Prekyba yra pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Šiame darbe nagrinėjama tarptautinė prekyba bei jos finansavimo būdai, formos, sąlygos, metodai. Taip pat aprašomi, tarptautinio sandėrio ypatumai: skirtumai tarp vietinio ir tarptautinio sandorio, prekybos sąlygų interpretavimą vienodinančios tarptautinės taisyklės. Aptariant galimus tarptautinės prekybos finansavimo šaltinius, analizuojamas bankų vaidmuo atliekant tarptautinius atsiskaitymus, rizikos ir problemos, susijusios su tarptautiniais atsiskaitymais. Galiausiai siekiama išnagrinėti tarptautinės prekybos trumpalaikius ir vidutinio bei ilgo laikotarpio finansavimo metodus. Siekta išsiaiškinti, kokios galimybės įmonėms Lietuvoje pasinaudoti tarptautinės prekybos finansavimo sąlygomis bei rizikos mažinimo metodais. Deja, Lietuvoje šiuo metu praktiškai naudojamų tarptautinės prekybos kreditavimo būdų tėra tik keletas. Tai trukdo tobulėti Lietuvos kreditavimo sistemai, priartėti prie europinių standartų. Kartais eksportuotojai ir importuotojai apie kai kurių kreditavimo būdų teikiamą naudą ir galimybes žino labai nedaug. Žinių stoka neleidžia jiems teisingai pasirinkti tarptautinės prekybos kreditavimo būdą ir taip sukurti savo įmonėse pelningą veiklą. Priešingai, kai kada tai gali būti net bankrotų priežastimi. / Trade is the oldest and most important form of inter-state economic relations. The present work deals with the international trade and the ways, forms, conditions and methods of its financing. Characteristics of international deals are also being dealt with together with the differences between a local and an international deal, as well as international rules that make interpretation of trade conditions similar. Possible financing resources of international trade are being discussed and the role of banks analyzed in executing international settlements, including the risks and problems related to international payments. Finally, it is aimed at analyzing the short-, medium- and long-term international trade financing methods. The aim has also been to make clear what possibilities are at hand for the companies in Lithuania to use the conditions of international trade financing and methods of risk reduction. However, there are but a few ways of international trade financing currently in use in Lithuania. It hampers the improvement of the Lithuanian crediting system and slows down the pace of reaching European standards. Occasionally, exporters and importers know very little about benefits and possibilities offered by certain ways of crediting. Lack of knowledge prevents them from choosing the right method for international trade financing and, as a result, does not provide for profitable business of such companies. Furthermore, it sometimes may result in bankruptcies.

Tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvoje pasikeitė kai kurie ekonominiai ir teisiniai aspektai, reguliuojantys tarptautinę prekybą. Todėl yra svarbu susipažinti su galiojančiais reglamentais bei kitais veiksniais (muitinės), kurie nustato reikalavimus tarptautinei prekybai. Taip pat svarbu sekti pokyčius prekyboje, siekiant išnaudoti atsiradusias galimybes įstojus į ES. Darbo objektas yra tarptautinės prekybos režimo pasikeitimai, Lietuvai įstojus į ES. Darbo tikslas yra išanalizuoti tarptautinės prekybos pokyčius Lietuvai įstojus į ES. Šiam tikslui pasiekti yra numatyti tokie uždaviniai: apibūdinti tarptautinės prekybos ir protekcionizmo sampratą; apžvelgti Lietuvos tarptautinės prekybos politikos raidą; apibūdinti tarptautinės prekybos Lietuvoje teisinį reglamentavimą; išanalizuoti ES bendrosios prekybos politiką; išanalizuoti Lietuvos muitinių veiklos pokyčius; išanalizuoti užsienio prekybos struktūrą. Darbe naudojami tokie metodai, tai yra, mokslinės literatūros apžvalga, publikacijų analizė, teisinių dokumentų bei lyginamoji analizė. Darbe pateikiama tarptautinės prekybos bei protekcionizmo samprata, teorijos, užsienio prekyboje taikomos priemonės. Analizuojama bendra prekybos politika (bendri išorės muitai, vienodos prekybos reguliavimo priemonės visose ES valstybėse, sudaromi bendri prekybos susitarimai su trečiosiomis šalimis), kuri yra taikoma Lietuvai įstojus į ES. Taip pat analizuojami muitinių veiklos bei užsienio prekybos struktūros pokyčiai. Taigi ES viduje... [to full text] / With the newly acquired membership in the European Union, certain economical and legal aspects regulating international trade have undergone changes in Lithuania. Thus, with a host of norms regulating trade between member states, the work in the new legal environment has become one of the major challenges facing Lithuania’s companies. Monitoring of trade-related changes with a view of benefiting from the new opportunities that have emerged with the country’s accession to the EU is not less important. The subject of this paper relates to changes in the international trade regime upon Lithuania’s accession to the EU. The objective of the work is to make analysis of changes in international trade upon Lithuania’s accession to the EU. To achieve this objective the following goals have been set: to define the concept of international trade and protectionism; to review the evolution of Lithuania’s international trade policy; to define the country’s legal regulation of international trade; to analyze the EU common trade policies; to analyze changes in Lithuania’s customs activities; to analyze the foreign trade structure. The methods used for this work are: review of research literature, analysis of publications, analysis of legal documents as well as comparative analysis. The work describes the concepts of international trade and protectionism, the underlying theoretical background, tools and remedies applied in international trade. The general trade policy as applicable for... [to full text]

