Eksporto plėtrai ir skatinimui įtakos turi daugybė veiksnių, kurie yra įtakojami eksportuojančių įmonių, valstybės vykdomos politikos bei tarptautinės aplinkos. Šių veiksnių skatinimas, reguliavimas, tausojimas, gerina eksporto veiklos efektyvumą. Tik identifikavus pagrindinius ir svarbiausius eksporto plėtros veiksnius, galima užsitikrinti stabilią užsienio prekybą bei pagerinti šalies ekonomikos rodiklius. Atlikti tyrimai leidžia teigti, kad literatūroje nėra išskiriamo vieno modelio, apimančio eksporto plėtros veiksnius, veikainčius tiek šalies, tiek įmonės lygmenyse, ir nusakančio tų veiksnių efektyvumą. Siekiant plėtoti eksportą ir siekti kuo efektyvesnių rezultatų užsienio prekybos veikloje yra svarbu susisteminti ir pateikti bendrą modelį, kuriame atsispindėtų eksporto plėtros veiksniai, veikiantys tiek šalies ekonominius rodiklius, tiek ir kiekvienos eksportuojančios įmonės užsienio pardavimų apimtis. Darbo tikslas – eksporto plėtros veiksnių efektyvumo vertinimas. Įvertinus moksliniuose šaltiniuose pateikiamus eksporto plėtros veiksnius, susistemintos ir išskirtos keturios pagrindinės veiksnių grupės: išoriniai makro veiksniai, vidiniai makro veiksniai, išoriniai mikro veiksniai ir vidiniai mikro veiksniai. Taip pat išskirti pagrindiniai rodikliai, leidžiantys įvertinti minėtus eksporto plėtros veiksnius. Atlikus tyrimą ir išanalizavus eksporto plėtros veiksnius pagal išskirtus rodiklius, sukurtas koncepcinis modelis. Šio modelio pagrindas – hierarchinė sistema pagal... [toliau žr. visą tekstą] / Export development and promotion is influenced by many factors which are affected by exporting firms, state policy and international environment. These factors are the promotion, regulation, and savings of export efficiency improving. Only the identity of the main and most important export development factors can secure a stable foreign trade and improve the country's economic indicators. The research suggests that at the literature is not released a model incorporating both national and corporate development of export factors, and characterizing the efficiency of these factors. In order to develop exports and to achieve the most effective results in foreign trade, it is important to structure and provide a single model, reflecting the development of export factors affecting both the country's economic performance, as well as each of the exporting companies in foreign sales. Summarizing the Lithuanian and foreign author’s factors of export development, they are divided into two major groups: micro and macro factors of export development. Macro environment factors affect the country and are dependent on each country's ability to manage those factors. Micro factors are classified as operating company-level indicators, which aims to promote a variety of additions and improvements. To make it easier to analyze and provide data to the micro and macro factors, they are still divided into external and internal operating environment. The research of the paper showed that an effective... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Lietuvos užsienio prekyba Europos Sąjungos kontekste“ nagrinėjama užsienio prekyba Lietuvoje ir jos kitimas 1990 – 2005 metų laikotarpyje. Nagrinėjamu laikotarpiu reformų pagrindu įvykęs ūkio nuosmukis ir Rusijos krizė neigiamai įtakojo užsienio prekybą, todėl jos apimtys krito. 2000 m. ekonominis nuosmukis baigėsi. Lietuvos gamintojai perorientavo prekybos srautus iš Rytų į Vakarų valstybes. Užsienio prekyba augo intensyviai, kol 2005 m. pasiek÷ aukščiausią lygį. Prekybos liberalizavimas, įstojimas į ES, PPO turėjo teigiamos įtakos importo ir eksporto plėtrai. Darbo objektas – Lietuvos užsienio prekyba 1990 – 2005 metais. Darbo tikslas – remiantis statistiniais matematiniais metodais pagal užsienio prekybos statistinius duomenis išanalizuoti Lietuvos užsienio prekybos kitimo tendencijas ir jų priežastis, įvertinti užsienio prekybos pokyčius integruojantis į ES bendrąją rinką, nustatyti prekių grupių, šalių ir šalių grupių įtaką užsienio prekybai. Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir tiriamosios dalies. Darbo rezultatai pateikiami suformuluojant išvadas ir teikiant pasiūlymus. Darbe pateiktos 8 diagramos ir 19 priedų. Teorinėje dalyje apžvelgiama užsienio prekybos istorija, jos teorijos, tyrimo metodai, konkurencingumas, eksportą ir importą įtakojantys veiksniai, laisvosios prekybos poveikis užsienio prekybai. Analitinėje darbo dalyje apžvelgiama eksporto ir importo dinamika bei jų pokyčių pagrindiniai veiksniai. Taikant matematinius... [to full text] / Foreign trade and its’ dynamics tendencies of Lithuania is analyzed in this final work of master in 1990 – 2005. Economics recession and Russia crisis has a negative impact on foreign trade of Lithuania. The decline in trade reduced its volume. Foreign trade was on the increase in 2000 – 2005. Lithuanian manufacturers have found market in the West countries. The volume of trade reached the new high level in 2005. Entry to European Union (EU), World Trade Organization (WTO) and trade liberality had a positive impact to export and import expansion. The work object is Lithuanian foreign trade in 1990 – 2005. The main aim of this work is to analyze foreign trade dynamic tendencies; to assess foreign trade changes in the process of integration to EU market, to assess the influence of exported and imported commodity groups, states and states groups to Lithuanian foreign trade. The final work contains two parts: theory and practice. There are 8 diagrams in this work. There are deductions, recommendations, literature and 19 appendices at the end of this final work. There is reviewed foreign trade history, theories, research methods, competitive abilities, influence factors of export and import, free trade demand and supply in the first (theory) part. There is analyzed export, import dynamics and their main factors in the second (practice) part of the work. Computing statistical mathematical methods and calculations there was used factorial – indexation (correlation) analysis to... [to full text]

Užsienio prekyba yra būtina rinkos ekonomikos sąlygomis. Šiandiena be užsienio prekybos plėtros yra neįmanoma pasaulinė ekonomikos raida. Užsienio prekyba daro tiesioginę įtaką šalies vidaus rinkai: aktyvėja konkurencija, nes atsiranda pajėgūs konkurentai iš užsienio. Padidėjusi konkurencija verčia vietiniam gamintojams konkuruoti ne tik kainomis, bet prekės kokybe, dizainu ir pan. Tarptautinė prekyba – tai apsikeitimas prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių. Tarptautinė prekyba įpareigoja šalis gauti tam tikrą prekių ir paslaugų pigiau, negu jos pačios gali pasigaminti (lyginamasis pranašumas), arba sudaro sąlygas vartoti prekes ir paslaugas, kurių nebūtų galima gauti iš savo šalies tiekėjų (pavyzdžiui, mažai žaliavų arba pažangesnė technologija). Lietuvos vykdoma ekonominė politika šiuo metu grindžiama į eksportą orientuotos plėtros modeliu. Tikėtina, jog ateityje stiprės lietuviškų produktų skverbimasis į naujas ES ir pasaulio rinkas, ypač bus didelė paklausa geros kokybės ekologiškiems ir natūraliems maisto produktams. Lietuvos eksporto apimtys per pastaruosius šešis metus išaugo 130,87 proc. t.y. nuo 14,1 mlrd. Lt 2000 m. iki 32.76 mlrd. Lt 2005 m. 2004 m. gegužės mėn. Lietuva tapo Europos Sąjungos (toliau – ES) nare. ES iš penkiolikos šalių (ES-15) tapo dvidešimt penkių šalių grupe (ES-25). Lietuvos integracija į ES paveikė visą Lietuvos ūkį, įskaitant ir Lietuvos užsienio prekybinius santykius. Apie teigiamą integracijos į ES įtaką šalies užsienio prekybos plėtrai... [to full text] / The policy of economics of Lithuania is based on the model of expansion orientated to the export. It is credible that entering of Lithuanian production to new markets of European Union and entire world will strengthen in future, also the demand of good quality ecological and natural foodstuff will be especially great. The range of the export of Lithuania has grown for 130, 87 per cent, that is from 14, 1 billion of litas in the year of 2000 up to 32, 76 billion of litas in the year of 2005. Lithuania became the member of European Union (EU) on March of 2004. EU earlier consisted of 15 states members (EU-15) became a group of 25 states (EU-25). The integration of Lithuania to EU had influenced all economy / farm of Lithuania including commercial relations with foreign countries. The growth of ranges