Magistro darbo objektas - organizacinė struktūra kaip esminis indikatorius ryšio tarp oficialios ir socialinės hierarchijos identifikavimui. Pagrindinis šio darbo tikslas - išanalizuoti, koks yra ryšys tarp oficialios ir socialinės hierarchijos organizacijoje. Siekiant nurodyto tikslo iškelti tokie uždaviniai: išsiaiškinti grupės narių tarpusavio susigrupavimo organizacijoje svarbą; nustatyti vadovo bei lyderio daromą įtaką grupei ir organizacijos hierarchinei struktūrai; išanalizuoti pasitenkinimo darbu svarbą organizacijos hierarchinei struktūrai; ištirti koks yra ryšys tarp oficialios ir socialinės hierarchijos pasirinktose organizacijose ir koks šių hierarchijų ryšys su pasitenkinimu darbu. Išanalizavus pagrindinę literatūrą, taikant alternatyvų ir analogijų metodus teorinių socialinių tinklų koncepcijų analizėje, prieita prie išvados, kad draugystė yra labai stiprus pagrindas ne tik socialinei bet ir oficialiai hierarchijai. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą pastebėta, jog pasitenkinimas savo darbu organizacijoje dar negarantuoja, kad grupės nariai norės siekti geresnių rezultatų bei aukštesnių tikslų, pavyzdžiui, aukštesnio hierarchinio statuso oficialioje organizacijos hierarchijoje. Analizuojant vadovo bei lyderio daromą įtaką organizacijoje susiklostančioms hierarchijoms, lyginant jo vadovavimo stilių poveikį grupės nariams, atkreiptas dėmesys į esminius būtinus sėkmingo darbo elementus - t.y. aukščiausioje hierarchinėje pozicijoje esančio asmens... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to provide a better understanding of the formal and social hierarchy interaction within organization. The study investigates organizational stucture as the main indicator of the formal and social hierarchy interaction. In this paper the significance of the formal and informal groups, the importance job satisfaction, the leader’s influence for the gruop members and for the social hierarchy in organization are analysed. The author highlights how social hierarchy (interaction among all memebers including the leader of organization) is developing with the leadership style. The author emphasizes the importance of the leaders‘ centrality in the internal friendship networks, which is related to objective measures of group performance and their reputation for the leadership among different organizational constituencies. After revising previous articles researches the importance of the social networks in a various levels of hierarchy is revealed. The study investigates how person‘s centrality in the external and internal social networks is related to the social structure in organization. The paper provides results of empirical research Formal and Social Hierarchy Interaction within Organization. The results reveal that there is a strong interaction between formal leader and social leader in the system of hierarchy. Furthermore, the importance of job satisfaction has a week reletionship with formal and social hierarchies in organizations. The study suggest the... [to full text]

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]