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra apibrėžiamas kaip postmodernybės epocha, stebimi vis labiau ryškėjantys procesai. Sparčiai nyksta sienos tarp valstybių, nebe tokie aktualūs ir atstumai tarp žemynų. Įvairių vienijančių bei jungiančių priemonių tobulėjimo ir modernėjimo dėka pastebimas vartojimo supanašėjimo procesas, kurį sąlygoja prekių ir paslaugų unifikavimas ir standartizavimas. Tai tiek kultūrinė, tiek ir ekonominė, tiek monetarinė, tiek ir technologinė globalizacija, kuri savo ruožtu sukelia įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių pasekmių. Globalizacijos samprata ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinį išteklių ir gamybos veiksnių (darbo jėgos, kapitalo, prekių) judėjimą. Naujos rinkos, naujos technologijos, nauji dalyviai bei naujos taisyklės kaip niekada anksčiau stipriau bei greičiau susieja viso pasaulio žmones. Globalizacija vienoms įmonėms atveria didžiules pasirinkimo galimybes, kitoms – apriboja jas, sukuria naujus pavojus. Kuriasi transnacionalinės korporacijos, kurios ekonomiškai yra galingesnės nei daugelis valstybių. Pati valstybė tampa „nauja“ institucija, palaipsniui keičiasi dauguma jos tradicinių funkcijų ir priemonių ekonomikai valdyti ar vidaus politikai formuoti. Pasaulis tampa pasauliu “be sienų”, taigi ir ekonomika tampa bendra, globali, kompanijoms sudaromos galimybės formuoti transnacionalinius verslo bei finansinius tinklus. Globalizacija šiandien jau ne vien tik verslo transnacionalizacija, bet ir makroekonominis... [toliau žr. visą tekstą] / New technologies, products and services, although the capital move towards different directions in the modern world and this leads to a huge corporation development in developed as well as undeveloped countries. International organizations are expanding, their activities are diversified and in the long run they become multinational corporations. Master thesis are divided into three major parts: Theoretical solutions, Situation analysis, Research and Reccomendation. The first part of the thesis accounts for the conception of globalization, the evaluation of impact on the world‘s economy, the performace of the innovation activities and the investment model In the second part the problem of the paper is formed, globalization procceses are analyzed, and the factors, influencing the performance of globalization are characterized. The third part is devoted to sewing market analysis, also based on scholarly references the evaluation of the investment in accordance with the growth potential, the estimation of the company profile.