of the export shows positive influence of the integration to EU on state’s expansion of foreign trade. The export has grown for 24, 2 per cent comparing first half-year of 2004 and first half-year of 2005. According to analysis of goods structure of the export of period of 2000 – 2005 the greatest part of the export was composed of mineral products – 176, 4 per cent, machines and mechanisms – 151, 8 per cent, transport and transport equipment – 161, 60 per cent. The range of the import of Lithuania within last six years has grown for 97, 7 per cent, that is from 21, 8 billion of litas in the year of 2000 up to 43, 1 billion of litas in the year of 2005. According to goods... [to full text]

At the moment European Union (EU) consist 25 countries. The main this work „Lithuania foreign trade with European Union countries: state and perspective“ purpose is overlook Lithuania foreign trade with EU countries and assess eurointegration influence and possibility compete in foreign trades market‘s. After analysis and researches can make that conclusions: In all analyse period 1995-2004 Lithuania foreign trade balance was minus. 2004 export was 25728,0 mlrd.Lt, import 34096,0 mlrd.Lt., balance minus 8368 mlrd.Lt. At the moment (2004) EU is the bigest Lithuania foreign trade partner. It consist 67 % Lithuanian export and 63 % import. NVS countries consist 27 % export and with ELPA countries 7 % export, 2 % import. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -2633,7 mln.Lt., Latvija (Medial European country) - 2588,0 mln.Lt., France (West European country) -1624,2 mln.Lt. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -5760,3 mln.Lt., Poland (Medial European country) - 2579,2 mln.Lt, Holland (West European country) -1345,4 mln.Lt.. After eurointegration export grow in: the West European countries: Holland, France, Germany: the Medial European countries: Estonia, Latvia, the North European countries: Denmark and Sweden, the South European countries: Spain, Italy. Export turn down in the West European countries: United Kingdom, the North European countries: Finland. After... [to full text]

Europos Sąjungos sudaryti preferenciniai susitarimai su trečiosiomis šalimis importuojant atitinkamos kilmės šalies prekes, leidžia joms taikyti sumažintą, ar net 0 proc. importo muito tarifą. Taip skatinamas Susitariančių šalių ekonomikos augimas. Preferencijos taikomos prekėms, kurios numatytos atitinkamuose susitarimuose ir atitinka preferencinės prekybos prekių kilmės taisykles. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, mūsų šaliai yra aktualūs preferencinių susitarimų taikymo ypatumai, sąlygos ir perspektyvos. Magistro baigiamojo darbo tikslas yra kompleksiškai išanalizuoti teisinius ir organizacinius prekių kilmės kontrolės reglamentavimo principus, teorinius bei praktinius aspektus ir atskleisti praktines jų įgyvendinimo spragas bei problemas. Darbe keliami uždaviniai: išnagrinėti ES preferencinių prekybos susitarimų teisinio reglamentavimo sistemą, jų įtaką prekių importui ir eksportui, atskleisti prekių kilmės esmę ir jos nustatymo metodus bei kontrolės formas, atlikti prekių kilmės tikrinimo ir kontrolės analizę Lietuvos muitinėje ir nustatyti trūkumus taikant prekių kilmės kontrolę bei apibendrinti taikomus prekių kilmės kontrolės teisinius ir organizacinius aspektus ir numatyti jų tobulinimo kryptis. Darbe naudojami teorinės medžiagos analizės ir sintezės, grafinio vaizdavimo, statistikos duomenų analizės ir sintezės metodai. Remiamasi tiek oficialiais, tiek antriniais informacijos šaltiniais. Teiginiai iliustruojami statistiniais duomenimis, sudaromos diagramos... [toliau žr. visą tekstą] / The work was produced in Vilnius, in 2007. Scope of this conclusive work is 80 pages. The work consists of introduction, tree parts and is concluded by giving conclusions and proposals. The report of work are 17 pictures, 3 tables in this work, as well as list of literature, summary and 9 annexes. Preferential arrangements of EU with the third countries importing some products with origin, allow to use reduced tariff or 0 ℅ rate of duty of import. So it is the prime to pump the developing of economy of contracting parties. The preferences are