Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo klausimai yra aktualūs, kadangi šiuo metu didėjant regionų politikos vaidmeniui vis labiau išryškėja skirtumai tarp regionų, kurie, be abejo, yra labai svarbus reiškinys šalies ekonominei plėtrai. Taigi, šio darbo tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo įtaką regionų plėtrai per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tyrimo objektas - Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikis regionų plėtrai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: susisteminti regiono ir regioninės politikos sampratų apibūdinimus, išnagrinėti regioninę politiką aiškinančias teorijas, taip pat išskirti Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, išanalizuoti Europos Sąjungos regionų politiką, tikslus, finansavimo šaltinius, įvertinti Bendrąjį programavimo dokumentą ir struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą Lietuvoje bei atlikti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikio regionų plėtrai analizę. Darbe tikrinama hipotezė - Egzistuoja teigiama tiesioginė priklausomybė tarp regionų ekonominio išsivystymo rodiklių ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo. Šiame darbe naudoti tokie tyrimo metodai - mokslinės literatūros palyginamoji analizė, internetinių ir statistinių duomenų analizė, loginė analizė, koreliacinė analizė. / Lithuania’s regional policy implementation questions are rather actual, however currently regional policy role is increasing consequently the differences between regions become accurate which undoubtedly is an important phenomenon for country’s economical development. The aim of this work is to evaluate the influence of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions through the use of structural funds. The object of research is the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. First, the system of region and regional policy concepts has been established. Second, the regional policy clarifying theories have been examined and Lithuania’s national regional policy implementation peculiarities have been distinguished. Third , the European Union’s regional policy and its aims, financial resources have been analyzed moreover, the common programming document and structural funds administrative system have been evaluated and the analysis of the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. The hypothesis is being checked in this paper– The positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – social sciences comparing analyses, intern and statistical data analyses, logical analyses, Correlative analysis.

Ši magistro baigiamojo darbo tema pasirinkta todėl, kad ji yra mažai nagrinėta Lietuvoje. Europos Sąjungos parama Lietuvai, jos reikšme šalies ekonomikai, lėšų įsisavinimo eiga ir rezultatai nėra pakankamai analizuojami. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvai ženkliai prisideda prie spartaus šalies ekonomikos augimo, tačiau paramos panaudojimo procese susiduriama su daugeliu efektyvumą mažinančių problemų, t.y. žemas paramos įsisavinimo lygis kai kuriose srityse yra dėl administruojančių institucijų mažo dėmesio į dalykinius ir turinio aspektus, tuo pačiu sureikšminant biurokratizmo aspektus Darbo tikslas - išanalizuoti Europos Sąjungos paramos įsisavinimo rodiklius Lietuvoje, jų įtaką Lietuvos ekonomikai, iškelti ir palyginti žemo įsisavinimo lygio priežastis ir problemas, ir pateikti jų sprendimo būdus. Darbo tikslui pasiekti ir pradinius duomenis analizei surinkti buvo naudotasi mokslinės literatūros, Lietuvos ir užsienio autorių monografijomis, moksliniais straipsniais dokumentų ir paramą administruojančių institucijų statistinių duomenų ir lyginimo metodais. Pirmoje darbo dalyje apžvelgta Europos Sąjungos struktūrinių fondų vaidmuo įgyvendinant Lietuvos strateginius tikslus, antroje dalyje atlikta paramos įsisavinimo pagal BPD, BPD II-ąjį prioritetą analizė, nustatytos ES struktūrinės paramos įsisavinimo problemos. Trečioje darbo dalyje analizuojama užsienio šalių patirtis įgyvendinant jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] / This theme of master’s finishing work is chosen, because it is not much examined in Lithuania. European Union support for Lithuania, its significance to country’s economics, course and results of resources assimilation are analyzed insufficiently. The support of European Union specifically contributed to rapid growth of country’s economics, however, during the process of support usage there is being faced with many problems, which reduce effectiveness, i.e., low level of support assimilation in some areas is over too little attention of administering institutions on matter-of-fact and content aspects, at the same time giving prominence to aspects of bureaucracy. The purpose of work is to analyze indicators of assimilation of European Union structural funds in Lithuania, its influence on Lithuanian economics, to suggest and compare causes and problems of low level of assimilation, and provide solutions. In order to achieve the purpose of work and to collect initial data for analysis, it was used scientific literature, monographs of Lithuanian and foreign authors, scientific articles, and statistical data and comparison methods of documents and institutions, which administer the support. In the first part of work there was reviewed the role of European Union structural funds, while realizing strategic purposes of Lithuania, in the second part there was performed the analysis of support assimilation, according to GPD, GPD II... [to full text]

