Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybė buvo įtvirtina ir yra vis dar plėtojama Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Ji buvo nustatyta Francovich byloje, tokiu būdu sustiprinant ES teisės autonomiškumą ir viršenybę, sankcionuojant valstybių narių pareigų nevykdymą ir dar labiau užtikrinant individams suteikiamas Bendrijos teises. Šiame sprendime apibrėžtos ir būtinosios sąlygos, besiskiriančios nuo kitų atsakomybės rūšių. Tačiau Brasserie du Pêcheur jos dar buvo papildytos kvalifikuotu kriterijumi. Taigi ES valstybė narė gali būti pripažinta atsakinga, jeigu yra patenkinamos šios trys sąlygos: pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Pirmoji sąlyga neturėtų sukelti didelių sunkumų tiek pareiškėjams dėl žalos atlyginimo, tiek ja taikantiems teismams. Iki šiol ETT praktikoje buvo tik viena byla, kurioje pripažinta, kad ES teisės norma nesuteikia teisių asmenims. Tačiau antroji sąlyga yra labiau komplikuota. Tam, kad kiltų valstybės narės atsakomybė neužtenka vien ES teisės pažeidimo. Jis turi būti „pakankamai akivaizdus“. Remiantis Teismo praktika toks pažeidimas valstybei naudojantis plačia diskrecija yra, kai ji akivaizdžiai ir rimtai peržengia savo įgaliojimų ribas, bet kai valstybė nebuvo raginama pasirinkti teisės aktų leidybos galimybes ir turėjo ribotą veiksmų laisvę arba iš viso jos neturėjo, paties Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti... [toliau žr. visą tekstą] / European Union (EU) Member States liability was established and is still developing in European Court of Justice (ECJ) case law. It was introduced in Francovich, thus strengthening EU law autonomous and superior legal order, sanctioning Member States infringements of their obligations and enhancing Community rights of individuals. Also specific and different from all other types of liability prerequisites were determinated by ECJ in this case. However, in Brasserie du Pêcheur a qualified criteria was added. So EU law provides a right to reparation and Member State may be held liable when three conditions are met: the rule of law infringed must be intended to confer rights on individuals; the breach must be sufficiently serious; and there must be a direct causal link between the breach of the obligation resting on the State and the damage sustained by the injured parties. It seems that first condition can not cause any problems to potential “Francovich” claim applicants and courts applying it. There was only one case where the Court has ruled that the rule of law in question did not confer an enforceable right to individuals. However, second condition is more complicated. For a Member State to incur liability it is not enough merely to identify a breach of EU law attributable to it. The breach must be “sufficiently serious”. In accordance with ECJ case law, “sufficiently serious” breach where Member State has wide discretion to make legislative choices is where it, in the... [to full text]

Apie Lietuvos regioninę politiką, jos įgyvendinimo priemones, užsienio šalių patirtį šioje srityje rašyta gana daug. Žymiausių ir bene vertingiausių darbų yra parašęs Lietuvos regioninių tyrimų instituto kolektyvas, o jo atstovės doc. dr. R. Bagdzevičienės darbai išsiskiria savo gausa ir kokybe. Nors mokslininkai gana aktyviai domisi regioninės plėtros tema, regioninės politikos raida bei kūrimu, deja, dauguma jų darbų skirti ekonominiams šios politikos aspektams, o valdymo organizavimo, demokratinės raidos bei kiti neekonominiai klausimai lieka tarsi nuošalėje. Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos regionų netolygumams sumažinti įsisavinimas yra nagrinėjamas gan fragmentiškai. Nors regioninės politikos problematika tapo ypač aktuali įgyvendinant Europos Sąjungos ir kitų programų finansuojamus projektus Lietuvos regionų plėtros ne tolygumams mažinti ir konkurencingumui didinti. Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems. Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto. 2007– 2013 m. ES teikiama parama pagal finansuojamas veiklas, priemones ir tikslą... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania European Union provided financial support to regional inequalities are considered to reduce the uptake of relatively fragmented. While regional policy issues has become particularly acute in the European Union and other programs funded by the Lithuanian regional development projects at sustainability, and reduce competitiveness. It is understood that a slow absorption results in structural failure and to support the administration acknowledged that EU structural funds management system – an institutional model of government and statutory procedures for administrative support – performance is a key factor in determining the successful absorption of EU Member State, and thus influencing the structural results support the use of efficiency and productivity. Support systems for the administration and the shortfall may be one of the main reasons why the EU structural support is low take– up of Lithuanian regions. The aim of this work is to evaluate the European Union's support for development opportunities in the Lithuanian regions. The object of research is EU funding absorption in the regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. The hypothesis is being checked in this paper – the positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – scientific literature, regulatory literature, the comparison method, statistical analysis... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Nacionaliniai administraciniai teismai gali taikyti Europos Sąjungos teisę tiesiogiai arba netiesiogiai, tačiau darbe šie būdai aptariami siauriai, nes tyrimo objektas – Europos Sąjungos teisės taikymas yra analizuojamas nagrinėjant teisminio teisės taikymo stadijas nacionaliniuose administraciniuose teismuose. Visų pirma, aptariama teisėjo pozicija pasirenkant taikytiną teisę, analizuojamas Europos Sąjungos teisės viršenybė, jos santykis su nacionalinės proceso teisės autonomijos principu, aiškinamos Europos Teisingumo Teismo išplėtotos tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo doktrinos. Pirmojoje dalyje taip pat analizuojamas taikytinos teisės galiojimo nustatymo klausimas, lyginama subjektų, galinčių spręsti teisės galiojimo klausimą, kompetencija tuo aspektu. Antrojoje dalyje analitiškai vertinamas vienas iš svarbiausių teisminio teisės taikymo stadijų – teisės aiškinimas. Analizuojamas teisės aiškinimo būtinumas, subjektų teisių apimtis aiškinant taikomą teisę, pateikiami pagrindiniai ir labiausiai Europos Sąjungos teisės specifiką apibūdinantys teisės aiškinimo metodai, akcentuojamos Lietuvos administracinių teismų darbe galimos problemos, susijusios su tinkamu Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje ir visoje Bendrijos erdvėje užtikrinimu, vienodos praktikos formavimu. Darbe siekiama analitiškai įvertinti, kuo Europos Sąjungos teisės taikymas yra ypatingas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Enforcement of European Union Law by the administrative courts of Lithuania is analyzed in this Master’s paper. National courts may enforce and apply European Union law directly or indirectly, but these methods are analyzed on a small scale because the object of paper – enforcement of European Union law is analyzed through the stages of judicial proceedings of national administrative courts. First of all, it is described the position and duty of judge to choose the applicable law. It is analyzed the supremacy of European Union law and it’s coherence with the principle of national procedural autonomy, commented on the direct applicability and direct effect doctrines. In the first part of paper it is also ascribed the question of validity of applicable law and who is competent to judge this. In the second part of paper it is estimated the necessity to interpret law rules, methods of interpretation of national and Community law. It is also analyzed the possible problems in administrative courts of Lithuania which arise while applying European Union law properly and seeking to ensure consistent practice in the whole Community. The purpose of the paper is to research how the application of European Union law is specific and different from the application of national law in the administrative courts of Lithuania and whether the courts apply European Union law properly.

Asmenų lygiateisiškumas yra viena kertinių teisinių vertybių demokratinėje valstybėje. Tai yra principas, svarbus kiekvienai teisės šakai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe analizuojama asmenų lygiateisiškumo principo darbo teisėje samprata ir turinys Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės kontekste, Europos Sąjungos direktyvų, skirtų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, reikalavimų valstybėms narėms perkėlimas į nacionalinę teisę. Per išsamią nacionalinio ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos dėl asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo darbo teisėje analizę identifikuoti ir ištyrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai ir, svarbiausia, praktinio principo įgyvendinimo konkrečiai Lietuvos darbo teisėje probleminiai aspektai. Magistro darbe išsamiai analizuojamas individualių asmens, kuris buvo diskriminuojamas darbe, teisių gynimo procesas (darbuotojų teisių apsauga institucine prasme, įrodinėjimo taisyklių diskriminacijos bylose specifika, vertinama, kaip asmenys realiai gali pasinadoti teise į žalos atlyginimą), identifikuojamos kliūtys, trukdančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą. Asmenų lygiateisiškumo principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of equality is one of the most important principle in the democratic State. The principle of non-discrimination is mentioned in the many of international treaties, established in the European Union law as well as in national law systems. This work analysis conception and matter of the principle of equality in Labour Law. Furthmore, it is analysed the European Union Directives combating discrimination on the grounds of religion or belief, disability, age, sexual orientation, racial or ethic origin, sex, and putting these documents into effect in Lithuanian Labour Law. In this work analysis protection mechanism (what kind of institutions protect violated rights; how persons can use the right to compensation or reparation; also specific of the rules of burden of proof) of rights of persons who consider themselves wronged by failured to apply the principle of equal treatment to them in the workplace. Through deep analysis it is compared and researched Lithuanian and the European Union legal acts, practice of the Court of Justice of the European Union, and doctrine.

