Demokratijos sąlygomis žiniasklaidoje dirbantiems asmenims būtina vadovautis nešališkumo principu. Šiandien spaudos subjektyvumas, kurį pirmiausia lemia politiniai ar/ir ekonominiai sumetimai, pereina į tam tikrą tendencingumą, kas itin žalinga laisvą žodį deklaruojančiai žiniasklaidai, o tuo pačiu ir nepriklausomai, demokratinei valstybei. Šiandien objektyvumo principo įgyvendinimas spaudoje yra aktuali tema. Ypač šiandien, kai Lietuvoje nėra ryškios takoskyros tarp bulvarinės ir dienraštinės rimtosios spaudos. Žurnalistikoje vienas iš esmingiausių bei svarbiausių reikalavimų – objektyvumas – yra privalomas, tačiau šiandien jis sumyšta su vis dažniau iškylančiu ir objektyvumą užgožiančiu tam tikru subjektyvumu. Magistro darbo objektas – nacionaliniai dienraščiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ ir „Vakaro žinios“, jų publikacijos, antraštės, paantraštės ir fotografijų komentarai. Darbo tikslas – išanalizuoti objektyvumo ir tendencingumo apraiškas nacionaliniuose dienraščiuose bei lyginant dienraščius ištirti nešališkumo ir šališkumo santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: įvairių autorių bei šaltinių pagrindu aptarti Lietuvos periodinės spaudos raidos dėsningumus objektyvumo ir subjektyvumo atžvilgiais, pateikti ir išanalizuoti teorinę bei faktinę medžiagą apie objektyvumą ir subjektyvumą nacionalinėje spaudoje, teorijos pagrindu išnagrinėti nacionalinių dienraščių aktualijų publikacijų turinį, antraštes, paantraštes, fotografijų komentarus... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society media specialists must be impartial. Today, the subjectivity of press which is determined by political and economical consideration, merges into some kind of tendency, which is especially deleterious for media declaring freedom of speech as well as for independent and democratic country. Today the implementation of objectivity principle in press is a topical subject, especially today, when there is no clear difference between gutter and serious press. One of the most basic and important requirements – objectivity – is a must, although today usually it is confused with subjectivity. The object of Master thesis are national dailies „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ and „Vakaro žinios“, their publications, headlines, cross-headings, and comments of photographs. The aim of this work is to analyse manifestation of objectivity and tendency in national newspapers and comparing the daily newspapers to investigate the ratio of bias and equity. The main tasks of work are: on the basis of different authors and sources to discuss the tendencies of Lithuanian periodical press development objectivity-wise and subjectivity-wise, to provide and analyze theoretical and real material about objectivity and subjectivity in national press, on the basis of theory to research the content of publications of national dailies’ topicality, as well as headlines, cross-headings, comments of photographs and then to assess all of this in respect of... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos tautinių mažumų interesų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje. Magistro darbo tikslas – naudojant kokybinės turinio analizės metodą išanalizuoti tautinių mažumų interesų vaizdavimą nacionaliniuose laikraščiuose per 2006 m. I-ąjį pusmetį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti tautinių mažumų dabartinę padėtį, sudėtį; pateikti tautinių mažumų sampratą bei atskleisti mažumų specifiškumą; apžvelgti tautinių mažumų teises bei laisves ginančią teisinę bazę; atskleisti žiniasklaidos vaidmenį kuriant tautinių mažumų reprezentacijas; atlikti žvalgybinį interviu ir pristatyti eksperto, dirbančio laikraštyje, požiūrį į tautinių mažumų vaizdavimą; išanalizuoti tautinių mažumų interesų vaizdavimą nacionalinėje spaudoje ir palyginti skirtingų dienraščių vaizdavimo rezultatus. Naudojantis literatūros šaltinių analizės, interviu, kokybinės turinio analizės ir lyginamosios analizės metodais, prieita prie išvados, kad tautinės mažumos spaudoje vaizduojamos negatyviąja prasme, jų interesai yra ignoruojami, pateikta informacija dažnai yra vienkryptė ir neobjektyvi. Atlikta analizė leidžia teigti, kad vaizduojant tautines mažumas, viešosios informacijos rengėjai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinamus pagrindinius visuomenės informavimo – nešališkumo bei teisingos, tikslios ir visapusiškos informacijos pateikimo – principus. Svarbiausiu tautinių mažumų vaizdavime yra: jų nepalankios gyvenimo sąlygos, tarpusavio konfliktai... [toliau žr. visą tekstą] / Presenting of national minorities in mass media is a sufficiently urgent problem that is poorly explored in Lithuania. Links between mass media, ethnical minorities and public spirit remain behind limits of social and cultural studies. Mass media, as one of the means of communication, can successfully disseminate, support and consolidate the stereotypes and opinions constructed by the everyday consciousness. The urgency of the Paper is based on the fact that presenting of interests of national minorities in mass media of Lithuania never was investigated. The object of the Paper is presenting of interests of national minorities in mass media of Lithuania. The goal of the Paper – to analyze presenting of interests of national minorities in national newspapers as one of the cases of protest in the 1st half of the year 2006. For implementation of the goal, the following tasks were set: 1. To review the present situation and the composition of the national minorities; 2. To provide a definition of national minorities and to disclose a specific character of the minorities; 3. To review the legal base for the rights and freedoms of national minorities; 4. To disclose the role of mass media in making representations of national minorities; 5. To arrange a surveying interview and to provide the attitude of an expert engaged in a newspaper towards presenting national minorities; 6. To analyse reflecting of interests of national minorities in national press applying the method of... [to full text]

