek ES, tiek Lietuvoje , siekiant įvertinti struktūrinės paramos būtinumą pagal regioninės politikos tikslus bei iškeltos hipotezės patvirtinimui. Darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmas skyrius skirtas... [to full text] / -. / Litauen, sowie andere Mitgliedstaaten der Europäischen Union, verwirklicht die Regionalpolitik der EU, d.h. Politik, mit welcher Hilfe die sozialen und territorialen Unterschiede der Union verringert werden können. Die Verwirklichung dieser Politik wird durch die finanzielle Hilfe der Strukturfonds der EU gefördert. Bei der Überprüfung stellt man fest, dass Litauen als einzelne Region genannt ist, die einer solchen Strukturförderung bedarf, da hier das BIP weniger als 75 % des EU- Mittelwertes beträgt. werden. Meine Hypothese: die Politisch Verantwortlichen Litauens sollen mehrer Aufmerksamkeit für die Kohäsion der inneren Regionen widmen.