Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta Europos Sąjungos parama vandentvarkos sektoriui Lietuvoje, vandentvarkos sektoriaus teisinio reglamentavimo pagrindai, iškeltos sektoriaus teisinio reguliavimo ir ekonominio gyvybingumo problemos, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos įtaką šiam sektoriui bei pateikti pasiūlymai, kaip spręsti sektoriaus problemas ir užtikrinti, kad ES parama skatintų teigiamą sektoriaus reformą. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas Lietuvos Respublikos poreikis naudotis Europos Sąjungos parama, ES ISPA ir Sanglaudos fondų reikalavimai ir jų pritaikymas Lietuvoje, apžvelgiama fondų valdymo sistema ir finansuojamos vandentvarkos sektoriaus priemonės. Antroje dalyje nagrinėjamas vandentvarkos sektoriaus reguliavimas Lietuvoje, Sanglaudos fondo paramos planavimo ir skirstymo principai, įvertinama paramos teikimo tvarkos trūkumui ir privalumai ir Sanglaudos fondo poveikis šiam sektoriui. / Master’s work covers analysis and assessment of the European Union assistance to water sector in Lithuania, basics of water sector legal regulation, identification of problems related to the sector’s legal framework and economic viability, assessment of EU Cohesion fund impact on this sector and submission of proposals how to solve those problems and ensure that EU assistance has a positive effect on propmotion of the reform in this sector. In the first part of the work a need for the Republic of Lithuania to use the European Union assistance, requirements of EU ISPA and Cohesion funds as well as their adoptation in Lithuania is analysed and review on the funds’ management system and measures financed in the water sector is presented. The second part of the work analyses regulation of water sector in Lithuania, principles of planning and allocation of Cohesion fund assistance. It also assesses shortages and benefits of the current system of assistance distribution and impact of Cohesion fund to water sector.

Magistro darbe atlikta G. Žilėno ūkio veiklos analizė ir struktūrinės paramos priemonių poveikis ūkio restruktūrizavimui. Studijuojant Lietuvos ir užsienio autorių mokslinius veikalus, periodinę mokslinę literatūrą apie žemės ūkio gamybos įmones, Lietuvos Respublikos įstatymus, darbe nagrinėjama ūkio veiklos rezultatai bei ES paramos įtaka ūkininkavimo plėtotei bei ekonominės veiklos rodikliams. Apskaičiavus ūkio ekonominį dydį ir ūkininkavimo tipą, buvo palyginti augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių veiklos rodikliai su žemės ūkio respondentinių įmonių veiklos rodikliais, siekiant nustatyti esminius dydžių ir sklaidos skirtumus. Naudojantis respondentinių įmonių finansinėmis bei veiklos ataskaitomis palyginti ir išsamiai išanalizuoti G. Žilėno ūkio finansiniai rodikliai. Siekiant įvertinti ES struktūrinių fondų ir valstybės paramos įtaką G. Žilėno ūkio konkurencingumui, esant skirtingoms valstybės paramos sąlygoms, apskaičiuotas daugiafunkcinis konkurencingumo indeksas. Apibendrinus gautus rezultatus, numatytos ūkio veiklos perspektyvos. / Analysis of G. Žilėnas‘farming activity and impact of structural support measures to the farm restructurization were performed in this master thesis. When studying scientific works by Lithuanian and foreign authors, periodic scientific literature about agricultural production companies, laws of the Republic of Lithuania, farming activity results and the EU impact on farming development and economic activity indicators were analysed in the thesis. Having estimated economic size of the farm and farming type, activity indicators of plant-cultivation and stock-raising were compared with activity indicators of agricultural respondent companies in order to establish the substantial differences in sizes and dispersion. Using financial and activity reports of respondent companies, financial indicators of G. Žilėnas‘farm were compared and thoroughly analysed. Upon different state support conditions, multifunctional competitiveness index was calculated in order to assess the impact of the EU structural funds and state support to the competitiveness of G. Žilėnas‘farm. Having summarized the obtained results, farming activity perspectives were anticipated.

Šiame baigiamajame magistro darbe apžvelgiami Europos Sąjungos paramos veikimo principai, alternatyviosios energetikos pagrindinės sąvokos, panaudojimo perspektyvos Lietuvoje. Atlikta patvirtintų Europos Sąjungos paramos priemonių, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrai Lietuvos Respublikoje analizė, taip pat pristatytos žaliųjų tarifų problemos, trukdančios darnų alternatyviosios energetikos vystymą. Darbe išanalizuoti šiluminės ir elektros energijos suvartojimai ir kainos, kurie patvirtino atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo plėtros būtinumą. Siekiant atskleisti Europos Sąjungos lėšų įsisavinamo svarbą, buvo atliktas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo investicinio projekto efektyvumo ir rizikos vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 73 p. be priedų, 13 paveikslų, 24 lentelės ir 26 literatūros šaltiniai. / This master thesis provides an overview of operation principles of the European Union support, alternative energy main definitions and usage perspectives in Lithuania. Done analysis of approved by EU support instruments for renewable energy development in the Republic of Lithuania, also presented green tariffs problems that hinder the development of sustainable alternative energy. In thesis are analyzed the thermal and electrical energy consumption and costs, which confirmed renewable energy resources development need. In order to reveal the importance of EU funds absorption has been carried out efficiency and risk assessment for renewables investment project. The paper ends with conclusions and recommendations. Thesis consist 73 pg. text without appendixes, 13 pictures, 24 tables and 26 bibliographical entries.