At the moment European Union (EU) consist 25 countries. The main this work „Lithuania foreign trade with European Union countries: state and perspective“ purpose is overlook Lithuania foreign trade with EU countries and assess eurointegration influence and possibility compete in foreign trades market‘s. After analysis and researches can make that conclusions: In all analyse period 1995-2004 Lithuania foreign trade balance was minus. 2004 export was 25728,0 mlrd.Lt, import 34096,0 mlrd.Lt., balance minus 8368 mlrd.Lt. At the moment (2004) EU is the bigest Lithuania foreign trade partner. It consist 67 % Lithuanian export and 63 % import. NVS countries consist 27 % export and with ELPA countries 7 % export, 2 % import. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -2633,7 mln.Lt., Latvija (Medial European country) - 2588,0 mln.Lt., France (West European country) -1624,2 mln.Lt. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -5760,3 mln.Lt., Poland (Medial European country) - 2579,2 mln.Lt, Holland (West European country) -1345,4 mln.Lt.. After eurointegration export grow in: the West European countries: Holland, France, Germany: the Medial European countries: Estonia, Latvia, the North European countries: Denmark and Sweden, the South European countries: Spain, Italy. Export turn down in the West European countries: United Kingdom, the North European countries: Finland. After... [to full text]

Magistro darbo objektas - informacinė visuomenė ir jos plėtra Europos Sąjungos šalyse. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos situaciją informacinės visuomenės srityje, lyginant su kitomis ES šalimis bei įvertinti Lietuvos galimybes sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Naudojantis dokumentų analizės, sintezės ir palyginimo metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybė turi įdėti daug pastangų ir skirti lėšų informacinės visuomenės plėtrai, jei ji nori įgyvendinti tikslą pasiekti ES šalių lygį iki 2015 m., kaip numatyta Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Pagal daugelį rodiklių Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Atsižvelgiant į rodiklius, pagal kuriuos Lietuva nedaug atsilieka ar pirmauja, įvertinant visas šalies stiprybes bei galimybes, įveikus silpnybes ir sumažinus grėsmes, šį tikslą galima pasiekti. Analizė parodė, kad Lietuvos strateginiai dokumentai atitinka ES strateginius dokumentus. Norint pagerinti informacinės visuomenės plėtrą, reikia sparčiau plėtoti IRT infrastruktūrą, daugiau šviesti šalies gyventojus teikiant jiems informaciją, organizuojant mokymus, paspartinti elektroninių viešųjų paslaugų ir lietuviško turinio kūrimą. Labai svarbu sustabdyti darbinę IT specialistų migraciją į užsienio šalis. Darbo rezultatas yra pasiūlymai šalies valstybinėms institucijoms, kaip būtų galima sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės plėtros uždavinius. / The object of master work is information society development in EU countries. The aims of this work are as follows: to evaluate the development of information society in Lithuania, to make an analysis and compare the main indexes in information society development area between EU countries and Lithuania and propose the suggestions for further information society development. The conclusions of this work are as follows: Lithuania has to put a lot of efforts and money in order to fulfill the aim to reach the average of EU countries till 2015 year. There are a lot of areas where the average is very low comparing to EU average (Percentage of households having access to the Internet at home; Percentage of households with broadband access; E-commerce etc.) But there are also some high indexes - percentage of individuals regularly using the Internet, subscriptions to cellular mobile services is high according to EU average. Lithuania has a lot of strengthens and opportunities to reach the goal. A very important thing is that Lithuania has the main strategic documents accepted that are equal to the main EU strategic documents in information society development area. In order to fasten the information society development, Lithuanian government has to develop the IRT infrastructure, educate the citizens how to use the ICT and get the benefit. The e-services have to be developed more quickly, and Lithuanian content has to be developed more in order to save Lithuanian language and... [to full text]

Tyrimo objektas – Europos Sąjungos šalių žemės ūkis. Tyrimo dalykas – gamybinis ir pogamybinis kaimas. Darbo tikslas - remiantis surinkta informacija nustatyti kaimo raiškų derinimą pereinant nuo gamybinio prie pogamybinio kaimo Europos Sąjungoje. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti ir aptarti gamybinio ir pogamybinio kaimo esmę; 2. Nustatyti kaimo gėrybių sistemą ir jų kūrimo prielaidas gamybiniame ir pogamybiniame kaime; 3. Nustatyti intensyvinimo veiksnių ir šio proceso rezultatų skirtumus Europos Sąjungos šalyse; 4. Išnagrinėti žemės ūkio intensyvinimo veiksnių kiekybinę įtaka rezultatui; 5. Nustatyti žemės ūkio intensyvinimo ribotumą ir tolesnes tendencijas senosiose ir naujosiose ES šalyse; 6. Įvertinti Lietuvos regionų skirtumus ir prielaidas gamybiniam ir pogamybiniam kaimui plėtotis. Tyrimo metodai: darbe remtasi mokslinės analizės ir sintezės, statistiniai (tame tarpe ir porinės koreliacinės analizės), grafinio vaizdavimo metodais. Naudoti šaltiniai – monografijos, moksliniai straipsniai, konferencijų pranešimai, internete paskelbti straipsniai, Lietuvos, Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dokumentai, Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministerijų duomenų bazės, ekspertiniais vertimais. / Untersuchungsobjekt – Landwirtschaft von Europa Staaten. Untersuchungsgegenstand – produzierende und nicht produzierende Dorf. Ziel der Arbeit -Laut den vorliegenden Unterlagen kann man inhaltliche Gemeins-amkeiten bei Dörfern im Übergang von Produktions- zum Post-Produktionsdorf feststellen. Aufgaben: 1. Erläuterung und Besprechung der Wichtigkeit (Wesenheit) des Produktions- und Post-Produktionsdorfes, 2. Feststellung der Dorfgütersysteme und deren Gründungsgrundlagen im Produktions- und Post-Produktionsdorf, 3. Feststellung der Intensivfaktoren und deren Ergebnisunterschiede im Verfahren in den Ländern der Europäischen Union, 4. Untersuchung quantitativen Einflüsse der landwirtschaftlichen Intensivfaktoren auf deren Ergebnis, 5. Feststellung der Beschränkungen in der landwirtschaftlichen Intensität und der daraus folgende Entwicklungstendenzen für die alten und neuen Länder der Europäischen Union, 6. Einschätzung der regionalen Unterschiede in Litauen und die Voraussetzungen zur Entwicklung des Produktions- und Post-Produktionsdorfes. Untersuchungsmethode: In dieser Arbeit wurden wissenschaftliche Analysen und Synthesen, statistische (in diesem Fall auch paarig korrelative Analysen) und graphische Darstellungsmethoden verwendet. Die benutzten Arbeitsquellen: Monographien, wissenschaftliche Beiträge, Konferenzberichte, veröffentlichte Beiträge im Internet, Unterlagen zur wirtschaftlichen Zusammenarbeit zwischen Entwicklungsorganisation in Litauen und Europäischen... [to full text]

Aim of study – to identify the means of agricultural intensification, intensification level and determine tendency of variation. Tasks: 1. To analyze literature sources about treatment of agricultural intensification. 2. To estimate agricultural intensification and intensification level and its factors in EU countries. 3. To estimate agricultural intensifications influance to its surounding enviroment. 4. To substantiate agricultural intensifications and ekstensifications interaction means by link to sustainable development. Methods of the research – logical comparable analysis and synthesis of scientific literature, statistical and mathematical (even correlation analysis) and graphics methods.