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos (ES) fondų remiamų aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas spaudoje aplinkosaugos tematika. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos fondų remiamų aplinkosuginių projektų viešinimo vaidmenį aplinkosaugos komunikacijoje remiantis straipsnių spaudoje analize. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti aplinkosaugos komunikaciją, pažvelgti kas jai būdinga, išanalizuoti modelius; apžvelgti ES fondų remiamų projektų informavimo ir viešinimo programas; atlikti spaudos analizę aplinkosaugos tematika; palyginti ES fondų remiamų projektų viešinimo vaidmenį su kitais aplinkosaugos tema pasirodžiusiais straipsniais. Remiantis mokslinių straipsnių ir dokumentų analize bei atliktu tyrimu, prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos terminus dažniausiai galima aptikti socialinės komunikacijos, rizikos, nelaimių sektoriuose. Vienas iš ekologinės komunikacijos tyrimo būdų yra pažvelgti kaip praktiškai, kokiomis priemonėmis yra perduodamos žinios aplinkosaugine tematika visuomenei, su kokiomis kitomis komunikacijos priemonėmis tai siejasi. Prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos modeliai dažnai nėra veiksmingi, nes aplinkosaugos komunikacija yra kompleksinė. Atlikus spaudos analizę aplinkosaugos tematika matomi skirtumai tarp aplinkosauginių projektų informavimo straipsnių bei tarp kitos su aplinkosauga susijusios informacijos. Taisyklių buvimas ES fondų remiamų straipsnių viešinimui ne tik drausmina... [toliau žr. visą tekstą] / In this global world environmental issues and communication are one of the priorities these days. Environmental communication is the planned and strategic use of communication processes and media products to support effective policy making, public participation and project implementation geared towards environmental sustainability. The object of the present paper is the information ard publicity of the environmental projects supported by European Union Funds. The goal of this paper is to analyze the conception of environmental communication, to discuss the institutions that are related to ES funds and environmental objects. Also to make the analysis and research what is the role of the articles that shows the use of the environmental projects supported by ES Funds in Lithuanian newspapers. The main goals of this paper are to discuss the show what the environmental communication is, what it is common to it, analyze its models. Also to discuss programs and the rules for information and publicity measures concerning the activities of the ES Funds, to make the analysis of the articles of the environmental issues in newspapers, compare it with the articles that are written to inform about environmental projects that are supported by ES funds. According to the articles and documents analysis, results showed that environmental communication is very complex and its vertical and horizontal models should be used in a relation t oeach other to achieve better results. Article analyses... [to full text]

Magistro darbo objektas – nacionalinė Lietuvos žiniasklaida. Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos visuomenės informavimo priemonių darbo raidos tendencijas 1995 – 2005 metais, remiantis pagrindinių nacionalinių dienraščių - „Lietuvos rytas” ir „Respublika” – pokyčių tendencijų metmenimis. Pagrindiniai darbo uždaviniai: postmodernistinės teorijos (kaip vienos iš aktualiausių šiuolaikinių teorijų) pagrindu sudaryti mokslinių nuostatų visumą, leidžiančią aptarti šiuolaikines visuomenės informavimo priemones; teorijos pagrindu suformuluoti prielaidas apie šiuolaikinės pokyčių kultūros plėtros tendencijas; atlikti „Lietuvos ryto” ir „Respublikos” 1995 – 2005 metų formos ir turinio monitoringą, taip pat išnagrinėti kai kuriuos internetinio portalo „Lrytas.lt” skaitytojų sąveikos su tinklalapio turiniu aspektus; sulyginti teorinio ir praktinio (tyrimo) darbo rezultatus; pateikti pastebėtų pokyčių kultūros tendencijų aprašymą ir padaryti galimas tolimesnių pokyčių prognozes. Naudojantis teorinių nuostatų visuma, atlikto tyrimo (monitoringas, kiekybiniai bei kokybiniai tyrimo metodai) duomenimis ir lyginamąja gautų rezultatų analize, prieita prie išvados, kad pokyčių kultūra Lietuvos žiniasklaidoje pasireiškia per pastebimus visuomenės informavimo priemonių formos bei turinio pokyčius. Greitėjantis gyvenimo tempas, naujos technologijos bei pokyčiai visuomenėje apsprendžia postmodernistinių elementų dominavimą bendroje žiniasklaidos pokyčių kultūroje. Postmodernistinės mąstysenos įtaka... [toliau žr. visą tekstą] / This scientific research work aims to define the trends of change in work of the Lithuanian mass media. The conception of these trends includes several topical issues, for example, the way in which the Lithuanian mass media’s attitudes towards selection and presentment of topical information were changing, and to what extent the trends in changes of Lithuanian mass media correlate with the principles of contemporary philosophy and cultural theories, especially post-modern theories. The subjects of the research were the main Lithuanian national daily newspapers, “Lietuvos rytas” and “Respublika” in period from 1995 to 2005. The method of research was monitoring of the chosen subject, recording of the noticed changes, and defining the trends of the latter. We used methods of quantitative analysis (for example, how the quantity of the illustrations in the chosen daily newspapers changed through the years), as well as the principles of qualitative analysis. The aim of the analysis was to trace and describe the trends in changes, gained in some period of time, paying special attention towards the alteration of content quality and conformation of the chosen newspapers. It was tried also to observe the influence of the new technologies (Internet) on the traditional media. Also the analysis of newspaper’s “Lietuvos rytas” web page (www.lrytas.lt) was accomplished. Interaction between the activity of the readers of the web page and its content are shown. While writing the theoretical... [to full text]