Spartų Lietuvos ekonomikos augimą lydi diverguojantis šalies regionų vystymasis. Be papildomos valstybės paramos šis procesas tęsis ir toliau, todėl didžiulę reikšmę įgyja šalyje vykdoma regioninė politika. Tačiau, Europos Sąjungos regioninė politika visų pirma skirta mažinti skirtumams tarp šalių ir šios politikos vykdymas Lietuvoje gali vesti į išsiskiriantį šalies regionų vystymąsi. Šio darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos poveikį Lietuvos regionų vystymuisi. Teorinėje darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros, nagrinėjančios regioninį vystymąsi ir regioninę politiką, analizė. Antroje darbo dalyje atliekama Europos Sąjungos paramos teikimo, įsisavinimo ir Lietuvos regionų vystymosi analizė. Paskutinėje darbo dalyje pateikiama regionų vystymosi prognozė ir ES paramos poveikio Lietuvos regionų vystymuisi vertinimas. Atlikus tyrimą gauti tokie pagrindiniai rezultatai: vis labiau ryškėjanti regionų skyrimosi tendencija Lietuvoje išliks ir artimiausioje ateityje, tuo tarpu Europos Sąjungos parama regioninių skirtumų mažinimui neturės didesnio teigiamo poveikio. Geriausiu atveju, Europos Sąjungos paramą paskirsčius kuo tolygiau visoje šalyje, pavyktų tik sulėtinti regionų skyrimosi tempus. / Rapid economic growth in Lithuania is accompanied by diverging development of the country regions. Without additional support this process will continue in a future, therefore regional police get a great importance. However, regional policy of European Union is primarily designed to reduce disparities between countries and larger regions, hence implementation of this policy in Lithuania can determine diverging regional development. The aim of this work is to evaluate the impact of the European Union support for the development of Lithuanian regions. In the theoretical part is accomplished analysis of scientific literature of regional development and police. The second part provides the dynamic analysis of Lithuanian regional development, as well as the analysis of EU support offering and reclamation. Based on the analysis results, there is provided a forecast on Lithuanian regions development and evaluation of the impact of EU support for the development of Lithuanian regions. The main results drawn from the research is that regional divergence tendency will persist in a near future, while EU support to the reduction of regional disparities will not have a larger positive impact. At best, if EU support will be distributed even as possible in the whole country, there may be succeed only to slow down rates of regional divergence.

JUŠKELIS, Paulius. (2007) ES Struktūrinių fondų paramos poveikio įvertinimas Lietuvos atvykstamajam turizmui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 65 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: Europos Sąjungos struktūriniai fondai, ekonominio poveikio vertinimas, atvykstamasis turizmas. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji įgijo teisę gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Vienas iš remiamų ūkio sektorių – atvykstamasis turizmas. Esami duomenys rodo, kad turėdama gausius gamtinius ir kultūrinius išteklius, Lietuva galėtų geriau išnaudoti šio sektoriaus potencialą. Naujas finansinis instrumentas – galimybė šių tikslų įgyvendinimui. Siekiant pagrįsti bet kokių investicijų poreikį, būtina nuosekliai įvertinti jų poveikį ir efektyvumą. Tačiau reikia pastebėti, jog šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra vieningos kompleksinės investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių efektyvumo vertinimo metodikos. To pasekoje sudėtinga palyginti šių investicijų efektyvumą su investicijomis į kitus sektorius, pagrįsti jų poreikį visuomenei, patikrinti ar buvo pasiekti užsibrėžti rodikliai. Tyrimo objektas – investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių makroekonominis poveikis. Analizuojamas ES struktūrinių fondų paramos Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui poveikis šalies ekonomikai: užsienio prekybos balansui ir bendrajam vidaus produktui, darbo rinkai bei šalies biudžetui. Tiriamojo laikotarpio trukmė – 2005-2009 m. Pirmoje... [toliau žr. visą tekstą] / JUŠKELIS, Paulius. (2007) EU Structural Funding for Lithuanian Incoming Tourism Sector. Evaluation of Impact. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 65 p SUMMARY KEYWORDS: European Union structural funding, economic impact evaluation, incoming tourism. Lithuania joined the EU in 2004 and received a right for EU structural funding. Incoming tourism is one of the subsidized sectors. Although Lithuania possesses high natural and cultural resources, incoming tourism sector is not developed enough yet. The new financial instrument is a good possibility. In order to prove effectiveness of the investment, there is a need for consecutive evaluation of an economic impact. Today no unified incoming tourism economic impact evaluation model is used. As a result it is difficult to compare investment effectiveness into different sectors, substantiate their need to the society, check if the results were reached. Object of the research – an economic impact of investment into incoming tourism. An impact on trade balance and gross national product, labor market, national budget is analyzed. Period of the research – year 2005 to year 2009. The first chapter analyses the situation of Lithuanian incoming tourism sector. The importance for the economy, possibilities and problems are analyzed. The possibilities of investment are also reviewed. The second chapter is devoted to analysis of tourism impact on economy. An impact on trade balance, gross domestic... [to full text]

Lietuvai įsiliejus į bendrąją ES rinką kaimo turizmo subjektams atsivėrė galimybė veikti didesnėje ir aktyvesnėje plotmėje. Tačiau kartu su padidėjusiomis galimybėmis kaimo turizmo verslui teko priimti ir ES bendrosios rinkos iššūkius, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Dinamiškus kaimo turizmo pertvarkymo procesus tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES rytų šalyse, neretai riboja finansinės galimybės. Todėl tampa aktualu įvertinti paramos kaimo turizmo verslui teikimą, remiantis įtakos kaimo turizmo sodybų konkurencingumui vertinimu. Tyrimo objektas: struktūrinių fondų paramos įtaka. Tyrimo problema: kokia struktūrinių fondų paramos įtaka kaimo turizmo sodybų konkurencingumui? Darbo tikslas – įvertinti struktūrinių fondų paramos įtaką kaimo turizmo sodybų konkurencingumui. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti ekonomikos teorijų atstovų požiūrį į valstybės vaidmenį teikiant paramą kaimo verslui. 2. Apibūdinti kaimo turizmui teikiamos struktūrinės paramos svarbą. 3. Išanalizuoti valstybės finansinės paramos kaimo turizmo sodyboms mechanizmą. 4. Remiantis ekonomikos teorijų nuostatomis, sukurti teorinį paramos įtakos vertinimo modelį. 5. Nustatyti struktūrinių fondų svarbą kaimo turizmo sodybų konkurencingumui. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, statistinė analizė, kryptingasis interviu, kokybinė turinio analizė, anketinė apklausa, aprašomoji statistinė analizė. / Lithuania's access to the EU market for rural tourism operators have opened up the opportunity to run in a larger and more active plane. However, with the increased opportunities for rural tourism business had to meet the challenges of the EU market in order to adapt to changing economic and social conditions. Dynamic adjustment processes of rural tourism in Lithuania and other Eastern EU countries are often limited by financial possibilities. It therefore becomes important to evaluate the support for rural tourism business provision, based on the impact on rural tourism competitiveness assessment. The object of the research: the influence of structural funds. The problem of the research: what is the influence of structural funds assistance on rural tourism competitiveness? The aim of the thesis: to value the influence of structural funds assistance on rural tourism competitiveness. Objectives of the research: 1. To compare the attitude of economical theories about the states‘ role in providing support to rural business. 2. To describe the importance of structural support to rural tourism. 3. To analyze the mechanism of state financial support for rural tourism. 4. According to the economical theories, to create a theoretical evaluation model of financial support influence. 5. To estimate the importance of structural funds on rural tourism. Methods: literature analysis, document analysis, statistical analysis, interview, qualitative content analysis, questionnaire survey... [to full text]

