Aim of study – to identify the means of agricultural intensification, intensification level and determine tendency of variation. Tasks: 1. To analyze literature sources about treatment of agricultural intensification. 2. To estimate agricultural intensification and intensification level and its factors in EU countries. 3. To estimate agricultural intensifications influance to its surounding enviroment. 4. To substantiate agricultural intensifications and ekstensifications interaction means by link to sustainable development. Methods of the research – logical comparable analysis and synthesis of scientific literature, statistical and mathematical (even correlation analysis) and graphics methods.

Darbe nagrinėjama sportininkų dvejopo pobūdžio profesinė veikla, jos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvos universitetuose. Analizuojamos priežastys, paskatinusios tokios veiklos atsiradimą, taip pat tokios veiklos nauda sportininkams. Pateikiama Lietuvos universitetų, remiančių sportininkus- studentus, analizė. / The present research focuses on the athletes' dual careers and its implementation in the European Union and Lithuanian universities. It also analyzes the main reasons which caused the rise of such phenomenon, as well as the profit of the dual careers for athletes. The analysis of Lithuanian universities which support student- athletes is presented in the research.

This Final Paper consists of analysis of NATO and EU role to Lithuanian security by identifying our days and future threats to Lithuanian security and identification of the future of the Lithuanian security policy. In the first part of this final paper was glanced through NATO and EU CFSP and DP history, highlighting problems of EU integration to Euroatlantic security. It can be assumed that more then half of continuing Cold War century NATO has assured the creation and the welfare of Eastern Europe. The collective defense remains further of one’s NATO functions, by that time EU is not responsible of European collective defense. EU stands just in crisis management. The NATO��s and EU’ intercourse problem maintains historical and national color. The second part was dedicated to analyze the evolution of Lithuanian membership in NATO, EU CFSP and DP. It was noticeable that Lithuanian NATO membership gives security to country against straight military invasion by discouraging potential threats. The EU membership gives economical sanctions to threat object just de facto i. m. after, for example, the invasion to Lithuania. But according to NATO and EU agreements, nations which belong to these organizations are allowed to choose the way of reaction so it’s might depend on relationship of each of them and Lithuania. The type and the spectrum of threats were identified in the last part and there was made an analysis which of them and in what time dimension might occur against... [to full text]

