Magistro darbe nagrinėjamos naujausios įsisteigimo laisvės reglamentavimo bei jau esamų teisės aktų interpretavimo kryptys, atskirai jas analizuojant fizinių bei juridinių asmenų įsisteigimo laisvės kontekste. Siekiant atskleisti tiriamą temą, darbe nagrinėjama įsisteigimo laisvės koncepcija, analizuojami pokyčiai, susiję su pirminio ir antrinio fizinių asmenų įsisteigimo laisvės samprata, nagrinėjami fizinių asmenų įsisteigimo laisvės ribojimai, atskleidžiantys naujas reglamentavimo bei jau esamų teisės aktų interpretavimo kryptis. Atsižvelgiant į tai, kad EB Sutartis įsisteigimo laisvės kontekste paraleliai traktuoja fizinius ir juridinius asmenis, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į jų skirtingą teisinę prigimtį, šiame darbe, analogiška tvarka, kaip ir nagrinėjant fizinių asmenų įsisteigimo galimybes bei jų ribojimus, tiriamas ir juridinių asmenų įsisteigimas: analizuojami pokyčiai juridinių asmenų pirminio bei antrinio įsisteigimo laisvės sampratos kontekste, taip pat tiriamos juridinių asmenų pasinaudojimo įsisteigimo laisve apribojimo naujausios tendencijos. Atsižvelgiant į magistro darbe nagrinėjamus klausimus, pateikiamas naujų įsisteigimo laisvės krypčių vertinimas. / The final paper of Master analyses the recent trends of freedom of establishment. These trends are researched individually in the fields of establishment of natural and legal persons. The main points of discussion in this final paper of Master are the concept of freedom of establishment and changes within the sphere of primary and secondary establishment of natural and legal persons. While laboring freedom of establishment of natural persons, a great consideration is given to primary and secondary establishment of natural persons, the restrictions of the freedom of establishment, that are applicable for natural persons and which reveal the newest directions of the regulation and interpretation of the freedom of establishment. Considering that EC Treaty makes parallel between natural and legal persons while regulating the freedom of establishment, questions, related to the establishment of freedom of legal persons are researched using the same order as it was done while discussing the freedom of establishment of natural persons. The final paper of Master analyzes the conception of primary and secondary establishment of legal persons and also gives a strong consideration to the problems of the restrictions of the use of freedom of establishment that are applicable for companies or firms within the EU. The recent trends of freedom of establishment are assessed taking in consideration to the questions that are surveyed in the final paper of Master.

Ekonominės integracijos šerdis yra vieninga vidaus rinka, kurios valstybės narės ėmėsi siekdamos sukurti vientisą ekonominę erdvę, nedalijamą jokių muitinių ar prekybinių kliūčių. Vieninga rinka laikosi ant keturių esminių ramsčių: laisvų prekių, asmenų paslaugų ir kapitalo judėjimo. Ji visų pirma sudaro sąlygas nevaržomai augti šalies ekonomikai. Pagrindinis Lietuvos integracijos į ES tikslas – mažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą, kurių bendras vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Integracijos į ES poveikis Lietuvai yra svarbiausia ir aktualiausia šių dienų tema tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu. Todėl baigiamojo darbo temą pasirinkau – integracijos į ES poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas. Tyrimo objektas – integracijos į ES poveikis Lietuvos ekonomikai. Tyrimo tikslas – įvertinti integracijos į ES poveikį Lietuvos ekonomikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai išnagrinėti pagrindinius ekonominės integracijos etapus ir jų bruožus. 2. Išnagrinėti Lietuvos integracijos į ES procesą ir susijusius teisinius, institucinius, politinius, ekonominius ir socialinius aspektus; 3. Išanalizuoti ES struktūrinės paramos Lietuvai šaltinius, apimtis, įsisavinimo rezultatus ir iššūkius; 4. Atlikti integracijos į ES poveikio Lietuvos ekonomikai tyrimą, remiantis statistinių makroekonominių rodiklių analize ir anketiniu gyventojų nuomonės tyrimu. Norint įvertinti integracijos į ES... [toliau žr. visą tekstą] / Integration to the EU includes elimination of barriers to free movement of goods, services, capital and persons, implementation of general principles and specific rules of the EU policy, delegation of making decisions and supervision of their implementation to the EU institutions as well as the right to participate in structures of making common decisions and influence further development of the EU. Achievements of Lithuanian economics are concurrent with progressing economic integration into the EU. Lithuanian economic integration covers several stages: Free Trade Area, Customs Union, Single market as well as Economic and Monetary Union. Lithuania, after becoming member of the European Union, experienced fast social, economic and political transformation. Significant structural changes in economics took place, related to changes in foreign trade. Financial support of the EU allows Lithuania enhance its role on the European and international stage. From the economic point of view, participating in the single market of Europe helped to improve level of trade and welfare. Lithuania, after becoming member of the European Union, not only receives support from the European Union, but also has new possibilities in the market. The period of programming 2004-2006 was rather short, so we had to make significant change in economics during the short period, in order to achieve social and economic cohesion in Lithuania. During 2004-2006 and 2006-2013 great investments of Lithuanian and... [to full text]

