Šiame magistro darbe analizuojami nuolatinio gyventojo (rezidento) apmokestinimo tikslais koncepcijos Lietuvoje aspektai. Kadangi dauguma valstybių apmokestina savo rezidentų pasaulines pajamas, rezidento apmokestinimo tikslais koncepcija tampa labai svarbiu mokesčių teisės institutu. Pagal Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, nacionalinę mokesčių teisę tradiciškai atliekamas gyventojų, kaip mokesčių mokėtojų, skirstymas į nuolatinius (rezidentus) ir nenuolatinius (nerezidentus). GPMĮ pateikia kriterijų sąrašą, kuris padeda nustatyti, ar gyventojas gali būti laikomas Lietuvos rezidentu ar ne. Išnagrinėjus institucijų praktiką matyti, kad ne visada lengva nustatyti, kurios valstybės rezidentas asmuo yra, taip pat, ne visada išsiaiškinamos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios leistų vienareikšmiškai teigti, kad asmuo yra būtent Lietuvos nuolatinis gyventojas mokesčių tikslais. Lyginant Lietuvos, OECD modelinės konvencijos bei užsienio valstybių nacionaliniuose įstatymuose pateiktas rezidavimo koncepcijas, galima išskirti tam tikrus šio instituto panašumus ir skirtumus įvairiose valstybėse. Tačiau būtent kurios valstybės rezidavimo koncepcija leidžia vienareikšmiškai nustatyti valstybės rezidentą konstatuoti neįmanoma. Lietuvos įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į teisė normos tikslą, turėtų patobulinti kai kurių kriterijų formuluotes ir įtraukti naujus požymius į įstatymo pateiktą kriterijų sąrašą, arba iš dalies atsisakyti įstatyminio reglamentavimo, kaip tai yra Australijoje... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s work provides an analysis of the aspects of the concept, accepted in Lithuania for taxation purposes. As more countries tax on a worldwide basis, the concept of residence becomes increasingly important, since an individual who is considered to be a resident of a country will typically be taxed by that country on all his or her worldwide income. Lithuanian (like many other countries’) domestic tax laws divide individuals into residents and non-residents for taxation purposes. Income tax law gives a list of the criterions, which can help to determine if a person can be considered as a Lithuanian resident or not. Analyzing practice of particular Lithuanian institutions it is obvious that to determine of which country a person can be treated as a resident is very difficult, and the institutions not always clarify all circumstances which can be very important to state unambiguously that a person is Lithuanian resident for taxation purposes. Studying Lithuanian, OECD Model Tax Convention’s on Income and on Capital and foreign countries’ tax resident concepts, it is possible to find some similarities and differences in various countries. It is not easy though to state in which country tax resident concept is the best in determining residents for taxation purposes. In Lithuania some criterions given in income tax law must be improved, or it must be accepted a new regulation which is applied in Australia. However, it can be seen a progress in formation of tax resident... [to full text]

2008 m. gruodžio 21 d. priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendino 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Tokiu būdu mūsų valstybėje pradėta reguliuoti apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Šio instituto teisinio reguliavimo ir taikymo problemos yra nagrinėjamos šiame darbe. Siekiant atskleisti apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos instituto itin glaudų ryšį su nesąžiningos konkurencijos teise, darbe pirmiausia pristatoma nesąžiningos komercinės praktikos draudimo teisinio reguliavimo genezė. Šios apžvalga yra itin svarbi, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo instituto naujumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Darbe taip pat analizuojamos konkrečios nesąžiningos komercinės praktikos draudimo B2C santykiuose teisinio reguliavimo ir taikymo problemos. Kadangi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai yra būdingas maksimalaus harmonizavimo pobūdis, darbe pakankamai daug dėmesio skiriama šio mechanizmo komplikuotumui, sąlygotam netinkamo jo pritaikymo nūdienos Europai, atskleisti. Direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis taip pat lemia poreikį kuo tiksliau apibrėžti direktyvos teisinio reguliavimo apimtį. Dėl šios priežasties darbe įvardijama su pastarosios nustatymu susijusi problematika, daugiau dėmesio skiriant „komercinės praktikos“ termino... [toliau