The aim of the thesis – to theoretically analyze and scientifically explain civil liability of the financial intermediary as investor protection instrument, to provide reasoned assessment of the regulation of civil liability of the financial intermediary and its application practice in the USA and the EU, to identify relevant problems and suggest theoretically grounded solutions and recommendations for these problems which would also put an emphasis on practical efficiency of civil liability; thus supplementing the doctrine of the EU and national law in this field. This thesis consists of two related yet relatively independent parts. The first part covers the most common issues of civil liability of the financial intermediary against the investor and extensively analyzes the conditions of civil liability of the financial intermediary, i.e. fault, damages, causation and unlawfulness, last one being of particular importance because due to the massive regulation of the activities of financial intermediaries it covers the widest range of legal issues. The second part of the thesis analyzes the relevant questions of the application of civil liability, which is possible only when the required conditions for the rise of civil liability have been established. Therefore, it analyzes the cases under the law or the contract, where the financial intermediary is relieved of liability even if the conditions of civil liability are met. The main focus of the second part is placed on the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai išanalizuoti ir moksliškai paaiškinti finansų tarpininko civilinę atsakomybę, kaip investuotojų apsaugos priemonę, pateikti argumentuotą finansų tarpininko civilinės atsakomybės teisinio reguliavimo ir taikymo praktikos nagrinėtose JAV ir ES jurisdikcijose įvertinimą, identifikuoti aktualias su tuo susijusias problemas ir pasiūlyti teoriškai pagrįstus, tačiau į praktinį civilinės atsakomybės taikymo efektyvumą orientuotus šių problemų sprendimo būdus, bei rekomendacijas, tokiu būdu papildant ES ir nacionalinės teisės doktriną šioje srityje. Disertacijos struktūrą sudaro dvi susijusios, tačiau kartu ir santykinai savarankiškos dalys. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami patys bendriausi su finansų tarpininko civiline atsakomybe prieš investuotoją susiję klausimai ir taip pat plačiai analizuojamos finansų tarpininko civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, žala, priežastinis ryšys ir ypač neteisėtumas – atsakomybės sąlyga, kuri dėl masyvaus finansų tarpininkų veiklos teisinio reguliavimo, apima plačiausią klausimų spektrą. Antroji disertacijos dalis skiriama aktualiems civilinės atsakomybės taikymo, kuris aktualus tik tuomet kai nustatytos visos reikiamos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, klausimams analizuoti. Todėl joje nagrinėjami įstatymo ar sutarties nustatyti atvejai, kai net ir egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, finansų tarpininkas nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas, todėl atsakomybė jam netaikoma. Didžiausias... [toliau žr. visą tekstą]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo organizavimo formų instituto teisinio reglamentavimo raida ir problematika Lietuvoje atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos teisinius standartus. Pagrindine teisine darbo organizavimo forma pripažįstama neterminuota darbo sutartis, kurią nuo kitų užimtumo formų skiria šie požymiai: dvišaliai (darbuotojo ir darbdavio), pastovūs, neterminuoti, atlygintiniai, subordinacija pagrįsti darbo santykiai, kai dirbama darbdavio patalpose. Pastaruosius santykius galima vadinti tipiniais, standartiniais. Pastebėtina, kad jie geriausiai atspindi darbo santykio šalių interesus. Tačiau dėl darbo rinkos pkyčių XXI amžiuje standartinės taisyklės, sukurtos dar XX amžiaus pirmojoje pusėje yra nefunkcionalios ir turi būti pritaikytos prie šiuolaikių darbo santykių. Europos Sąjungos lanksčios užimtumo politikos kūrimas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, poreikis skatinti užimtumą, į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir pagyvenusius asmenis bei įvairūs kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai inspiruoja lanksčių užimtumo formų atsiradimą ir įgyvendinimą Lietuvos darbo teisėje. Darbo kodekse be standartinės darbo sutarties yra išskiriamos ir lankstesnės užimtumo formos, analizuojamos darbe: darbas ne visą darbo laiką, darbas pagal terminuotas sutartis, nuotolinis darbas ir kt. Siekiama įstatymiškai sureguliuoti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras santykius. Dėl lankstesnių užimtumo formų poreikio praktikoje darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, in accordance with international and European legal standards, the regulatory development and issues of institute of forms of work organisation in Lithuania are analysed. The basic form of work organisation is a non-term employment contract. From other forms of employment it is distinguished by the following characteristics: the relations between parties are bilateral (employee and employer), constant, based on remuneration, subordination and are performed in the premises of employer. These abovementioned relations can be called as typical and conventional. It should be noted that they reflect the best interests of both parties. However, due to the changes of labor market in the 21st century, standard rules, created in the first half of the 20th century, are dysfunctional and must be adapted to the modern labor relations. The development of flexible employment policy of the European Union, the economic globalization and related changes of employment, the need to promote employment, to integrate women, young and elderly people into the labor market and various other socio-economic factors inspire the emergence and implementation of flexible forms of organisation of work in the Lithuanian labor law. Next to a common employment contract more flexible forms of employment are distinguished in Labour Code of Republic of Lithuania. These forms are analysed in this work as well: a part-time work, fixed-term contracts, teleworking, etc. Legal regulation of the employment... [to full text]

Darbe naudojamos šios pagrindinės sąvokos: Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politika, BŽŪP, Sanglaudos politika, Konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinimo išlaidų politika. Šiame darbe autorius aptaria Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politikos sampratą, jos struktūrą, uždavinius, tikslus bei finansavimo kryptis. Aprašomos dvi pagrindinės, didžiausią dalį Europos Sąjungos biudžete užimančios politikos kryptis, tai gamtos išteklių valdymo ir apsaugos, bei tvaraus augimo politika. Struktūriškai išanalizuojamas bei aprašomas minėtų krypčių skirstymas į siauresnes išlaidų politikos sritis bei pateikiamas jų finansavimo dydis. Analizuodamas dabartines 2007-2013 m. finansinės perspektyvos kryptis, autorius pateikia tiriamų išlaidų privalumus bei trūkumus. Darbe yra analizuojama naujausia informacija apie pasirengimą reformuoti Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politikos kryptis. Autorius pateikia reformos priežastys bei galimus reformų būdus, kurie leistų padidinti Europos Sąjungos biudžeto išlaidų sukuriamą pridėtinę vertę. / The key concepts used in the paper are: the European Union budget expenditure policy, common agriculture policy, cohesion policy, expenditure policy for competition and employment development. The present paper is devoted to the analysis of the European Union budget expenditure policy concept, its structure, aims and objectives as well as financing directions. The author considers two key European Union budget policy directions – natural resources management and protection policy and sustainable development policy – which cover the major part of the European Union budget expenditure. The paper sets down structural analysis of the mentioned European Union budget policy directions looking into more specified expenditure policy directions as well as the amount of their financing. While analyzing the directions of financial perspective for 2007-2013 the author speaks about advantages and disadvantages of the expenditure issues under discussion. The paper deals with the most updated information on reforming the European Union expenditure policy. The author analyzes the reasons for reforming it and the ways which could lead to the growth of surplus value generated from the European Union budget expenditure.

