Demokratijos sąlygomis žiniasklaidoje dirbantiems asmenims būtina vadovautis nešališkumo principu. Šiandien spaudos subjektyvumas, kurį pirmiausia lemia politiniai ar/ir ekonominiai sumetimai, pereina į tam tikrą tendencingumą, kas itin žalinga laisvą žodį deklaruojančiai žiniasklaidai, o tuo pačiu ir nepriklausomai, demokratinei valstybei. Šiandien objektyvumo principo įgyvendinimas spaudoje yra aktuali tema. Ypač šiandien, kai Lietuvoje nėra ryškios takoskyros tarp bulvarinės ir dienraštinės rimtosios spaudos. Žurnalistikoje vienas iš esmingiausių bei svarbiausių reikalavimų – objektyvumas – yra privalomas, tačiau šiandien jis sumyšta su vis dažniau iškylančiu ir objektyvumą užgožiančiu tam tikru subjektyvumu. Magistro darbo objektas – nacionaliniai dienraščiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ ir „Vakaro žinios“, jų publikacijos, antraštės, paantraštės ir fotografijų komentarai. Darbo tikslas – išanalizuoti objektyvumo ir tendencingumo apraiškas nacionaliniuose dienraščiuose bei lyginant dienraščius ištirti nešališkumo ir šališkumo santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: įvairių autorių bei šaltinių pagrindu aptarti Lietuvos periodinės spaudos raidos dėsningumus objektyvumo ir subjektyvumo atžvilgiais, pateikti ir išanalizuoti teorinę bei faktinę medžiagą apie objektyvumą ir subjektyvumą nacionalinėje spaudoje, teorijos pagrindu išnagrinėti nacionalinių dienraščių aktualijų publikacijų turinį, antraštes, paantraštes, fotografijų komentarus... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society media specialists must be impartial. Today, the subjectivity of press which is determined by political and economical consideration, merges into some kind of tendency, which is especially deleterious for media declaring freedom of speech as well as for independent and democratic country. Today the implementation of objectivity principle in press is a topical subject, especially today, when there is no clear difference between gutter and serious press. One of the most basic and important requirements – objectivity – is a must, although today usually it is confused with subjectivity. The object of Master thesis are national dailies „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ and „Vakaro žinios“, their publications, headlines, cross-headings, and comments of photographs. The aim of this work is to analyse manifestation of objectivity and tendency in national newspapers and comparing the daily newspapers to investigate the ratio of bias and equity. The main tasks of work are: on the basis of different authors and sources to discuss the tendencies of Lithuanian periodical press development objectivity-wise and subjectivity-wise, to provide and analyze theoretical and real material about objectivity and subjectivity in national press, on the basis of theory to research the content of publications of national dailies’ topicality, as well as headlines, cross-headings, comments of photographs and then to assess all of this in respect of... [to full text]

Komunitarizmas atsirado kaip kritika liberalizmo atžvilgiu. Laikui bėgant, jo atstovai siekė ir siekia pateikti šią kryptį kaip alternatyvią teoriją, turinčią išskirtinių bruožų ir galinčią konkuruoti su kitomis politinės filosofijos teorijomis. Bet tvirtinama, kad liberalizmas ir komunitarizmas iš esmės nesiskiria. O liberalai ir komunitarai vienas kitam prieštarauja tik apibrėždami valdžią ir jos funkcijas. Šiame darbe siekiama įvertinti šio teiginio pagrįstumą. Komunitarizmas atmeta tiek liberalų tvirtinimą, kad galima susitarti dėl teisingumo principų, tiek ir liberaliąją laisvo individo sampratą. Komunitarai pabrėžia, kad individo gyvenime nepakeičiamą vaidmenį atlieka bendruomenė ir tik joje jis tampa tikru žmogumi. Jie teigia, kad yra tik bendruomeninės vertybės ir jos negali tarpusavy būti palyginamos, nes nėra jokių universalių principų. Vadinasi, viskas tinka ir bet kokia bendruomeninė praktika gali būti pateisinta. Komunitarai nesutinka, kad galimos bet kokios bendruomenės. Joms įvertinti įveda visuotinius visų lygaus dalyvavimo bei lygių teisių principus. Be to, nė viena bendruomenė nėra vertesnė už kitą, tad valdžia ne tik prižiūri kaip bendruomenės atitinka minėtus principus, bet taip pat turi išlikti nešališka jų atžvilgiu. Komunitarų kritika liberalų atžvilgiu nėra neatremiama. Viena vertus, jie supaprastina liberaliąją individo sampratą, o antra vertus, liberalai be jokių keblumų gali priimti daugelį dalykų, kuriuos tvirtina komunitarai (bendruomenių svarba)... [toliau žr. visą tekstą] / Communitarianism emerged as a critique to liberalism. Communitarians are aiming to show that communitarianism is an alternative political theory which could successfully compete with other political theories. However, it is maintained that liberalism and communitarianism are not separate theories and they only disagree over the proper role of power. Thesis claims that the communitarian concept of power is liberal and, therefore, communitarianism is not a distinct political theory, but a liberal one. Communitarianism denies a liberal claim that it is possible to agree about the principles of justice. Moreover, communitarians maintain that a liberal concept of free individual is a false view. They emphasize the significance of the community in the life of an individual, because it helps one to become a real human being. On the other hand, if there are only communal values and we cannot commensurate them, because there are no universal principles then everything is possible. Thus it is impossible to criticize or condemn other communal practices. That is why communitarians claim that there are some non-communal principles, like “parity of participation” and “everyone has an equal rights”. They emphasize that no community can be more superior than other, so power has to be neutral. Communitarian critique of liberalism is not irresistible. Firstly, it simplifies the liberal concept of an individual. Secondly, liberals agree with some of the communitarians proposals, like the role... [to full text]

Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti ar žiniasklaidoje galima viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis jei tai gali įtakoti nešališką, nepriklausomą baudžiamąjį procesą. Atsakant į iškeltus darbo tikslus nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio praktika (JAV, Anglija ir kt.). Daug diskusijų dėl šių principų konfrontacijos kyla JAV. Šios valstybės teismai jau seniai pripažino galimą viešumo pavojų, kai prisiekusieji, įtakoti visuomenėje, per žiniasklaidą, formuojamos nuomonės, priima subjektyvius, šališkus, neteisingus sprendimus. / Aim of this work was to find out whether the media can serve to promote the pre-test data if media, public opinion can affect the fair, impartial and independent court. In order to verify the these assumptions, it is important to clarify the application of the principle of publicity characteristics and limits of the criminal process, the analysis of both the pre-trial stage and trial, to examine public awareness and the importance of boundaries. It is also necessary to assess whether public opinion on a fair and impartial court, is it possible to maintain a balance between these two principles. In response to the issue raised by the work targets both Lithuanian and foreign law (the U.S., UK, etc.) are analysed. Much of the debate on the principles of the U.S. confrontation arises. Courts of this country had recognized the potential public risk, when the jury, influenced by society through the media, which formed the opinion, makes subjective, biased, incorrect decisions.