applied to products which are covered by respective agreements and adequate the rules of origin in preferential trade. Lithuania is the member of EU so it is actual for our country the use of general peculiarity of preferential origin, conditions and perspectives. Goal of this conclusive work is the integrated analyse of juriducal and organizational control of proof of origin, theoretical and practical aspects and the point is to show the practical breaches and problems of their realization. Tasks are raised in this work is to study the preferential agreements of trade of EU, the systems of regulation, their influence for import and export, to show the substantiality of origin, methods, forms of control and evolution of control in Lithuanian customs and to establish directions of their perfection. The aim of this work was reached by the analysis and synthesis on theoretical, repository and statistical material. In conclusion work were... [to full text]

During the process of globalization and trade liberalization, when the countries become more integrated and depended on each other, it is very important to know and analyze the agriculture policy tendencies, programs and future perspective in other countries. United States of America is the largest word exporter and importer of agriculture products and in future it stays as very important player in world agriculture market. The American agriculture policy influences the rest of the word, as well EU and Lithuania. Therefore is has to be analyzed agriculture policy of agriculture in USA The object of research – the agriculture of United States of America. The main task of master thesis is to analyze the liberal United States of America agriculture model and compare to European Common agriculture policy (CAP) and influence to other countries. To achieve these goal have set tasks: To present the conceptions of economical policy; To research the scientific aspects of the agriculture policy formation; To analyze the liberal agriculture and food policy model in United States of America; To compare the Farm policy in USA and the Common Agriculture Policy in EU and to evaluate the influence to the other countries. Different economical, social, environmental approaches have created different agriculture models: the multifunctional model is established in EU and some other countries and the liberal agriculture model which is popular in USA and some other countries, where: dominate big... [to full text]

Bendroji žemės ūkio politika suvaidino ypač svarbų vaidmenį plėtojant ir gilinant integracijos procesus Europoje. Lietuvai įsiliejus į bendrąją ES rinką atsivėrė galimybė veikti didesnėje ir aktyvesnėje rinkoje, naudotis ES paramos instrumentais. Tačiau kartu su padidėjusiomis galimybėmis Lietuvos žemės ūkio sektoriui teko priimti ir ES bendrosios rinkos iššūkius: didesnę konkurenciją vidaus rinkoje, aukštus kokybės standartus, prekybos ir gamybos apribojimus. Kol kas nepakankamai suderinti žemės ūkio produktų muitinio įforminimo aspektai tarp muitinės bei Nacionalinės mokėjimo agentūros. Europos Sąjungos šalių muitinėse dar nėra vienodai traktuojamos kai kurios reglamentų, kitų normatyvinių aktų nuostatos, dėl ko kyla nemažai nesusipratimų, teikiant paslaugas užsienio įmonėms. Esant sudėtingų Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, reglamentų, kodeksų gausybei, tarptautinės prekybos operatoriams sunku susigaudyti procedūrose ir tvarkose, forminant krovinius muitinėse. Temos aktualumas: Lietuvai tapus ES nare pasikeitė žemės ūkio ir maisto produktų prekybos režimas ir muitinės importo ir eksporto procedūrų teisinis reguliavimo ir jų kontrolės atlikimas. Tyrimo tikslas: išnagrinėti žemės ūkio produktų eksporto ir importo ir jiems taikomų muitinės procedūrų pokyčius Lietuvai įstojus į ES. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti Bendrąją žemės ūkio politiką, atskleisti jos tikslus ir reguliavimo instrumentus; išnagrinėti žemės ūkio produktų importo ir eksporto... [to full text] / Problems of the topic: the Common Agricultural Policy has performed an extremely important role in development and extending integration processes in Europe. Upon joining the EU common market Lithuania opened up an opportunity to operate on a larger and more active market, to use the EU support instruments. However along with the increased opportunities Lithuanian agricultural sector had to accept the challenges of the EU common market: greater competition on the internal market, high quality standarts, trade and production restrictions. So far the aspects of customs processing of agricultural products are insufficiently agreed upon by the customs and the National Paying Agency. The customs of the EU member states have yet no single interpretation of some regulations, other provisions of legislative documents, which results in much misunderstanding when providing services to foreign companies. Due to a great number of complex European Union legislative documents, regulations, lawbooks governing customs activities, international trade operators face difficulties when trying to get a handle on procedures and practices when they arrange customs clearing for cargo. Topicality of the issue: since Lithuania has become an EU member state changes in agricultural products and food trade regime and legal regulation of import and export customs procedures and performance of their control have been introduced.

Disertacijoje nagrinėjama aktuali lyčių aspekto poveikio ekonominei politikai vertinimo problema. Europos Sąjungoje lyčių lygybė pripažįstama viena iš pamatinių vertybių, o realus jos principų įgyvendinimas praktikoje bei suvokimas visuomenėje atspindi šalies pažangą ir išsivystymo lygį. Šio darbo tyrimo objektas – lyčių aspekto poveikis ekonominei politikai. Tyrimo tikslas – išanalizavus mokslinius požiūrius į lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo strategiją, parengti lyčių aspekto poveikio vertinimo ekonominei politikai metodologiją, konceptualinį modelį, įvertinti lyčių aspekto poveikį makro ir mikroekonomikos lygiu bei pateikti rekomendacijas valstybinėms institucijoms įgyvendinant lyčių lygybės politiką. Disertacijoje atlikta kritinė lyčių lygybės teorijų ir strateginių lyčių lygybę įtvirtinančių dokumentų analizė bei įvertintos juose skelbiamos nuostatos, suformuota lyčių aspekto ekonominėje politikoje koncepcija, pasiūlyta lyčių lygybės tyrimo metodologija makro ir mikroekonominiu lygiu, sukurtas lyčių aspekto poveikio vertinimo ekonominei politikai konceptualinis modelis; pateiktas moterų rūpybos ekomikos indėlio į BVP įvertinimas; atlikta BVP, LR nacionalinio biudžeto ir užsienio prekybos analizė lyčių aspektu, lyčių padėties Lietuvos ir ES darbo rinkoje lyginamoji analizė bei pateiktas Lietuvos moterų verslo modelis. / The dissertation examines the topical issue of assessment of the impact of the gender aspect on economic policy. In the European Union, gender equality is recognised as one of the fundamental values, while the implementation of its principles in practice and the awareness of such principles in society reflect a country’s progress and level of development. The object of research of the dissertation is the impact of the gender aspect on economic policy. The aim of research is, upon analysing scientific approaches to gender equality and gender mainstreaming, to develop a methodology for assessment of the impact of the gender aspect on economic policy and a conceptual model, to assess the impact of the gender aspect at the macro- and micro-economic levels and to provide recommendations to authorities as regards the implementation of gender equality policy. The dissertation carries out a critical analysis of theories of gender equality and strategic documents stipulating gender equality and evaluates their provisions, formulates the concept of the gender aspect in economic policy, proposes a methodology of gender research equality at the macro- and micro-economic levels, develops a conceptual model of assessment of the impact of the gender aspect on economic policy; presents an assessment of the contribution of women’s care economy to GDP; carries out a gender analysis of GDP, the national budget of the Republic of Lithuania and foreign trade, a comparative analysis of the gender... [to full text]