Kiekvienos valstybės ekonominė raida yra priklausoma nuo tarptautinių ekonominių santykių. Tarptautinė prekyba stipriai įtakoja tokius valstybių ekonominius rodiklius kaip bendrą vidaus produktą (BVP), mokėjimų balansą, ūkio augimo tempus, užimtumą ir kt., todėl jos analizės jokiu būdu negalima atmesti Autorius darbe pateikia Lietuvos užsienio prekybos raidos ir struktūros analizę 1990-2005 metais. Supažindinama su tarptautinės prekybos teoriniais aspektais, teorijomis, skirtingai aiškinančiomis tarptautinės prekybos svarbą valstybės ekonominiuose procesuose. Nagrinėjamos Lietuvos užsienio prekybos ekonominės, socialinės ir politinės prielaidos ir reikšmė. Analizuojama Lietuvos užsienio prekybos apimtis, dinamika, balansas, plačiau aptariami svarbiausi užsienio prekybos partneriai, geografinė struktūra. Nagrinėjama Lietuvos užsienio prekybos importo - eksporto prekinė struktūra, jos kitimo tendencijos. Koreliacinės – regresinės analizės gautų rezultatų pagalba, įrodoma BVP priklausomybė nuo eksporto ir importo srautų. Analizės pagalba nustatoma, kad šiandieninis Lietuvos BVP augimas yra labiau veikiamas importo nei eksporto srautų. Lietuvos tarptautinei prekybai plėtoti autorius siūlo priemonių programą, kurios tikslas - sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos eksporto plėtrai, tradicinių ir naujų eksporto sričių augimui, didesniam lietuviškos kilmės produkcijos pardavimui, bei informacijos apie Lietuvą ir jos gaminamą produkciją bei teikiamas paslaugas skleidimui. / The development of each countries economy is dependant on international relations. International trade makes big impact on such economical indicators as GDP (Gross Domestic Product), balance of payments, rate of economy growth, unemployment rate, etc. This is why international trade must be carefully analyzed. The author analyses development and structure of Lithuania’s international trade in the period of 1990 to 2005. Theoretical aspects of international trade, it’s theories, which represent different interpretations of impact of international trade to economical processes, are presented in this work. The study of economical, social and political background of Lithuania’s international trade has been made, as well as the analysis of the scope of Lithuania’s international trade, it’s dynamics, balance, geographical structure, a broader view of the most important partners. The structure of Lithuanian import – export and it’s trends. The dependence of Lithuania’s GDP to export and import flows has been proven with the help of correlative – regressive analysis. The findings of such an analysis also tells that today Lithuania’s economical growth is more influenced on import rather than export. The program for development of Lithuania’s international trade has been given by the author of this work. It’s primary purpose is to give better conditions for Lithuanian export to expand, growth of traditional and new export directions, bigger sales of Lithuanian – made production... [to full text]

Šiuolaikinis pasaulinis ūkis pasižymi nuolatos vykstančiais integraciniais procesais, visos šalys dalyvauja tarptautin÷je prekyboje, išskyrus tokias retas išimtis kaip Šiaur÷s Kor÷ja. Šalys d÷l įvairiausių priežasčių jungiasi į asociacijas, bendrijas, sąjungas, sudarydamos sutartis, konvencijas, susitarimus. Globalizacijos procesas daro reikšmingos įtakos tarptautin÷ms kapitalo rinkoms, prekių rinkoms, makroekonominei (biudžeto) politikai, pramon÷s santykiams ir darbo rinkos reglamentavimui. Šiuolaikiniame pasauliniame ūkyje, vykstant globalizacijos procesams, šalys jungiasi į integracines grupuotes, o integraciniai procesai keičia pasaulinę ūkio struktūrą, darbo pasidalijimą, gamybos veiksnių jud÷jimo apimtis ir mastą. Šiaur÷s Amerikos laisvosios prekybos sutarties (original. klb. North American Free Trade Agreement) šalių integracin÷ grupuot÷ – viena stambiausių ir ekonomiškai stipriausių pasaulio integracinių grupuočių. Šiaur÷s Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) – tai sutartis, sudaryta tarp Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos. NAFTA’os susitarimas pasirašytas 1994 m. sausio 1 d. NAFTA – tai trišal÷ prekybin÷ Šiaur÷s Amerikos šalių integracin÷ grupuot÷. Šiaur÷s Amerikos laisvosios prekybos sutartis sudaryta pratęsiant 1989 m. Kanados ir JAV laisvosios prekybos sutartį. NAFTA, priešingai nei ES, neturi nei antinacionalinių valdžios organų, nei įstatymin÷s sistemos, viršesn÷s už nacionalines. NAFTA – tai sutartis, sudaryta vadovaujantis tarptautine... [to full text] / Integrative processes are very characteristic to contemporary global economy, every country participates in the international trade, except for such rare exceptions as North Korea. Due to various circumstances countries integrate into associations, communities, unions, by concluding agreements, conventions and contracts. The process of globalizations makes significant influence on international markets of capital, product markets, macroeconomic (budget) policy, industrial relationship and on the regulation of labour market. In contemporary global economy, in the presence of globalization, countries integrate into integrative groups, as a result, the integrative processes change the structure of the global economy, labour division, volumes and scope of production. The integrative group of North American Free Trade Agreement is one of the largest and economically strongest world’s integrative groups. North American Free Trade Agreement (NAFTA) is an agreement, which was concluded among Canada, United States of America and Mexico. NAFTA was concluded on the 1st of January 1994. NAFTA is a trilateral integrative group of North America. North American Free Trade Agreement was concluded as an extension of Canada-U.S. Free Trade Agreement. NAFTA, contrary to EU, has nor antinational organs of authority, neither legislative system, which would be superior to national legislative system. NAFTA is an agreement, which was concluded following the international legislative... [to full text]

