Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

The work reveals the essence of public regulation in designating the quotes for agricultural activity subjects, paying out the subsidies and direct payments, the system of public regulation institutions is discussed along with the emerging problems while implementing the legal acts. Farmers attitude towards the public regulation of direct payments and administrative legal regulation is analyzed. The author concludes that the public regulation of agricultural quotes is carried out on the basis of objective needs and sticking to the requirements of legal acts. The public regulation in agriculture is associated with certain expectations. In the field of agriculture one evaluates important objectives foreseen in the long-term development strategy and Governmental program: to create the market orientated competitive agriculture, seek for coherent country economical and social development, to rearrange the system of national support for the countryside. The regulation in one or the other aspect is determined by the amount of money the government designates to the agricultural activity subjects in the form of direct payments and subsidies. Quotes regulate the size of production – the optimal quantity of necessary production is determined, and overproduction is limited. In the work the author, using the research results, in the opinion of the specialists, analyses what the practical effect of regulation is, who it succeeded to achieve the aims and tasks of the regulation, how... [to full text]

The aim of work – evaluate the Effect of the CAP Reforms on the Development of Multifunctional Agriculture. Seeking the aim, the tasks are: 1) analyze the objective presumptions and essence of the formation of the concept of multifunctional agriculture; 2) analyze the reforms of the CAP and evaluate their effect on the development of multifunctional agriculture; 3) reveal the possibilities of the development of multifunctional agriculture in Tauragė region; 4) analyze the measures of the CAP support, stimulating multifunctional agriculture in Tauragė region and evaluate their practice; 5) evaluate the ways and perspectives of the development of multifunctional agriculture in Lithuania. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature and the EU and Lithuanian agricultural and rural development documents, comparable analysis, induction, deduction, questionnaire survey, correlation, statistical analysis, graphical depiction methods. On the bases of positive and normative concept of multifunctional agriculture, the analysis of the EU regulations of the CAP and their reforms, analyzed the main stages of the CAP reforms, designated their effect on the development of multifunctional agriculture. Thereby, designated the main CAP measures stimulating multifunctional agriculture and evaluated their practice in Tauragė region and revealed the possibilities of the development of multifunctional agriculture in this region.

Žemės ūkio sektorius išlieka viena pavojingiausių ekonominės veiklos rūšių pasaulyje, o tuo pačiu ir Lietuvoje. Atlikus sociologinius tyrimus, vienoje anketinėje apklausoje dalyvavo 96 ūkininkai ir bendrovių vadovai, nustačiau, kad dirbant traktoriniams žemės ūkio junginiams, žmonės dažniausiai sužeidžiami, kai mašina eksploatuojama be apsaugų, užvedama neišjungus pavaros, žmonės vežami priekaboje ir kai technika eksploatuojama ne pagal paskirtį. Kitoje anketinėje apklausoje dalyvavo 241 žemės ūkio darbuotojai, nustatėme, kad samdomi žemės ūkio darbuotojai labiau nei ūkininkai toleruoja rizikingą veiklą žemės ūkio traktorinių junginių darbo zonose. Trečioje anketinėje apklausoje dalyvavo 138 žemės ūkio technikos operatoriai, nustatyta, kad instruktavimas nepadeda suprasti pavojus traktorių ir žemės ūkio mašinų pavojingose zonose nurodė 30,4 proc. apklaustų žemės ūkio technikos operatorių. / The agricultural sector remains one of the most dangerous types of economic activities in the world, while at the same time, and Lithuania. Following the sociological studies, one questionnaire survey involved 96 farmers participated in the company and executives, found that working in the agricultural tractor combinations, people most often injured when the machine is operated without the guards, opened the drive off, people are transported in the trailer where the technique of operation and not by purpose. In another questionnaire survey involved 241 agricultural workers, found that employed agricultural workers, farmers, rather than tolerate the risky business of agricultural tractor units of work zones. The third questionnaire survey involved 138 agricultural machinery operators, found that the instruction does not understand the dangers of tractors and agricultural machinery in hazardous areas indicated 30.4 percent. surveyed agricultural machinery operators.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse priklauso nuo darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo. Pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo įmonių, kuriose įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Tačiau daugelyje įmonių ir ypač ūkių, teisės aktai įgyvendinami nepakankamai, įmonės dokumentai tvarkomi tik formaliai, profesinės rizikos vertinimas beveik neatliekamas, trūksta įmonės vadovų ar įgaliotų asmenų kompetencijos dirbančiųjų saugos ir sveikatos srityse. Šiame darbe pateikti tyrimo rezultatai, gauti anketinės apklausos būdu. Buvo apklausta žemės ūkio, apdirbamosios pramonės ir kitos su žemės ūkio produktų gamyba susijusios įmones. Apibendrinus gautus rezultatus, aptarti darbų saugos ypatumai, profesinės rizikos vertinimo, atsakingų asmenų skyrimo ir kiti su dirbančiųjų saugos ir sveikatos valdymu susiję klausimai, parengtas patikros lapas, paskaičiuoti būklės indeksai, numatytos ekonominių darbų saugos būklės gerinimo priemonės reguliuojant išmokas žemės ūkio įmonėse. / Occupational safety and worker health conditions in industry depend on the implementation and administration of safety laws and regulations. Lithuania has recently increased the number of companies that run the occupational safety and health management systems. However, in the majority of businesses and particularly private farms the legislation is not sufficiently implemented, the document management is purely tokenistic and symbolic, professional risk assessment is not carried out, the managers or other authorized personnel show a lack of competence. The research results are based on the questionnaire. The agricultural companies engaged in the production and processing of agricultural products have been surveyed. Having summarized the results the safety, occupational risk assessment, authorizing the personnel to work in the field of safety and health management issues were discussed. Moreover, the checklist was prepared, the level of occupational safety was evaluated and measures to improve it have been provided regulating the government payments for agricultural sector.

Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

Pienininkystė Lietuvoje jau nuo seno yra gerai išplėtota veikla, garantuojanti didelės dalies kaimo gyventoju pajamas ir itakojanti šalies bendro vidaus produkto apimti. Integracijos i Europos Sajunga (ES) procesas iškėlė tam tikrus reikalavimus ir išryškino problemas šalies pieno gamybos ir perdirbimo srityje. Sėkmingas pieno gamintoju ir perdirbėju dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje galimas turint išsamia problemu analize. Tai ir lemia šio magistrinio darbo aktualuma. Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti pieno gamybos ir perdirbimo sektoriaus integracijos i ES salygotas problemas ir ju sprendimo budus. Atlikus minėta analize, paaiškėjo, kad pieno gamybos pagrindinės problemos yra susijusios su neracionalia pieno ukiu struktura, žemu genetiniu karviu bandos potencialu bei neišplėtota pieno gamintoju kooperacija. Visa tai mažina pieno gamintoju pajamas, ju galimybes vykdyti prekine veikla. Pieno pramonė - viena iš tu maisto pramonės šaku, kurios anksciausiai prisitaikė prie ES keliamu rinkos ir produktu kokybės reikalavimu. Dėl pasiekto aukšto imoniu koncentracijos lygio ir sėkmingo investavimo i gamybos technologiju modernizavima Lietuvos pieno pramonė užsitikrino stabilias pozicijas užsienio rinkose. ES taikomos rinkos apsaugos priemonės didina perdirbėju pajamas, nors bemuitis rėžimas žymiai padidino konkurencija vidaus rinkoje. Sėkmingas problemu, kylanciu pieno gamybos ir perdirbimo sektoriuje, sprendimas priklauso nuo efektyvaus ES finansinės paramos panaudojimo... [to full text] / The primary purpose of this paper is to analyze the main problems in the Lithuanian dairy Industry caused by the integration into EU and the main ways of solving it. The fulfilled analysis in this Graduation paper shows that the main problems of milk production sector are the irrational structure of dairy farms, the law genetic productivity of cows and the non-explicated cooperation. All these factors reduce the incomes of milk producers and their possibilities to be engaged in milk production. The milk industry is one of the branches of Lithuanians food industry, which was first adapted into EU’s trade policy and started producing high quality dairy products. The high level of concentration of the industrial enterprise and the successful use of the investment to the modernization of the technology caused Lithuanian dairy industrial enterprises to have a steady position in the foreign market. On the one hand, the market safeguard which is used in EU increases the incomes of the dairy industrial enterprises, but the free trade regime on the other hand encourages higher competition level in the home trade.

