Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas konstitucinio laisvės pasirinkti darbą principo turinys ir įgyvendinimo problemos. Kaip ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens laisvė pasirinkti darbą bei verslą yra būtina asmens gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlyga ir suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti minėtąją laisvę. Laisvės pasirinkti darbą principas užima svarbią vietą tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje. Laisvės pasirinkti darbą principo turinį sudaro teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą ir teisė laisva valia sutikti jį dirbti. Laisvė pasirinkti darbą ir verslą reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinktis darbą pagal savo sugebėjimus ir norą, bei tokiu laisvai pasirinktu būdu užsidirbti pragyvenimui. Minėtoji teisė taip pat reiškia tai, kad asmuo yra tiek laisvas dirbti, tiek ir laisvas nedirbti, o, tarkime, turėti savo verslą ar gyventi iš santaupų. Teisės laisvai pasirinkti darbą principo taikymas nėra absoliutus ir negarantuoja asmeniui, kad jis gaus pageidaujamą darbą. Įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbo tvarkos taisyklės ir darbo santykių šalių susitarimai gali nustatyti minėtos laisvės įgyvendinimo ribojimus. Nustatant teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo ribojimus svarbu, kad tai būtų daroma įstatymu; taip pat tai, kad tie ribojimai demokratinėje visuomenėje būtų būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei... [toliau žr. visą tekstą] / There are analysed content and implementation problems of constitutional principle of freedom to choose a job in final master work. Constitutional Court of Lithuania noted that constitutional freedom to choose a job or a business is essential condition to supply vital demands of person and to secure position in society and suppose a duty for legislator to make legal presumption to implement mentioned freedom. Principle of freedom to choose a job takes important place both in international and national law. Content of principle of freedom to choose a job is made of right to choose a job or a business freely and right to agree to work freely. Freedom to choose a job or a business means every person has a right to choose a job by his capabilities and intentions and in that freely choose way to earn for living. Right to choose a job also means that person is free both to work and not to work or for example to have his own business or to live from his savings. Practise of right to choose a job is not absolute and not guarantee that a person will get a job which he wants. Law acts, collective agreements, rules of legal procedure and contracts of parts of employer and employee can determine restrictions of right to choose a job or a business. Estimating restrictions of right to choose a job or a business important is to make sure that it was made by law act, also that it was made on purpose to protect other persons rights and liberties and values consolidated in Constitution; also... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]