Laisvas kapitalo judėjimas kartu su kitomis pagrindinėmis laisvėms sudaro pagrindą vidaus rinkos, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Laisvė perkelti tam tikras kapitalo rūšis praktiškai yra sąlyga veiksmingam naudojimuisi ir kitomis Sutartimi garantuojamomis laisvėmis, ypač įsisteigimo teise, laisvo paslaugų judėjimo laisve. Darbas yra skirtas analizei laisvo kapitalo judėjimo teisinių pagrindų pagal Europos Sąjungos teisę. Darbe yra aptariama kapitalo judėjimo laisvės liberalizavimo ypatumai, analizuojama kapitalo judėjimo laisvės taikymo sritis ir įvairių priemonių patekimas į Sutarties 56 straipsnio taikymo sritį, taip pat laisvo kapitalo judėjimo teisės santykis su kitomis pagrindinėmis laisvėmis. Yra aptariami kriterijai, kuriais galima vadovautis atskiriant laisvo kapitalo judėjimo laisvę nuo laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo. Darbe yra aptariama įvairios nacionalinės priemonės, kurios gali sudaryti laisvo kapitalo judėjimo apribojimus - leidimo išdavimo sistemos, valstybės specialių teisų turėjimas privatizuotose bendrovėse, priemonės galinčios sudaryti papildomas išlaidas ir taip sulaikyti laisvą kapitalo judėjimą. Remiantis Sutarties nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, darbe yra aptariamos nuo laisvo kapitalo judėjimo leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su bendrojo intereso reikalavimais, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, nacionalinių teisės aktų pažeidimų išvengimu, galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / Free movement of capital with other fundamental freedoms constitute base of internal market in which is secured free movement of goods, of persons, of capital ant freedom to provide services. Free movement of capital is the condition for effective eojoyment of other freedom which is secured by Treaty specifically right of establishment, right to provide services. Work is designed for analysis of legal grouns of free movement of capital under European Union Law. In work is discussed the liberalisation of free movement of capital, is talk about the field of appilcation of free movement of capital and different regulation of means under the 56 article of Treaty. In work is discussed the relation of free movement of capital with other fundamental freedoms. In work is discussed different national measures which can constitute the restrictions of free movement of capital - the system of authorization, the enjoyment of special rights in company, the measures which can constitute additional costs. In work is talk about the restrictions of free movement of capital accordingly by necessity to take measures which are justified on grounds of public policy or public security or to take all requisite measures to prevent infringements of national law and regulations.

Pagrindinis darbo tikslas yra parodyti ryšį tarp Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos įmonei ir regiono darnios plėtros. darbą sudaro trys dalys. Teorinėje dalyje nagrinėjamos regionų plėtros teorijos ir jų koncepcijos.Praktinėje dalyje atliekama ūkinė-finansinė UAB "Girių bizonas" analizė. Rezultatų dalyje pateikiamas atliktas empyrinis tyrimas ir jo rezultatai. Darbą sudaro 67 psl. 20 lentelių, 14 grafikų, 1 priedas. / The purposes of the paper are to show connection between European union structural funds support to company and region harmony expansion. The object of the paper is company, which has got a support from European structural funds and its influence to a region harmony expansion. The work consists of the three main chapters, that is, the theoretical part, the analytical part and the deduction of the project. The theoretical part is based on analysis of scientific literature and information publications that examines regions harmony expansions theory and European union structural funds purposes and objects. The analytical part presents the economical - financial analysis of the company, which has got a support from European union structural funds and it shows the support from European union region expansion fund analysis and purpose. The last project part presents the qualitative research of personal of that company and their opinion position about necessity of European unio structural fonds support to company and its influence to region harmony expansion. The work consists of 67 pages, 20 tables, 14 pictures 1 appendix.