BVP dalis, tenkanti žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei, pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo. Žemės išteklių ir gamtinės aplinkos kokybė sukuria palankias sąlygas didinti žemės ūkio našumą (kuris tebelieka nedidelis) ir plėtoti netradicinę žemės ūkio veiklą – ekologinę žemdirbystę, taip pat alternatyvių rūšių veiklą, tokią kaip kaimo turizmas. Žemės ūkio sektoriaus potencialą riboja mažas vidutinis ūkio dydis (vertinant pagal žemės plotą, gyvulių skaičių ar kita), todėl sektorių būtina skubiai stambinti. Teigiama tai, kad kaimo vietovėse palyginti gerai išplėtotas konsultacijų tinklas. Parengtos profesinio mokymo programos žemės ūkio veiklos efektyvumui didinti ir ekonominės kaimo veiklos rūšims įvairinti. Kaimo bendruomenės sparčiai vystosi ir keičiasi. Verslininkų iniciatyvos ir kūrybingumas kaimo vietovėse struktūrinių pokyčių procesą gali paspartinti. Lietuvos maisto pramonė yra pajėgi surasti nišų Europos bendrojoje rinkoje (pirmiausia mėsos ir pieno sektoriuose). Tačiau šį procesą nulems tai, kiek perdirbimo įmonių sugebės įvykdyti ES veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Nemažai pieno perdirbimo įmonių jau yra įdiegusios ES standartus, o dauguma mėsos perdirbimo įmonių – dar ne. Dauguma Lietuvos miškų (71 %) priklauso valstybei. Privačiame sektoriuje (29 %) vyrauja smulkūs savininkai, ir tai trukdo intensyviai plėtoti miškininkystės sektorių. Žuvininkystės sektoriui būdingas pajėgumų perviršis. Lietuvos žvejybos laivynas per didelis, ypač atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The share of GDP accounted for by agriculture, forestry and fisheries has been steadily declining over the past decade. The high quality of land resources and the natural environment creates favourable conditions for increasing agricultural productivity (which is still low) and pursuing non-traditional agricultural activities such as eco-farming and alternative business activities such as rural tourism. The agricultural sector’s potential is limited by the small average farm size (measured according to land area or the number of animals or the farm, etc). There is therefore an urgent need for sectoral consolidation More positively, the consulting network in rural areas is relatively well-developed. Vocational training programmes have been developed to improve the efficiency of agricultural activities and to help diversify the rural economy into alternative economic activities. Rural communities are generally evolving and changing rapidly. Entrepreneurial initiative and creativity in rural areas at local level has the potential to accelerate the process of structural change. The Lithuanian food industry has been successful in establishing market niches in the EU Common Market (particularly in the meat and dairy sectors). However, consolidating on these strengths will depend in large part on the number of processing companies able to meet EU veterinary and sanitary requirements. While a number of large dairy companies already meet EU standards, most companies in the meat... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų užimtumo pokyčiai ir jų veiksniai. Darbo tikslas – išnagrinėjus gyventojų užimtumo pokyčius Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Uždaviniai: 1) išnagrinėti užimtumo sampratą ir pagrindinius rodiklius; 2) išanalizuoti užimtumo žemės ūkyje įvertinimo metodologines problemas; 3) atlikti užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamąją analizę; 4) įvertinti užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje struktūrinius pokyčius; 5) numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Tyrimo metodai. Užimtumo žemės ūkyje teoriniai aspektai nagrinėjami ir sisteminami naudojant mokslinės literatūros analizės metodą; užimtumo žemės ūkyje vertinimui bus naudojami statistiniai – matematiniai duomenų analizės, palyginimo bei grafinio vaizdavimo metodai. Darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje išnagrinėta užimtumo samprata, vertinimo metodika ir užimtumo žemės ūkyje vertinimo problemos. Antroje dalyje atlikta Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių užimtumo žemės ūkyje pokyčių ir veiksnių analizė. Atliktas užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamasis vertinimas, išanalizuoti struktūrinius užimtumo pokyčius pagal lytį, pagal užimtųjų žemės ūkyje statusą, amžiaus grupes, ūkio narių struktūrą. Taip pat nustatyti užimtumo žemės ūkyje veiksniai. Trečioje darbo dalyje pateiktos užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje perspektyvos, atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object –changes in population employment and influencing factors in Lithuania and other European Union country. Research subject – having analyzed changes in population employment in Lithuania and other EU states, to project employment perspectives in agricultural sector. Objectives: 6) To analyze conception and main indices of employment; 7) To analyze methodological problems of assessment of employment in agriculture; 8) To do comparative analysis of employment in agricultural sector in Lithuania and other European Union; 9) To estimate structural changes in employment in agricultural sector in European Union states; 10) To prjesct perspective employment in agriculture. Research methods. Method of scientific literature analysis is used to systematize and analize theoretical aspects of employment in agricultural sector; methods of statistical-mathematical data analysis, comparison and graph presentation are used to evaluate employment in agriculture. The work consists of 3 parts. The first part analyses conception of employment, evaluation methodics and problems of employment evaluation in agriculture. The second part presents analysis of factors and changes in employment in agriculture in Lithuania and other European Union states. Comparative evaluation of employment in agricultural sector in European Union states is done, structural changes in employment are analyzed based on gender, employment status, age group, structure of economy members. The third part of... [to full text]