ES regioninės politikos tikslas - sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus ir skatinti tolygią ES plėtrą. Ši politika yra pagrindinė ekonominės plėtros ir aukšto gyvenimo lygio užtikrinimo priemonė. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji gavo teisę naudotis ES struktūrinių fondų, per kuriuos vykdoma regioninė politika, finansine parama. Didžiausią nerimą Lietuvoje kelia skirtumų tarp regionų didėjimas ir svarbiausiųjų centrų, ypač sostinės, atotrūkis nuo šalies vidurkio. Kadangi pagal ES regionų klasifikaciją Lietuva laikoma vienu NUTS II regionu, svarbiausias dėmesys darbe skiriamas Lietuvos regioninei politikai, jos teisinei bazei, įgyvendinimo administravimui, regioninės dimensijos įsisavinimui ir iš to kylančioms problemoms analizuoti ir apibendrinti. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos vykdomą regioninę politiką ir atskleisti regioninį aspektą 2004 – 2006 m. ir 2007 – 2013m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentuose. Darbe analizuojama jau baigiama įsisavinti 2004 – 2006 m.ES struktūrinių fondų paramos regioninė dimensija, įgyvendinama šalies savivaldybėse. Daromi apibendrinimai ir palyginimai su 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentais, prioritetais, priemonėmis ir jų įgyvendinimo regioniniu aspektu. / The aim of the regional policy is to lessen the difference of EU countries in economic and social development and to promote equal EU development. This policy is the main measure vouching for economic development and high living standards. Since joining EU , Lihuania has got the right to use EU structural funds, which execute both regional policy and financial support. The greatest anxiety is caused by the growth of difference between regions and the most important centres, as the capital and regions. According to EU regional classification, Lithuania is considered as NUTS II region, so the greatest impact of the work is based on Lithuania’s regional policy, its law system, administrative work, implementation of regional dimension, analyses and justifications of the problems. The aim of the work is to analyze the implementation of EU regional policy and to reveal the regional aspect in the EU structural support’s programming documents of 2004 – 2006 and 2007 – 2013. The work analyses the final stage of regional dimension’s implementation of EU structural funds 2004 – 2006 in the country’s municipalities. It summarizes and makes comparisons with the structural support programming documents of 2007 – 2013, priorities, measures and their implementation in regional aspect.

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įtaka žinių visuomenės vystimuisi Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką žinių visuomenės plėtojimuisi Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti žinių ir žinių visuomenės terminus; aptarti žinių visuomenės plėtrą ir sampratą Lietuvoje; išanalizuoti Bendrąji Programavimo Dokumentą (BPD) žinių visuomenės kontekste; jo pagrindu atlikti žinių visuomenės plėtros analizę Lietuvoje; aptarti keletą projektų, turinčių įtaką žinių visuomenės plėtrai. Naudojantis dokumentų analizės metodu, prieita prie išvados, kad žinių visuomenės kūrimas Lietuvoje dar naujas, besivystantis reiškinys. Lietuvoje dar nėra susidariusios aplinkybės žinių visuomenės plėtrai. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaka žinių visuomenės vystymui yra labai maža. BPD priemonių, kurios padėtų vystyti žinių visuomenę yra labai nedaug, o ir esančių priemonių įgyvendinimas nėra kokybiškas, tik kiekybiškas. Finansuojamos tik tokios paprastosios sritys, kaip seminarų, mokymų rengimas, informacinių technologijų įsigyjimas ir pan. Magistro darbas gali būti naudingas analitikams, tyrėjams, politikams bei studentams, kurie užsiima ir domisi žinių visuomenės plėtra Lietuvoje. / The master thesis „Knowledge society in Lithuania and the influence of European Union (EU) structural funds on its evolution“ discloses what influence of the European Union structural funds is on Lithuanian knowledge societies evolution. This theme is topical because Lithuania is a member of the European Union and it must take an action in the knowledge society creation process. Lithuania must get together with the other countries of European Union. The object of master thesis – the influence of European Union structural funds on knowledge society in Lithuania. The purpose of the thesis is to analyze what influence of European Union structural funds is on Lithuanians knowledge society development. The main goals of the thesis are the following: • To define the terms of knowledge and knowledge society; • To survey knowledge society evolution and conception in Lithuania; • To analyze the Single Programming Document (SPD) in the context of knowledge society; • By this SPD research to analyze the development of knowledge society in Lithuania; • To dispute some Lithuanian projects which influence on the evolution of knowledge society. We used the method of documents study. By this analysis we single out the following elements of knowledge society: human capital; the Lifelong Learning; the development of Scientific Research and Innovations; information technologies; the opportunity to gain knowledge; the effective creation, assimilation, distribution and use of knowing. By these... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti pagrindines 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidas ir jų priežastis, ir, išanalizavus 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistemą įvertinti, ar naujoji paramos administravimo sistema leis išvengti ankstesnio paramos periodo klaidų. Tiriant nustatytos pagrindinės 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidos ir įvardintos jų priežastys, išskirtos pagrindinės 2004-2006 m. paramos administravimo sistemos probleminės sritys. Išanalizuota 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistema (apžvelgiant institucinio valdymo modelio, paramos administravimo procedūrų tinkamumą ir jas reglamentuojančių teisės aktų kokybę), ji palyginta su 2004-2006 m. paramos administravimo sistema. Lyginant didžiausias dėmesys skirtas 2004-2006 m. paramos administravimo sistemoje užfiksuotoms probleminėms sritims. Vertinant, ar naujojoje paramos administravimo sistemoje išvengta ankstesnio paramos periodo klaidų konstatuota, jog 2007-2013 m. paramos administravimo sistema efektyvesnė – stebima institucinio valdymo modelio dalinė decentralizacija, nustatytos efektyvesnės paramos administravimo procedūros ir patobulinti teisės aktai. Atsižvelgiant į neišspręstas problemas, pateiktos bendrosios rekomendacijos 2007-2013 m. paramos administravimo sistemai tobulinti, jos efektyvumui gerinti. / The objective of the thesis is to identify main problems of EU structural assistance system for 2004-2006 in Lithuania and to assess whether the new structural assistance system for 2007-2013 will allow to avoid problems and will be more efficient in terms of EU funds management system (institutional management structure: integrated/differenciated, centralized/decentralized ), structural assistance procedures, and quality of legal acts.

Magistro baigiamajame darbe analizuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamos paramos reikšmė Lietuvos ekonomikai, iškeltos esminės struktūrinės paramos įsisavinimo problemos ir iššūkiai bei pateiktos rekomendacijos, siekiant efektyvesnio struktūrinių lėšų įsisavinimo. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama ES regioninės politikos turinys, ES struktūrinių fondų sąvoka, jų rūšys, apžvelgiama ES Struktūrinių fondų paramos administravimo sistema Lietuvoje. Antroje dalyje analizuojamas struktūrinės paramos panaudojimas Lietuvoje 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu, ir dabartiniu 2007-2013 m. paramos laikotarpiu, pateikiami esminiai struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai naujuoju 2014-2012 m. paramos laikotarpiu. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjama ES struktūrinių fondų įtaka pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių kaitai: BVP, biudžeto balansui, infliacijai, užimtumui ir eksportui. / In Master’s final work were analyzed the meaning of the assistance allocated by the European Union Structural Funds for Lithuanian economy, were raised essential problems and challenges of structural assistance reclamation, and recommendations were given on purpose of reaching a more effective reclamation of structural resources. The first part of the work analyzes theoretically the content of EU policy, the correlation of EU Structural Funds and their kinds, one takes into account the system of EU Structural Funds support administration in Lithuania. The second part analyzes the usage of structural assistance in Lithuanian in programming period of 2004-2006 and in present supportive period of 2007-2013, it presents essential priorities of structural support usage in Lithuania in the new supportive period of 2014-2012. The third part analyzes the influence of EU Structural Funds on the fluctuation of main rates of Lithuanian macro-economics: GDP, budget balance, inflation, employment and export.

Magistro darbo pirmoje dalyje išanalizuota saugomų teritorijų samprata ir jų klasifikacija, saugomų teritorijų veiklos finansavimo šaltiniai. Taip pat aptarta Neries regioninio parko esama būklė. Antroje darbo dalyje pristatoma tyrimo metodologija, naudoti tyrimo instrumentai. Trečioje darbo dalyje atliktas ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Neries regioninio parko turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtrai tinkamumo tyrimas. Darbas yra sudarytas iš įvado, trijų pagrindinių dalių, išvadų bei rekomendacijų. Darbo apimtis – 75 puslapiai. Darbe pateikiama 60 paveikslų, 25 lentelės ir 9 priedai. / The first part of Master work analyzes the concept of protected areas and their classification of protected areas financing sources. It also discusses the existing state of the Neris Regional Park. The second part presents the research methodology used to test instruments. The third part examined the EU structural funds of the Neris Regional Park tourism and recreation infrastructure development suitability. The work consists of an introduction, three main parts, conclusions and recommendations. Scope of work -75 pages. The paper contains 60 figures, 25 tables and 7 accessories.