Šio baigiamojo magistro darbo objektas yra Turkijos narystės ES perspektyvos, t.y. problemos, su kuriomis Turkija susiduria politikos, ekonomikos, kultūrinių vertybių ir žmogaus teisių apsaugos srityje, ES spaudimas valstybei spręsti šias problemas bei Turkijos veiksmai atsakant į šį spaudimą. Analizuojant iškylančias problemas, jų sprendimo efektyvumą bei kompromisų ES – Turkijos santykiuose taikymą, darbe vertinamos realios valstybės kelio ES link perspektyvos. Darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip Turkijos politiniai, ekonominiai, kultūriniai bei žmogaus teisių ypatumai ir juos lemiantys veiksniai atsiliepia pagrindinio Turkijos siekio – pilnateisės narystės Europos Sąjungoje – įgyvendinimui. Tikslo siekiama ir tyrimo uždaviniai įgyvendinami pasitelkiant aprašomąjį analitinį tyrimo metodą, t.y. apžvelgiant Turkijos ir ES santykių raidą, išsiaiškinant kokie sunkumai kliudė ar vis dar kliudo Turkijai siekiant prisijungti prie ES; įvertinant galimas Turkijos prisijungimo prie ES perspektyvas, atliekant valstybių narių, viešosios bei oficialiosios ES nuomonės analizę; lyginant kokie yra svarbiausi politiniai ir ekonominiai abiejų pusių interesai, didžiausi skirtumai, bei aiškinantis galimą valstybių užsienio ir vidaus politikos procesų poveikį Turkijos narystei ES; analizuojant kultūrinius ir religinius ES ir Turkijos skirtumus, bei kaip šie skirtumai išryškėja valstybei ketinant įsijungti į Europos tautų šeimą ir galiausiai išskiriant svarbiausias Turkijoje kylančias žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the perspectives of Turkey entering the European Union, i.e. problems Turkey has to face in the fields of politics, economics, cultural values and human rights protection, EU pressure for the state to solve these problems and actions in response to this pressure. While analyzing evolving problems, the effectiveness of their salvations and compromise finding in the EU – Turkey relations, this paper estimates realistic perspective of Turkeys’ path towards the Union. The goal of the research is to ascertain how Turkeys’ political, economical, cultural and human rights peculiarities and their influences affect the reach of the main target – membership in the EU. To meet the goal and fulfill the tasks of this paper the descriptive analytical method is being used. The development of EU – Turkey relations are being reviewed, meanwhile sorting out what kind of difficulties stops the state from entering; EU member states, public and official opinions are being analyzed to evaluate possible perspectives for Turkey; main political and economical interests of both sides are being compared, the main gaps are being discovered, the possible effect of internal and external policies are being discussed; cultural and religious differences and how they come to surface in the framework of Turkey entering EU is being analyzed; finally the main problems the state has to face in the field of human rights protection are being named, the ways Turkey is solving... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe „Kovos su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta strategija Europos Sąjungoje ir Lietuvoje” buvo siekiama išanalizuoti narkomanijos plitimo situaciją ir pagrindines tendencijas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, nustatyti esmines efektyvios kovos su narkotikais Lietuvoje įgyvendinimo problemas bei numatyti jų sprendimo būdus. Magistrinio darbo tikslas – socialiniu, teisiniu, administraciniu ir politiniu požiūriu įvertinti Europos Sąjungos ir Lietuvos kovos su narkotikais strategijų/programų efektyvumą, atsižvelgiant į šių dienų narkomanijos ir neteisėtos narkotikų apyvartos didėjimo problemas bei pateikti jų analizę. Tyrimo objektas – veiksniai, darantys poveikį kuriant ir įgyvendinant efektyvią narkotikų kontrolės strategiją. / The final Master's thesis focuses on the analysis of the situation and prevailing tendencies inthe European Union and Lithuania from the point of view of further spread of drug abuse emphasising the identification of major problems faced in the process of implementation of an efficient drug control policy inLithuania with the aim to suggest the ways for improvement of the inplementation of the national drug control policy.

Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

Šio darbo objektas – laisvo darbuotojų judėjimo teisinis turinys. Darbuotojų judėjimo laisvė yra vienas esminių pagrindų, sudarančių laisvą asmenų judėjimą, kurį sąlygoja ES pilietybės turėjimas, bei ES vidaus rinką. Visų pirma aptariamas teisinis darbuotojų judėjimo laisvės pagrindas, kuris įtvirtina darbuotojams garantuojamas teises, taikant nediskriminacijos dėl pilietybės principą. Toliau darbe remiantis EB sutarties 39 straipsniu, EB antrine teise bei EBTT praktika, kuri turi nemažą įtaką atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, bandoma išskiriamos ir detaliai analizuojamos tiek darbuotojo asmeninės teisės, tiek teisės, suteikiamos kartu apsigyvenantiems šeimos nariams, atskirai aptariant šeimos narių, ne valstybių narių piliečių padėtį bei, remiantis naujausia Teisingumo Teismo praktika, kylančias problemas naudojantis EB teise garantuojamomis teisėmis. Atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, būtina aptarti ir šiai teisei taikomus apribojimus. Pirmiausia aptariama pereinamųjų laikotarpių, kurie nustatyti po 2004 metų ES plėtros senosioms valstybėms išreiškus baimę dėl masiško darbuotojų antplūdžio iš naujųjų valstybių narių, reikšmė. Be to, pats EB sutarties 39 straipsnis numato tam tikrą sritį, kada pati valstybė narė gali apriboti darbuotojų judėjimo laisvę, būtent dėl darbo valstybės tarnyboje. Tačiau vis labiau šis klausimas perduodams į Bendrijos kompetencijos ribas, siekiant šį klausimą spręsti remiantis funkciniu metodu. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the analysis in this final paper is the legal content of the free movement of workers within EU. The free movement of workers is a fundamental principle of the EC Treaty and central to the achievement of the overall objectives of the single market of EU. It is also one of the four pillars underlying the creation of the Single Market set out in the Treaty. The legal basis is the Article 39 of the Treat, where the free movement of workers is defined more precisely. It entails the abolition of any discrimination based on nationality as regards employment, remuneration and other conditions of work and employment. Subject to limitations justified on grounds of public order, public security or public health, the freedom of movement for workers entails the right to accept offers of employment actually made and to move freely within the territory of Member States for this purpose. It also gives them the right to stay in a Member State for the purpose of employment and to remain in that State after having been employed there. However, the Treaty excludes certain posts in the public service from the provisions on the freedom of movement, insofar as they entail the exercise of official authority. The rights of the family members, third countries nationals are discussed separately in this master paper. The basic Regulation (EEC) No 1612/68, in its interpretation of the Treaty, attaches great importance to the principle of equality of treatment for national workers and for... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktais. Palūkanų apmokestinimą Europos Sąjungoje reguliuoja 2003 m. birželio 3 d. direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, kuri panaikina išskaičiuojamąjį mokestį dukterinės įmonės patronuojančiai bendrovei išmokamoms palūkanoms. Dividendų apmokestinimą Europos Sąjungoje reglamentuoja 1990 m. liepos 23 d. direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, kuri skirta suvienodinti pelno mokesčio, paskirstyto tarp įmonių, veikiančių skirtingose valstybėse narėse, apmokestinimą, sumažinti ar visiškai panaikinti dvigubą apmokestinimą. Europos Teisingumo Teismas taip pat bando formuoti palūkanų ir dividendų apmokestinimo politiką Europos Sąjungoje, kuri, nors ir ne visais atvejais yra vieninga, tačiau labai reikšminga švelninant ar naikinant dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Darbe taip pat nagrinėjami palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimo ypatumai Lietuvoje tiek, kiek susiję su palūkanų ir dividendų mokėjimais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje problemos, kadangi kai kurios Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos palūkanų ir dividendų, mokamų tarp Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of interest and dividend taxation by the legal acts of the European Union