žr. visą tekstą] / Directive 2005/29/EC concerning unfair B2C commercial practices in the internal market was adopted by the European Parliament and Council on 11 May 2005 and was implemented in Lithuania on 21 December 2007 as the Law on the Prohibition of Unfair Commercial Practices to Consumers. Thus our country began to regulate the protection against unfair commercial practices harming consumers’ economic interests. This paper deal with the problems of legal regulation and application of this institute. In respect that the area of harmonised law is so closely intertwined with the law of unfair competition, the paper first and foremost presents the genesis of unfair B2C commercial practices regulation in European Union. The novelty of unfair commercial practices institute in Lithuanian legal system makes this aspect much more important. The paper also examines the problems of legal regulation and application of prohibiting unfair commercial practices in B2C relationships. The Unfair Commercial Practices Directive provides for maximum harmonisation. This principle not only raised much concern in the legal literature but also yield a number of difficulties in the interpretation of the directive. For this reason, the paper focuses not only on the maximum harmonization mechanism but also on the scope of the Unfair Commercial Practices Directive which is particularly related with the latter. In this section the paper especially emphasizes the concept ‘commercial practices’ which covers a wide... [to full text]

Pastaruosius dešimtmečius vykstantys ekonominės globalizacijos procesai bei didėjantis valstybių ūkio ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai smarkiai pakeitė pasaulį bei tradicinius valstybių santykius. Iškilo kokybiškai naujų įvairiapusių tarpusavio santykių poreikis, kuriuose išskirtinis vaidmuo tenka valstybės ekonominiams interesams. Akademinėje literatūroje dažnai minima egzistuojanti įtampa (konkurencija) tarp politikos ir ekonomikos. Kyla klausimas dėl Lietuvos ekonominių ir politinių interesų suderinamumo, t.y. ar šie interesai suderinami tarpusavyje, ar egzistuoja jų konkurencija? Šio darbo objektas: Lietuvos ekonominių interesų atstovavimas ir šalies ekonominių ir politinių interesų sąveika. Darbo tikslas: analizuojant dabartinę Lietuvos užsienio politiką, išsiaiškinti, kokią reikšmę joje vaidina šalies ekonominiai interesai, t.y. ar Lietuvos ekonominiai interesai formuoja šalies užsienio politiką, ir kiek bei kaip gali jai daryti įtaką. Siekiant įgyvendinti darbe keliamą tikslą, sprendžiami šie uždaviniai:  Apžvelgti ekonomikos ir politikos santykio aiškinimą tarptautinių santykių disciplinoje;  Išanalizuoti kokie [ir kokiu mastu] ekonominiai interesai minimi svarbiausiuose užsienio politikos dokumentuose ir kokia reikšmė jiems teikiama;  Išnagrinėti ekonominių užsienio interesų atstovavimo institucionalizavimą;  Identifikuoti ekonominių interesų atstovavimo užsienyje silpnybes;  Ištirti ekonominių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Ongoing economic globalization processes of the late decades and the increasing integration of markets and societies have changed the world and the traditional intercourse among states. The importance of economic interests of countries is constantly rising. Academic literature often mentions and existing tension (competition) between politics and economics. That is why there is a question,- are these interests compatible or competing in Lithuania? The object of this study: Lithuanian economic interest representation and the interaction among economic and political interests of the state. Purpose: to find out how important are economic interests in the contemporary Lithuanian foreign policy; in what way and how much can they influence it. In order to implement the main purpose of this study these objectives are being met:  To review the interpretation of the relation between economics and politics in the internationa relations discipline;  To analyze which [and in what extent] economic interests are being mentioned in the most important foreign policy documents and what is their significance in those documents;  To explore the institutionalization of economic interest representation;  To identify the weaknesses of economic interest representation in foreign countries;  To study the interaction between economic and political interests according to the most important Lithuanian foreign policy regional courses - Europe, CIS, Asia and... [to full text]