Research object: export sponsorship of agricultural and food products. Research subject: export subsidies and their influence on Lithuanian agricultural foreign trade. Research aim: prediction of alternative developmental trends on agricultural economy in case of export subsidies revocation of agricultural and food products since 2013. Objectives: • to analyse theoretical rules of export sponsorship policy; • to analyse Lithuanian export sponsorship policy of agricultural and food products; • to test influence of export subsidies on Lithuanian foreign trade expansion of agricultural and food products; • to predict of alternative developmental trends on agricultural economy in case of export subsidies revocation of agricultural and food products since 2013. Research methods: • in case of prospect and analyse of theoretical grounds on international trade policy also evolution of Lithuanian foreign trade policy used common scientific methods - analysis and synthesis of scientific literature and juridical/law documents; • in case of valuation of export subsidies influence on Lithuanian agricultural and food products foreign trade expansion used economical - statistical methods for data compilation and analysis; • in case of compute and systematize of statistical information used means of bunching, comparison and diagrammatical representation.

Pastaruosius dešimtmečius vykstantys ekonominės globalizacijos procesai bei didėjantis valstybių ūkio ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai smarkiai pakeitė pasaulį bei tradicinius valstybių santykius. Iškilo kokybiškai naujų įvairiapusių tarpusavio santykių poreikis, kuriuose išskirtinis vaidmuo tenka valstybės ekonominiams interesams. Akademinėje literatūroje dažnai minima egzistuojanti įtampa (konkurencija) tarp politikos ir ekonomikos. Kyla klausimas dėl Lietuvos ekonominių ir politinių interesų suderinamumo, t.y. ar šie interesai suderinami tarpusavyje, ar egzistuoja jų konkurencija? Šio darbo objektas: Lietuvos ekonominių interesų atstovavimas ir šalies ekonominių ir politinių interesų sąveika. Darbo tikslas: analizuojant dabartinę Lietuvos užsienio politiką, išsiaiškinti, kokią reikšmę joje vaidina šalies ekonominiai interesai, t.y. ar Lietuvos ekonominiai interesai formuoja šalies užsienio politiką, ir kiek bei kaip gali jai daryti įtaką. Siekiant įgyvendinti darbe keliamą tikslą, sprendžiami šie uždaviniai:  Apžvelgti ekonomikos ir politikos santykio aiškinimą tarptautinių santykių disciplinoje;  Išanalizuoti kokie [ir kokiu mastu] ekonominiai interesai minimi svarbiausiuose užsienio politikos dokumentuose ir kokia reikšmė jiems teikiama;  Išnagrinėti ekonominių užsienio interesų atstovavimo institucionalizavimą;  Identifikuoti ekonominių interesų atstovavimo užsienyje silpnybes;  Ištirti ekonominių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Ongoing economic globalization processes of the late decades and the increasing integration of markets and societies have changed the world and the traditional intercourse among states. The importance of economic interests of countries is constantly rising. Academic literature often mentions and existing tension (competition) between politics and economics. That is why there is a question,- are these interests compatible or competing in Lithuania? The object of this study: Lithuanian economic interest representation and the interaction among economic and political interests of the state. Purpose: to find out how important are economic interests in the contemporary Lithuanian foreign policy; in what way and how much can they influence it. In order to implement the main purpose of this study these objectives are being met:  To review the interpretation of the relation between economics and politics in the internationa relations discipline;  To analyze which [and in what extent] economic interests are being mentioned in the most important foreign policy documents and what is their significance in those documents;  To explore the institutionalization of economic interest representation;  To identify the weaknesses of economic interest representation in foreign countries;  To study the interaction between economic and political interests according to the most important Lithuanian foreign policy regional courses - Europe, CIS, Asia and... [to full text]