is analysed in this paper. Taxation of interest in the European Union is regulated by the Council Directive of 2003/49/EC of 3 June, 2003 on a common system of taxation applicable to interest and royalty payments made between associated companies of different Member States, which exempts from a withholding tax interest paid by the subsidiary to its parent company. Taxation of dividends in the European Union is regulated by the Council directive of 1990/435/EEC of 23 July, 1990 on a common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, which was adopted in order to harmonize the taxation of corporation tax, distributed between companies acting in different Member States, to reduce or eliminate double taxation. The European Court of Justice is also trying to form a tax policy of interest and dividends in the European Union, which is not always unanimous, but very important in reducing or eliminating double taxation between different Member States. The specificity of regulation of interest and dividend taxation in Lithuania is also analysed herein, concerning the payments of interest and dividends made between Lithuania and other Member States, also studying the problems of implementing the directives indicated above in the national legislation of Lithuania, because some rules of Lithuanian legislation of taxation of interest and... [to full text]

The dissertation explores the conflict between interests and values, manifested in the European Union‘s policy in Uzbekistan. EU has sound economic and political interests in Central Asia, however their implementation is often hindered by a dissension on values. The differences in ideologies and political cultures between the EU and Uzbekistan lead to the situation where further unilateral emphasis on values and principles may cause a buildup of tension in relations. Analysis of the EU-Uzbekistan relations implies, that dominant thinking on the EU‘s side is to take the growing tension in relations with Uzbekistan as temporal situational difficulties, which are supposed to cease as soon as the leadership of Uzbekistan will accept proposed standard schemes of cooperation, including inter alia, the continuous implementation of principles of democracy in various spheres of life of the society and the state. On the other hand, the analysis does not uncover any evidence in favour of the assumption that such temporal situation would change anytime soon. This brings into question both the approaches, providing a ground for the EU‘s policy in Uzbekistan, and the expectations for outcomes of such a policy. Methodologically, dissertation stays within the stream of qualitative-interpretive tradition. It employs the method of civilizational analysis, aiming to explain the role of values in the relations between states, belonging to different civilizations, and how they can cause the... [to full text] / Disertacija tiria vertybių ir interesų konfliktą, pasireiškiantį Europos Sąjungos politikoje Uzbekistane. Europos Sąjunga Centrinėje Azijoje turi ekonominių ir politinių interesų, tačiau jų įgyvendinimas dažnokai stringa dėl vertybinio pobūdžio nesutarimų tarp ES ir Uzbekistano. Panašu, jog ideologijų ir politinių kultūrų skirtumai tarp Uzbekistano ir Europos Sąjungos sąlygoja situaciją, kai pernelyg stiprus vertybinio dėmens akcentavimas tolydžio didina įtampą tarpusavio santykiuose. Nagrinėjant šiuos santykius ryškėja, jog ES vyrauja tendencija žvelgti į įtampos didėjimą santykiuose su Uzbekistanu kaip į laikiną reiškinį, o ES iškylančias kliūtis siekti interesų Centrinėje Azijoje, vertinti kaip laikinus situacinius sunkumus. Abu šie reiškiniai lyg ir turėtų išnykti, kai tik Uzbekistanas sutiks priimti siūlomas standartines bendradarbiavimo schemas, apimančias be kita ko ir nuoseklų demokratijos principų diegimą visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Kita vertus, tyrinėjant ES – Uzbekistano santykius, sunku atrasti tokio laikinumo prielaidų. Todėl iškyla klausimas apie ES požiūrio, lūkesčių bei jais besiremiančios politikos Centrinėje Azijoje pagrįstumą. Metodologiniu požiūriu, disertacija orientuojama kokybine-interpretacine linkme. Vertybių vaidmuo santykiuose tarp valstybių, priklausančių skirtingoms civilizacijoms, nagrinėjamas naudojant civilizacijų analizės metodą. Siekiama išsiaiškinti ar vertybės gali sąlygoti neatitikimą tarp valstybės užsienio politikos... [toliau žr. visą tekstą]