Įmonės konkurencingumas bei įvairios jį skatinančios strategijos sulaukia vis didesnio vadybos, ekonomikos teoretikų, tuo pačiu ir verslininkų, už įmonių plėtrą ir strateginį planavimą atsakingų darbuotojų dėmesio. Prekybos liberalizavimo ir globalizacijos procesai padidino vartotojų lūkesčius ir įmonių konkurenciją. Įmonės konkurencingumas yra daugialypis reiškinys, turintis ne vieną apibrėžimą, diskutuojama dėl konkurencingumo didinimą skatinančių veiksnių bei vertinimo rodiklių. Įmonėms, siekiančioms padidinti ir išlaikyti savo konkurencingumą iškyla būtinybė keistis ir prisitaikyti prie naujos aplinkos bei galimybė pasinaudoti sinergijos efektais, teikiamais kooperatinių santykių su kitomis įmonėmis ir susijusiomis partnerinėmis institucijomis. Sėkmingai įmonės veiklai užtikrinti svarbi ne tik jos strategija, turimi resursai, bet ir aplinka, kurioje ji veikia. Valstybės, regioninių ir tarptautinių organizacijų nustatytos taisyklės bei teikiama parama taip pat turi įtakos įmonės galimybėms siekti didesnio pelno, rinkos dalies. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalies įmonės susidūrė ne tik su naujais iššūkiais, bet ir su naujomis galimybėmis: geresnėmis prekybos su kitomis ES valstybėmis sąlygomis, struktūrine parama.Darbo objektas — įmonės konkurencingumo didinimas naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Atsižvelgiant į atskirų sektorių įmonių veiklos ypatumus, detalesniam nagrinėjimui pasirenkamos dvi baldų gamybos įmonės: AB „Vilniaus baldai ir AB... [toliau žr. visą tekstą] / Enterprise competitiveness is a multifaceted phenomenon with more than one definition, a discussion on the competitiveness of the factors contributing to the evaluation and indicators. Companies seeking to increase and sustain its competitiveness there is a need to change and adapt to new environment. Lithuania joined the European Union, the country was faced better trading with other EU countries under conditions of structural support. The object of the paper - improving the competitiveness of companies within the European Union Structural Funds. The purpose of the paper - analyze and assess a company's competitiveness within the European Union Structural Funds. Objectives of the paper: • Exclude the theoretical aspects of the concept of enterprise competitiveness, the competitive factors that will impact on the support formed the theoretical model for improving the competitiveness and conducted an empirical study; • Evaluate the European Union's support for and potential impact on business • Develop opportunities for enhancing the competitiveness of companies within the European Union Structural Funds for the evaluation of the theoretical model; • Evaluate the furniture manufacturing sector compared with other sectors of business opportunities through improving the competitiveness of EU support According to the Lithuanian and foreign researchers, the model has been developed to improve the competitiveness of enterprises .. This model shows the factors by which to assess the... [to full text]

Lietuva 2004 metais tapo ES nare ir nuo to laiko mažinti regioninius skirtumus ir vystyti ekonomikai gauna paramą iš ES struktūrinių fondų. Šiuo metu fondo lėšos skirstomos pagal 2007-2013 metų patvirtintą paramos planą. Šiame darbe buvo analizuojama ar ES parama skirta įvairiems projektams turi įtakos Lietuvos regionų socialinei ir ekonominei plėtrai. Atlikti palyginamieji makroekonominių rodiklių tyrimai parodė, kad skirtumai tarp regionų nesumažėjo. / In 2004 year Lithuania became a member of Europe uninion and began to get support from EU foundations. The main EU foundations goal is to decrease the differences of regions in economical and social aspects. The problem is that it is very hard to decide and to check if this support in real helps to decrease the difference of regions, maybe it has no influence or even has the adverse influence. In my paper work I tried to find out the EU foundations influence for decreasing social and econimical differences between Lithuanian‘ regions. The results are so that Lithuanian government consist with a lot of problems regarding EU foundations, it has confirmed region policy, but there is not fully checked if the support is really used for projects which can help to decreased the social and economical differences between Lithuanian regions. Besides there are more and more research made which shows that if the country do not have strong control of how is making its regional policy, the use of ES foundatios suport can make huge adverse influence for long period.

Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo klausimai yra aktualūs, kadangi šiuo metu didėjant regionų politikos vaidmeniui vis labiau išryškėja skirtumai tarp regionų, kurie, be abejo, yra labai svarbus reiškinys šalies ekonominei plėtrai. Taigi, šio darbo tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo įtaką regionų plėtrai per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tyrimo objektas - Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikis regionų plėtrai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: susisteminti regiono ir regioninės politikos sampratų apibūdinimus, išnagrinėti regioninę politiką aiškinančias teorijas, taip pat išskirti Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, išanalizuoti Europos Sąjungos regionų politiką, tikslus, finansavimo šaltinius, įvertinti Bendrąjį programavimo dokumentą ir struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą Lietuvoje bei atlikti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikio regionų plėtrai analizę. Darbe tikrinama hipotezė - Egzistuoja teigiama tiesioginė priklausomybė tarp regionų ekonominio išsivystymo rodiklių ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo. Šiame darbe naudoti tokie tyrimo metodai - mokslinės literatūros palyginamoji analizė, internetinių ir statistinių duomenų analizė, loginė analizė, koreliacinė analizė. / Lithuania’s regional policy implementation questions are rather actual, however currently regional policy role is increasing consequently the differences between regions become accurate which undoubtedly is an important phenomenon for country’s economical development. The aim of this work is to evaluate the influence of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions through the use of structural funds. The object of research is the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. First, the system of region and regional policy concepts has been established. Second, the regional policy clarifying theories have been examined and Lithuania’s national regional policy implementation peculiarities have been distinguished. Third , the European Union’s regional policy and its aims, financial resources have been analyzed moreover, the common programming document and structural funds administrative system have been evaluated and the analysis of the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. The hypothesis is being checked in this paper– The positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – social sciences comparing analyses, intern and statistical data analyses, logical analyses, Correlative analysis.

Disertacijos pagrindinis tikslas – išanalizavus valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai reguliuojančias Bendrijos ir nacionalines teisės normas, taip pat nustatant šių normų aiškinimo ir praktinio taikymo neatitikimus bei atskleidžiant ir įvertinant jų aiškinimo ir taikymo problemas, pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl šio reguliavimo tobulinimo, taip pat palankių prielaidų sudarymo esamos praktikos korekcijai. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos Europos Bendrijos ir nacionalinės teisės normos, reguliuojančios Europos Sąjungos paramai taikytiną teisę, o dalykas – Bendrijos valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai, kuri tradiciškai patenka į Bendrijos konkurencijos teisės sistemą, regioninės paramos reguliavimo sistema, reguliavimo pagrindai ir jų sąveika su Lietuvos Respublikos teisine sistema. Į šio tyrimo objektą patenka tik konceptualūs ir probleminiai paramos teisinio reguliavimo Bendrijos sistemoje ir šią sistemą sudarančių teisės normų aiškinimo ir praktinio taikymo aspektai. Disertacijoje naudojamas sisteminės analizės metodas leido nagrinėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teisinio reguliavimo sistemą, kaip Bendrijos teisės sistemos sudėtinę dalį; indukcinis – dedukcinis metodas taikytas naudojant atskirus šio sistemos tyrimų duomenis, formuojant ir pateikiant apibendrinimus; lyginamasis metodas taikytas analizuojant įvairių Vidurio ir Rytų šalių teisinio reguliavimo bazę; naudojant istorinį lyginamąjį metodą atskleista Sanglaudos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation research is the European Community and national rules of law, which regulate the law applied to the support of the European Union, the support provided by the state consistent with the single market is the sub-institute of the Community competition law, which is comprised of both of the rules of law, regulating the changes in the market structure, and the rules of law, regulating the influence of the support of the European Union to the united market. The main task and the aim of the research is to provide the proposals and recommendations for the improvement of the regulation by performing the complex analysis of the state support not inconsistent with the Community and national rules of law regulating the single market, also by establishing discrepancies in interpreting and practical application of these rules of law and by disclosing and assessing their interpretation and application problems, and also for the creation of beneficial assumptions for the correction of the current practice. The subject matter of the dissertation includes the regional support regulation system of the Community state aid not inconsistent with the single market, which is traditionally included in the system of the Community competition law, and also the common fundamentals of the European Union regional support regulation and their interaction with the legal system of the Republic of Lithuania. The relevancy of the work and the tasks established herein determined... [to full text]

JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos apsaugos sistemų palyginimas SANTRAUKA JAV ir ES tenka panašus pasaulinės konkurencijos užtikrinimo vaidmuo. JAV konkurencijos sistema yra viena pažangiausių pasaulio konkurencijos sistemų, taigi ES, siekdama užtikrinti efektyvią konkurenciją vidaus rinkoje bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose, atsižvelgia į JAV patirtį, ir daugelį metų vykstanti ES ir JAV konkurencijos sistemų konvergencijos tendencija tikriausiai stiprės. Vis dėlto esminių reguliavimo skirtumų konkurencijos sistemose vis dar yra. Pagrindinis magistro darbo tikslas – atskleisti bei išsamiai išaiškinti tyrimo metu aktualius JAV ir ES konkurencijos apsaugos sistemų skirtumus teorijoje ir praktikoje. Papildomas magistro darbo tikslas – pateikti autoritetingus JAV ir ES konkurencijos sistemų skirtingo reguliavimo vertinimus, teigiamus bruožus bei kritiką. Siekiant šių tikslų, analizuojami JAV ir EB konkurencijos teisės aktų tekstai, doktrina, teismų ir neteisminių institucijų praktika draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolės srityse. Magistro darbe apžvelgiama JAV ir EB konkurencijos sistemų istorinė raida, tikslai, viešo ir privataus įgyvendinimo skirtumai, sankcijų bei amnestijos programų ypatumai. Lyginamas draudžiamų susitarimų vertinimas JAV pagal rule of reason su analize pagal EB steigimo sutarties 81 straipsnį, atliekamas išsamus vertikaliųjų susitarimų vertinimo tyrimas. Magistro darbe pateikiami piktnaudžiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative Analysis of the Systems for the Protection of Competition in the United States and the European Union SUMMARY The US and the EU perform similar roles in protecting the global competition. The EU, which pursues the goal to have the competetive common market and to successfully compete in the global market, considers the antitrust policy in the US, therefore the current convergency of the competition rules would probably increase. Nevertheless, there is still some substantial divergency in the systems for the protection of competition in the US and the EU. The primary objective of the master thesis is to reveal and to investigate the actual differences in the systems for the protection of competition in the US and the EC in legal theory and practise. The subsidiary objective is to present the authoritative views, positive arguments and criticism for the divergent regulation in both systems. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, doctrine, manifold case examples of the courts and competition authorities have been analysed in the regulation of prohibited agreements, single firm conduct and merger control. The master thesis presents the overview of the evolution of antitrust, the main objectives and differences in the public and private enforcement, sanctions and the leniency policy. The divergent approach is revealed by comparing the rule of reason approach in the US and the analysis of Article 81 of the EC Treaty, as well as different... [to full text]

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos (ES) fondų remiamų aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas spaudoje aplinkosaugos tematika. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos fondų remiamų aplinkosuginių projektų viešinimo vaidmenį aplinkosaugos komunikacijoje remiantis straipsnių spaudoje analize. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti aplinkosaugos komunikaciją, pažvelgti kas jai būdinga, išanalizuoti modelius; apžvelgti ES fondų remiamų projektų informavimo ir viešinimo programas; atlikti spaudos analizę aplinkosaugos tematika; palyginti ES fondų remiamų projektų viešinimo vaidmenį su kitais aplinkosaugos tema pasirodžiusiais straipsniais. Remiantis mokslinių straipsnių ir dokumentų analize bei atliktu tyrimu, prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos terminus dažniausiai galima aptikti socialinės komunikacijos, rizikos, nelaimių sektoriuose. Vienas iš ekologinės komunikacijos tyrimo būdų yra pažvelgti kaip praktiškai, kokiomis priemonėmis yra perduodamos žinios aplinkosaugine tematika visuomenei, su kokiomis kitomis komunikacijos priemonėmis tai siejasi. Prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos modeliai dažnai nėra veiksmingi, nes aplinkosaugos komunikacija yra kompleksinė. Atlikus spaudos analizę aplinkosaugos tematika matomi skirtumai tarp aplinkosauginių projektų informavimo straipsnių bei tarp kitos su aplinkosauga susijusios informacijos. Taisyklių buvimas ES fondų remiamų straipsnių viešinimui ne tik drausmina... [toliau žr. visą tekstą] / In this global world environmental issues and communication are one of the priorities these days. Environmental communication is the planned and strategic use of communication processes and media products to support effective policy making, public participation and project implementation geared towards environmental sustainability. The object of the present paper is the information ard publicity of the environmental projects supported by European Union Funds. The goal of this paper is to analyze the conception of environmental communication, to discuss the institutions that are related to ES funds and environmental objects. Also to make the analysis and research what is the role of the articles that shows the use of the environmental projects supported by ES Funds in Lithuanian newspapers. The main goals of this paper are to discuss the show what the environmental communication is, what it is common to it, analyze its models. Also to discuss programs and the rules for information and publicity measures concerning the activities of the ES Funds, to make the analysis of the articles of the environmental issues in newspapers, compare it with the articles that are written to inform about environmental projects that are supported by ES funds. According to the articles and documents analysis, results showed that environmental communication is very complex and its vertical and horizontal models should be used in a relation t oeach other to achieve better results. Article analyses... [to full text]