Valdo Papievio savitame, nekomerciniame romane „Vienos vasaros emigrantai“ atsiveria Paryžiaus miesto erdvė. Paryžius yra keliasluoksnis, daugiaveidis, jo erdvė nėra vienmatė. Palyginę užsienio ir lietuvių rašytojų „Paryžius“ matome, kad Papievio miesto įvaizdžiai artimiausi Kortasaro vaizduojamam Paryžiui. Papievio Paryžius – tai daugybės miestų projekcija, miestas-veidrodis, miestas- labirintas, miestas-mozaika, indvidualistų miestas, prieštvaninis gyvūnas. Remiantis mitologine, fenomenologine, topografine erdvės samprata, aptariama miesto erdvė. Atsižvelgiant į mitinį erdvės aprašymą, romano erdvė skaidoma į žemės, dangaus ir pragaro sferas. Kiekvieną sferą atitinka tam tikra miesto ar pastato dalis. Žemė yra klajonės miestu erdvė, dangaus erdvę atitinka palėpė, kurioje gyvenama, o pragaru tampa metro. Erdvė romane plati, beribė, begalinė. Remiantis Bachelard‘o vidinio beribiškumo aprašymu, brėžiamas personažo sielos žemėlapis, aptariama vidinė erdvė, vidinė patirtis. Klajonė svetimu miestu yra savęs paieškos, bandymas per miestą pažinti save, nusibraižyti savo sielos žemėlapį. Darbas aktualus, naujas tuo, kad į romaną žvelgiama ne tik kaip į metaforišką, poetišką tekstą, bet ir kaip į konkrečios geografinės vietovės aprašymą. Juk veikėjas ne tik mąsto apie savo gyvenimą, bet kartu su Melanie klaidžioja Paryžiaus gatvėmis, krantinėmis, tiltais. Nubrėžiamas abiejų veikėjų klajonės Paryžiumi žemėlapis. / The aim of this work – to discuss City Area Managing Papievis novel, „One summer‘s emigrants“. The few critics focus on the age of the original novel, unique artistic language that is original, it depicts the city of Paris. A comparison of foreign and Lithuanian writers in Paris, we see that the closest images of Paris in Papievis novel is to Chulio Cortazar Paris. Papievis Paris - a city of many projections, the city-mirror-maze of the city. According to mythology, phenomenological, topography of the area concept is viewed in the City area. In view of the mythological space description of the novel, a division of the land space of heaven and hell realms. Each sphere corresponds to a particular part of town. The Earth is wandering in the city area, the loft area of the sky, residence, and hell represents subway. Space novel broad limitless, infinite. According to an internal infinity Bachelard description of the character's soul loudly map, discusses the internal space, thoughts, wandering. Current work is the fact that the novel is viewed not only as metaphorical, poetic text, but also as a specific geographic area. After all, not only the player thinks about his life, but also wanders through the streets of Paris, berths, bridges.

Darbe analizuojami Lenkijos lietuvių rašytojo Sigito Birgelio dešimt poezijos rinkinių: „Tarp krantų“ 1992, „Tarp durų ir dulkių“ 1993, „Eilėraščiai iš anapus Dievo“ 1997, „Septynios dienos, septyneri metai“ 1998, „75 eilėraščiai“ 1999, „Iš toli ir arti“ 2003, „Holograma“ 2004, „Tarp trijų Šešupės krantų“ 2005, „Visadan esma“ 2006 ir „Septintas nakty“ 2012. Pasirinktoje lyrikoje ieškoma Punsko ir Seinų krašto, Lietuvos, Lenkijos ir kitų regionų kraštovaizdžio, vietų reikšmės kultūros kontekste. Dėmesys skiriamas poeto gimtosios vietos jotvingiškajam kraštovaizdžiui. Darbe neapsiribojama žvilgsniu į kaimo vietas, pasižyminčias aiškiu kultūros vaizdiniu, bet tiriama ir miesto topografija. Poeto kuriamas individualus žemėlapis lyrikoje atveria ribos vaizdinį, kurį formuoja gyvenimas prie dviejų valstybių – Lenkijos ir Lietuvos ribos. / This paper analyses ten collections of poems written by Lithuanian poet living in Poland Sigitas Birgelis: „Tarp krantų” (1992), „Tarp durų ir dulkių” (1993), „Eilėraščiai iš anapus Dievo” (1997), „Septynios dienos, septyneri metai” (1998), „75 eilėraščiai” (1999), „Iš toli ir arti” (2003), „Holograma” (2004), „Tarp trijų Šešupės krantų” (2005), „Visadan esma” (2006) and „Septintas nakty” (2012). The meaning of places in the cultural context are sought in chosen lyrics including Punskas and Seinai regions as well as Polish, Lithuanian and other landscapes. The most attention is paid for Yotvingian landscape of the poet’s homeland. This work does not confine to taking a glimpse into the village landscape, which are characterized by clear cultural scenery, instead, it examines the topography of the city. Personal map created by Birgelis’ in lyrics opens the border image, which is being formed by the everyday life near the border of two countries - Poland and Lithuania.