Šio darbo tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti Lietuvos muitų politiką, pateikti jos pokyčius Lietuvai tapus ES nare bei toliau integruojantis į Europos Sąjungos rinką, nustatyti šių pokyčių poveikį Lietuvos muitinės administruojamų muitų ir kitų importo mokesčių surinkimui. / The aim of this study is to review and analyze Lithuanian customs policy, present it’s changes after Lithuania became the EU member-state and further integrating into market of the European Union, to determine economic influence of these changes to the collection of duties and other import taxes administrated by Lithuanian customs.

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali atsižvelgiant į tai, jog kiekviena pasaulio šalis ir jos ūkio subjektai yra suinteresuoti, kad šalies ekonomika būtų kuo labiau subalansuota ir išsivysčiusi. Šiuolaikiniame pasaulyje tarptautinė prekyba vaidina svarbų vaidmenį kiekvienos pasaulio valstybes ekonomikoje. Tarptautinė prekyba yra pati seniausia tarptautinių ekonominių santykių forma, kuri egzistavo ilgą laiką iki pasaulio ekonomikos susiformavimo ir yra jos pirmtakė. Spartus tarptautinės prekybos vystymasis įtakojo greitą pasaulio ekonomikos formavimasis ir paspartino gamybinių jėgų internalizacijos procesas. Magistro baigiamajame darbe yra iškelta problema – kokios gi yra Lietuvos Respublikos eksporto perspektyvos, remiantis išanalizuotais statistikos duomenimis. Baigiamojo darbo objektas - Lietuvos Respublikos (LR) užsienio prekyba. Baigiamojo darbo tikslas - atlikti LR eksporto statistinę analizę, bei numatyti ateities perspektyvas, o siekiant keliamo tikslo buvo sprendžiami šie pagrindiniai darbo uždaviniai - pateikti eksporto teoriją, nustatyti veiksnius, įtakojančius LR eksporto apimtis, išanalizuoti turimus 2004-2010 m statistinius eksporto duomenis, nustatyti eksporto įtaką šalies ekonomikai ir numatyti perspektyvas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, statistinių duomenų analizė, apklausa. Baigiamajame darbe trumpai supažindinama su eksporto samprata bei Lietuvos Respublikos eksporto struktūra... [toliau žr. visą tekstą] / Public Sector Economics master's thesis topic is relevant, because every country in the world and its economy entities are interested their economy to be more balanced and more developed. In today's world the international trade plays an important role in the economy of every country. International trade is the oldest form of international economic relations, which existed long before the emergence of the global economy and its predecessor. The rapid development of international trade has influenced the generation of a rapid global economic and productive forces, as well as accelerated the process of internalization. In the master's thesis the problem of Lithuanian export's according to statistics is raised. The subject of the thesis is the foreign trade of the Republic of Lithuania. The final goal is to conduct a statistical analysis of Lithuanian exports and to predict the perspectives for the future. With the view to the objective the following main tasks have been solved - the export theory submitted, the factors that influence the Lithuanian export volume were identified, the available statistical exports data in the period 2004-2010 were analyzed , the export's impact to the economy was provided. Besides, the following methods have been used: the analysis of scientific literature, the legal documents' analysis, the statistical analysis and the survey. The final paper briefly introduces the conception of export and the Lithuanian export structure by countries or... [to full text]

