Darbe nagrinėjama problema - ar Tarptautinio Valiutos Fondo (toliau TVF) keliamos sąlygos bei reikalaujamos reformos krizės metu gali padėti sparčiai pagerinti šalies politinius-ekonominius rodiklius? Ar TVF reformos, vykdomos krizės metu gali būti taikomos bet kokioms šalims, bet kokioje aplinkoje? Tyrimo objektas – politiniai bei ekonominiai Japonijos ir P.Korėjos rodikliai. Darbo tikslas – ištirti, ar TVF savo įgyvendintų reformų dėka Azijos krizės metu, paskatinio spartesnį ekonomikos atsigavimą P.Korėjoje, ženkliai pagerino politinių-ekonominių rodiklių gerėjimą šalyje, paskatino TUI į P.Korėją srautus. Visą šią situaciją palyginti su Japonijos atveju, kur atitinkamos, anksčiau minėtos TVF reformos nebuvo įgyvendintos. Iš tyrimui atlikti darbe keliamo tikslo suformuota hipotezė, kurią siekiama patvirtinti arba paneigti tyrimo metu gautais rezultatais: Hipotezė - TVF pagerino P.Korėjos politinius-ekonominius rodiklius sparčiau nei tai padarė Japonija savo šalyje, nevykdydama TVF reformų. Kadangi TVF reformos buvo nukreiptos į Vakarų politinės ekonomijos modelio įvedimą P.Korėjoje, pasitvirtinus iškeltai hipotezei bus įrodyta, jog Vakarų modelis gali būti sėkmingai pritaikytas kaip alternatyva Azijos modeliui tiek Azijos, tiek kitose, Vakarų modeliui nebūdingose aplinkose. Darbo uždaviniai: • Pasirinkti konkrečius politinės ekonomijos teorinius aspektus, kurie padėtų susiaurinti ir sukonkretinti tyrimą; • Išskirti konkretų atvejį tyrimui atlikti; • Išanalizuoti TVF... [toliau žr. visą tekstą] / This Final Master thesis is designeded to investigate the Western political economy model applicability to change Asian model in its region. During the Asia Financial Crisis in 1997 Korea republic (further South Korea) asked the IMF financial aid and accepted all the conditions and made many reforms in the country. Those reforms were directed into liberalizing the market, open up to foreign investors and to create more attractive foreign direct investment (further FDI) climate in S.Korea. This was about to change theretofore exited Asian political economy model into more liberal Western model. The problem – could IMF reforms help to recover countries‘ economies more effective and sharply after the crisis? Could those IMF reforms be successfully adjusted into any environment? The object – political-economical indicators of Japan and S.Korea. Objective of investigation – to find out if IMF reforms in S.Korea helped to recover its economy more rapidly and successfully than in Japan, where IMF reforms were not implemented. From objective the hypothesis that after investigation will be confirmed or rejected appear: Hypothesis – IMF improved political-economical indicators in S.Korea more sharply than Japan, where the government did not implemented any IMF reforms. Regarding to the fact that IMF reforms were designeded to implement Western political economy model into Asia country – S.Korea, confirmation of the hypothesis would also prove that Western model could be... [to full text]

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]