Recently three-dimensional graphics is being applied in many fields. It is used in geodesy, topography and architecture as well. There are a lot of programs for the work with 2D and 3D graphics in the world. Most of them are related by CAD name. It could be mentioned such production of graphic software „giants“ like Autodesk (AutoCAD, Map 3D ) or Graphisoft (ArchiCAD). The aim of our work is the program which main function is the generation of three-dimensional city. Obviously this could be done using programs mentioned above, but the assimilation of such program needs much time and money. Therefore, if we need only to generate 3D city, our program is suitable for this. Our program quickly retrieves topographic data of the city and generates its 3D view. The program is not overloaded with unnecessary functions. It makes the program easy to understand and assimilate for the user who has minimal knowledge in design and modelling.

Vietos, kaip kultūrinės erdvės tyrimai šiandien susilaukia vis didesnio dėmesio ne tik etnologijoje, bet ir kitose srityse, pvz., literatūroje. Erdvė, vieta ar kultūrinis regionas yra tyrinėjami remiantis kultūriniais, socialiniais, etnologiniais ir istoriniais ypatumais. Magistro darbe yra nagrinėjama vieta kaip kultūros erdvė vokiečių rašytojo H. Sudermanno kūrinyje „Lietuviškos apysakos“ ir lietuvių rašytojos I. Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“. Darbe yra pateikiama Mažosios Lietuvos kaimų ir miestų topografija, kuri atsispindi šių dviejų autorių kūriniuose; analizuojama, kaip tose vietovėse ir kokiomis priemonėmis abu autoriai atskleidžia lietuvininkų ir vokiečių kultūrą. Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Teorinėje magistro darbo dalyje nagrinėjami literatūrinės – kultūrinės topografijos bruožai. Visų pirma aptariama, kas yra erdvė, apibrėžiama jos samprata. Tolesnėje teorinėje darbo dalyje plačiau nagrinėjamos literatūrinės ir kultūrinės topografijos erdvės bei šių erdvių tendencijos. Antrojoje magistro darbo dalyje yra analizuojami kūriniai: H. Sudermanno „Lietuviškos apysakos“ ir I. Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimas“. Praktinės dalies pradžioje pateikiamas skyrelis apie paribio kultūros ypatumus, kuriame yra aprašomi Mažosios Lietuvos bruožai XIX amžiuje bei trumpa apžvalga apie du paribio autorius. Po skyrelio apie Mažają Lietuvą ir apie ją rašiusius autorius seka „Lietuviškų apysakų“ ir „Aukštujų Šimonių likimo“... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is done on the place as cultural space in “Lithuanian novels” by H Sudermann and “The fate of Šimoniai Family from Aukštujai” by I. Simonaitytė. Topography of Minor Lithuania towns and villages is given in this work, which is reflected by those two modern writers in their works. It is analyzed how and by what means both authors reveal the culture of Lithuanians and Germans in those places. The work consists of two parts: theoretical and empirical. In Theoretical part the study on literary – cultural topography’s features and their tendency is done. In the second part of this master thesis, the literary works “Lithuanian novels” by H. Sudermann and “the fate of Šimoniai Family from Aukštujai” by I. Simonaitytė are analyzed. In this part, which is appealed to literary-cultural topography aspects, the descriptions of the places taken in the stories are given, and showed as very important by the cultural point of view. The culture of Minor Lithuania is showed in prospect of different authors (German and Lithuanian) in practical part. It is compared how the culture of German and Lithuanian is represented by I.Sominaityė and H.Sudermann. Similarities and differences between those two authors are given with reference to comparative method. / Ort als kultureller Raum gewinnt heute immer mehr Aufmerksamkeit nicht nur in der Bereich Ethnologie, sondern auch in der Literaturwissenschaft. Raum, Ort oder kulturelle Region werden, anhand kulturellen, sozialen, ethnologischen und historischen Eigenarten, untersucht. Ort als kultureller Raum ist in dieser Magisterarbeit zum Thema. Kulturelle Orte werden in den Werken von H. Sudermann „Litauische Geschichten“ und I. Simonaitytė „Aukštujų Šimonių likimas“ untersucht. Es ist bemerkenswert, dass zum Untersuchung sind die Werke sich ausgewählt, die von zwei, zur verschiedenen Kulturen gehörenden, Autoren geschrieben sind. Die vorliegende Magisterarbeit gliedert sich in zwei grössere Teile: den theoretischen und den analytischen. Im theoretischen Teil werden Aspekte der Topographie analysiert und die wichtigsten Zügen der literarischen Topographie beschrieben. Grosse Aufmerksamkeit wird hier auf der Konzeption des Raumes gelenk. Es wird auf die Frage geantwortet: was ist der Raum? Dabei werden auch die Begriffe, wichtigste Aspekte und Tendenzen von literarischen – kulturellen Topographie angegeben. Im darauffolgenden zweiten analytischen Teil wird gemäß dem theoretischen Teil auf die Analyse der literarischen Topographie und kultureller Raum eingegangen. Hier wird die Analyse von „Litauischen Geschichten“ und „Aukštujų Šimonių likimas“ angegeben. In diesem Teil wird dargestellt, wie H. Sudermann und I. Simonaitytė Städte und Dörfer von Kleinlitauen beschrieben... [der volle Text, siehe weiter]