Sienų apsauga yra aktuali tema bet kurioje pasaulio valstybėje. Tenka pastebėti, kad kuomet valstybė turi išorines sienas su kitomis valstybėmis, ji turi sukūrusi politiką, teisinę bei institucinę bazę sienos apsaugai, užtikrinančiai tos valstybės gyventojų socialinius, politinius, teisinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius interesus. Europos Sąjungos sienos apsaugos srityje, išskiriamos dvi sienų sąvokos – vidaus bei išorės sienos. Valstybių narių bendradarbiavimas, pagrįstas integruotos išorinės sienos apsaugos koncepcija, orientuotas į valstybių narių bendras pastangas, siekiant užtikrinti ES vidaus saugumą, vykdant sienos kontrolę, ją saugant bei bendradarbiaujant vykdant įvairias operatyvines operacijas bei bendrus projektus. Darbo tikslas – išanalizuoti ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gaires bei įvertinti bendradarbiavimo efektyvumą. Darbą sudaro įvadas, kuriame pateikiamas temos aktualumas, analizuojama problema, keliamas tikslas bei uždaviniai, pateikiami tyrimo metodai, trys dėstomosios dalys bei išvados ir pasiūlymai. Darbe remiantis jau atliktai tyrimais, taip pat Šengeno teisynu, Amsterdamo sutartimi, Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartimi, Lisabonos sutartimi analizuojamos ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gairės, išskiriamos problemos, vertinamas bendradarbiavimo efektyvumą. / Border guard, control and surveillance are a relevant topic in every country. It should be mentioned, that when the country has borders with other countries, it has created the policy, legal and institutional basis for the control and surveillance of its border that secures social, political, legal, economical, cultural and scientific interests of the citizens of that country. There are two border concepts in the European Union – internal and external borders. The co-operation of the member states, based on the integrated border management concept, is oriented to the common attempt to control and secure the external border carrying out various joint operations and projects. The purpose of this paper is to analyse the guidelines of the cooperation of the EU member states in the field of external border guard and to evaluate the effectiveness of this cooperation. This paper consists of preface, where the relevance, problem, purpose, objectives are presented, three main parts, conclusions and appendixes. The analysis of the guidelines of cooperation of the EU member states in the field of external border surveillance and evaluation of the effectiveness of this cooperation is being carried out using the researches, Shengen acquis, the Treaty of Amsterdam, the Treaty of Rome, the Treaty of Lisbon, etc.

Temos aktualumas: ES struktūrinių fondų parama daro reikšmingą poveikį visos šalies ekonomikai, todėl jos skyrimas bei poveikis yra itin aktualūs klausimai. Kadangi ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymą atlieka valstybinės institucijos, atsiranda galimybė diskutuoti apie jų panaudojimo kryptis bei efektyvumą, teikti pasiūlymus efektyvesniam lėšų panaudojimui ir įsisavinimui. Parama žmogiškojo kapitalo plėtrai labai svarbi siekiant didinti šalies darbo rinkos konkurencingumą, skatinti gyventojų ekonominį aktyvumą bei užimtumą. Didinant gyventojų užimtumą skatinamas visos šalies ekonomikos augimas. Temos naujumas: Temos naujumas pasireiškia naujausios informacijos (publikacijų, statistinių duomenų, gyventojų nuomonės) apie ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai pristatymu bei analize. Darbas išsiskiria tyrimo metodų įvairove bei rezultatų savalaikiškumu. Nustatomos šiuo metu aktualios problemos panaudojant ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai bei pasiūlomi būdai, kaip šias lėšas galima būtų panaudoti efektyviau. Darbo tikslas: Ištirti ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje ir pateikti efektyvesnio paramos panaudojimo pasiūlymus. Darbo objektas: ES SF parama žmogiškojo kapitalo ugdymui Lietuvoje. Darbo problema: Ar efektyviai panaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje? Darbo uždaviniai: 1)... [toliau žr. visą tekstą] / 1. Human capital plays an important role in economic growth as the economic and social development are closely linked to investment in human capital. There is allocated almost 40 percent of total funds dedicated to the operational program of development of Human Resources to increase qualitative employment and social scope. 2. Following the survey of public opinion it was found out that the implementation of developed strategies are being considered extremely poor, while there is a great need to increase economic activity and employment. Increase of economic activity and employment of the population is a problem area. 3. There is lack of support shown for the formation and development of Human capital of the EU Structural Funds after the interview carried by the specialists. Although the support helps to create a more competitive workforce, it is often allocated not considering the real needs of society. The complexity of the procedures of support receiving is also highlighted. 4. It has been found out that the main problem of Educational institutions of the EU Structural Funds is inadequate compatibility of projects. 5. The measures for the additional funding for higher education organizing adult education programs should be provided in order to improve the use of formation and development of human capital of EU Structural Funds and take into account the real needs of society. 6. The skills of administering personnel should be... [to full text]