In summary there is a presentation of discussed problem, its topicality; the aim and tasks, methods of research, defended propositions, scientific novelty, conclussions of doctoral thesis are presented as well. The aim of research – to examine complex application of electronic commerce technologies in international trade and to propose the model, which can be applied to evaluate efficiency when electronic commerce technologies are used in international trade. / Santraukoje pristatoma gvildenama problema, jos aktualumas, tyrimo tikslas ir uždaviniai, tyrimo metodika, ginamieji teiginiai, mokslinis darbo naujumas, pagrindinės disertacinio tyrimo išvados. Darbo tikslas – kompleksiškai išnagrinėti elektroninės komercijos technologijų taikymo tarptautinėje prekyboje ypatumus ir parengti modelį, skirtą vertinti elektroninės komercijos technologijų panaudojimo tarptautinėje prekyboje efektyvumą.

Disertacijoje nagrinėjama elektroninės komercijos technologijų panaudojimo tarptautinėje prekyboje tematika ir problematika. Darbo tikslas – kompleksiškai išnagrinėti elektroninės komercijos technologijų taikymo tarptautinėje prekyboje ypatumus ir parengti modelį, skirtą vertinti elektroninės komercijos technologijų panaudojimo tarptautinėje prekyboje efektyvumą. / In PhD thesis problems associated with the usage of electronic commerce technologies in international trade are analysed. The aim of research – to examine complex application of electronic commerce technologies in international trade and to propose the model, which can be applied to evaluate efficiency when electronic commerce technologies are used in international trade.

Šiais, spartaus ekonomikos augimo laikais, vis svarbesnis tampa tarptautinės prekybos klausimas. Šiandien, nei viena valstybė negali pasiekti ekonominio augimo, jeigu aktyviai nesireiškia ir nedalyvauja tarptautinėje prekyboje. Siekdamos kuo geriau įsitvirtinti pasaulinėse rinkose, šalys vis labiau pasineria į užsienio prekybos politikos procesus, kas lemia spartų prekybos sąlygų keitimąsi. O šis prekybinių sąlygų pasikeitimas sąlygoja šalių būrimąsi į bendras sąjungas. Ne išimtis ir neseniai pradėjusi veikti Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano (toliau RBK) muitų sąjunga. Darbe daug dėmesio skiriama šios muitų sąjungos kūrimosi bei funkcionavimo procesų nagrinėjimui. Šio darbo tikslas ir yra išanalizuoti RBK muitų sąjungos kūrimąsi ir funkcionavimą bei poveikį tarptautinei prekybai ir muitinės priežiūrai. Magistriniame darbe buvo atlikta ES bei RBK muitų sąjungų lyginamoji analizė, aptarti jų panašumai ir skirtumai. Darbe taip pat vertinama RBK muitų sąjungos įtaka Lietuvos tarptautinei prekybai su Rusija ir Baltarusija, prekių srautams bei muitinės formalumams. Darbe panaudoti keturi metodai: teorinis, analizės, empirinis bei apibendrinimo metodai. Remiantis jais, pirmoje darbo dalyje yra pateikiama tarptautinės prekybos samprata ir jos reguliavimo priemonės, taip pat nagrinėjama muitų sąjungos samprata ir jos formavimo pagrindai. Antroje dalyje aptariamos RBK muitų sąjungos ištakos, funkcionavimas ir plėtra, nagrinėjami ES ir RBK muitų sąjungų panašumai ir skirtumai... [toliau žr. visą tekstą] / The rapid growth of countries economy and politics, becomes an increasingly important issue for international trade. Nowadays, there are no countries that can achieve economic growth while not participating an being active in an international trade. In order to get better positions in global markets they become increasingly immersed in to the foreign trade policy processes. The rapid change in terms of trade causes the unionize of countries into different kinds of unions. RBK customs union it is not an exception. So, this work mostly focuses on the examination of this customs unions creation and functioning. The aim of this study is to analyze RBK customs unions functioning and influence on international trade and customs procedures. The comparative analyses of customs union was carried out in this work. It also evaluated the influence of RBK customs union to the Lithuanian international trade and customs procedures. Four methods were used, in order to examine and analyze this. That is: theoretical, analytical, empirical and concluding methods. According to these methods the first part of the work studies the theoretical aspect of modern international trade regulations, presents the formation of customs union and discusses Lithuania integration into the EU. The second part deals with the origin and establishment of RBK customs union, evaluates its functioning and development, analyses similarities and differences between EU and RBK customs unions. The third part discusses... [to full text]