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika susiformavo kaip bandymas spręsti aktualias pokario maisto stygiaus, ūkių modernizavimo problemas. Bendra valstybių iniciatyva buvo įtvirtinta 1958 m. Romos sutartyje, kurioje agrarinė politika buvo įtraukta į bendrąją rinką. Taip pat buvo suformuluoti bendrieji politikos tikslai, kuriais remiantis vėliau išdėstyti pagrindiniai veikimo principai ir priemonės. Didelės biudžeto išlaidos ir maisto atsargų perteklius paskatino bendrosios žemės ūkio politikos reformą. BŽŪP tapo gerovės valstybe ūkininkams, garantuojanti stabilias kainas bei pajamas. Todėl 1992 m. reforma ir paskui sekančios reformos siekė mažinti biudžeto išlaidas politikai, reguliuoti produkcijos pasiūlą, nemažinant žemdirbių pajamų, skatino kaimo plėtrą, aplinkosaugą. ES biudžeto lėšoms skirtoms žemės ūkiui administruoti 1962 m. buvo įsteigtas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, kaip ES biudžeto sudedamoji dalis. Šiuo metu fondas yra reformuotas į du atskirus fondus – Europos žemės ūkio garantijų fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Reformuoti fondą paskatino augantis dėmesys kaimo plėtrai, kuri verčia sujungti struktūrinę paramą ir kaimo plėtros paramą į vieną fondą. Lietuva, tapusi ES nare, pradėjo įgyvendinti BŽŪP politikos įsipareigojimus bei naudotis ES teikiama parama. Buvo priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo institucinę struktūrą, paramos priemones, pagal kurias skirstomos ES lėšos... [toliau žr. visą tekstą] / European Union Common Agricultural Policy (CAP) is the outcome of postwar problems such as lack of food and agricultural modernization. Common initiative to establish Common Agricultural Policy was instituted by Rome treaty in 1958. Agricultural policy has become the part of European Union common market. The treaty has also settled main aims of CAP. Later, in accordance to the aims, main principles and means were settled. High European Union budget expenditure on CAP and big cost of food storage were the main reasons to reform Common Agricultural Policy. Common Agricultural Policy has become a welfare policy, which has guaranteed well-established prices of agricultural production and stable farmers’ income. The main goals of the policy reform for 1992 and follow-up reforms were to reduce budget expenditure on CAP, to control the supply of agricultural production by keeping stable farmers’ income, to impel the rural development, food safety and environment protection. The European Agricultural Orientation and Guarantee Fund was established in 1962 to administrate EU budget resources for CAP. The fund is the part of EU budget. Currently the fund is being reformed by dividing it into two separate funds - European Agricultural Guarantee Fund and European Agricultural Fund for Rural Development. This transformation was motivated by growing attention to rural development, which forced to joint structural support and rural development support into one fund. Lithuania, as a member... [to full text]