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]

<p>Proučavane su koroziona postojanost i tendencija lepljenja različitih<br />materijala u kontaktu sa tečnom Al&ndash;Si&ndash;Cu legurom. Ispitivanjem su<br />obuhvaćeni čelik za rad na toplo, plazma nitrirani čelik i dupleks<br />slojevi sa CrN, TiAlN, TiAlSiN i CrAlN prevlakama, različitog nivoa<br />površinske hrapavosti. Za ispitivanja pomenutih fenomena<br />primenjena je metoda izvlačenja, koja je unapređena kako bi se povećale<br />njena tačnost i verodostojnost simulacije procesa livenja. Korozioni<br />efekti su pojačani tako što su uzorci osim kratkog kontakta sa odlivkom<br />zadržavani i u dužim periodima u kontaktu sa tečnom legurom (5 i 20<br />min). Uprkos opštim stavovima, za ispitivane materijale je<br />ustanovljeno da su sile izvlačenja uzoraka iz Al&ndash;Si&ndash;Cu odlivaka<br />nezavisne od njihovog hemijskog sastava. Uticaj hrapavosti je izražen<br />kod uzoraka sa prevlakama kod kojih pri smanjenju hrapavosti dolazi do<br />povećanja sile izvlačenja. Sve ispitane prevlake su sklone mehaničkom<br />lepljenju Al&ndash;Si&ndash;Cu legure za svoje površine, ali sa aspekta korozije u<br />tečnom metalu značajno prevazilaze performanse čelika i plazma<br />nitriranog sloja. Duži kontakt livene legure sa površinama prevlaka<br />uzrokovao je niže vrednosti sila izvlačenja, što je posledica<br />oksidacije površina prevlaka. Ustanovljeno je da su ispitivane<br />prevlake inertne ka tečnoj leguri aluminijuma. Međutim, dolazi do<br />oksidacije i korozije materijala podloge kroz greške rasta koje su<br />prisutne u prevlakama. Stečena znanja o identifikovanim<br />mehanizmima habanja i propadanja zaštitnih slojeva prevlaka<br />poslužiće daljem razvoju dupleks slojeva namenjenih za zaštitu alata<br />za livenje pod pritiskom.</p> / <p>Corrosion resistance and soldering tendency of different materials in molten<br />Al&ndash;Si&ndash;Cu alloy were studied. Hot-working tool steel, plasma nitrided steel and<br />duplex layers with CrN, TiAlN, TiAlSiN and CrAlN top coatings, which were<br />produced to various degree of surface roughness, were covered by the study.<br />An ejection test was employed for investigation of the concerned phenomena.<br />The ejection test was improved in order to increase its accuracy and the<br />reliability of process simulation. Samples were examined in both short and<br />extended periods of contact (5 and 20 min) with liquid casting. Casting<br />solidification was extended in order to intensify the corrosion effects. Contrary<br />to common findings, it was found that the ejection force of the investigated<br />materials does not depend on their chemical composition. For the coated<br />samples, a pronounced dependence of the ejection force on the surface<br />roughness was found. The ejection force increases with decrease in surface<br />roughness. All investigated coatings are prone to mechanical soldering by Al&ndash;<br />Si&ndash;Cu alloy. Still, their corrosion resistance substantially exceeds the corrosion<br />resistance of steel and plasma nitrided layer. Longer exposure of coated<br />samples to cast alloy induced lower ejection forces, which is a consequence<br />of coatings oxidation. It was found that the investigated coatings are inert to<br />liquid aluminium. However, the underlying material undergoes oxidation and<br />corrosion through coating growth defects. The findings concerning the wear<br />mechanisms of protective layers support further development of duplex layers<br />intended for die casting tools protection.</p>