LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco asmenybė buvo viena ryškiausių XVII a. antrosios pusės politinių figūrų. Todėl šio tyrimo objektas ir problema – LDK vidaus politikos ir užsienio procesų pažinimas bei interpretacija per vieno ryškiausio XVII a. antrosios pusės valstybės veikėjo priimtų politinių sprendimų, jų vykdymo būdų bei pritaikymo formuojant užsienio ir vidaus politiką, lėmė tyrimų tikslų pasirinkimą. Tai LDK kanclerio veiklos apžvalga vidaus ir užsienio politikos baruose, bei asmenybės įtaka valstybės politikai, sprendimų priėmimui, įrankiams bei priemonėms, leidusiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Išanalizavus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco veiklą, formavusią valstybės užsienio ir vidaus politiką, buvo prieita išvados, kad savo aktyvia politine veikla kancleris prisidėjo prie 1656 m. Nemėžio sutarties pasirašymo, o vėliau tapo karinių ofensyvinių žygių prieš Maskvą iniciatoriumi. Tačiau pasitelkęs senas, patikrintas priemones ir visą diplomatinį arsenalą turėjo laviruoti ir siekti pagrindinio tikslo santykiuose su Maskva – amžinosios taikos ir užgrobtų teritorijų atgavimo. Nors LDK kanclerio K. Z. Paco pozicija 1655–1660 m. santykiuose su Švedija buvo griežta ir aiškiai nukreipta į konflikto sureguliavimą kariniu būdu, jis nepalaikė karingo J. Sobieskio „Baltijos politikos“ projekto. Tuo tarpu santykiuose su Turkija LDK kancleris K. Z. Pacas laikėsi atskiros, atsargios užsienio politikos, paremtos grynais išskaičiavimais... [toliau žr. visą tekstą] / The chancellor of the GDL Kristupas Zigmanta Pac was one of the most influental political figure in the second half of the 17th century. Due to this reason the main aim of this paper is to examine and interpret the processes of domestic policy through the activities of K.Z. Pac as well as to investigate the ways by which he acted while forming domestic and foreign policy of the GDL. The paper also aims to make a sketch of chancellor’s works in shaping the GDL’s policy as well as the influence of his personality in making decisions and instruments what allowed him to fulfill his plans. After analyzing the activities of the chancellor of the GDL K. Z. Pac in forming domestic and foreign policy, we can conclude that his actions influenced signing of Nemėžis peace in 1656 and were important in planning offensive military actions against Moscow. By putting old, well – known means into effect and using the arsenal of diplomacy he was trimming between his main policies – ageless peace with Moscow and fighting back lost territories. Though the attitude of the chancellor of GDL towards the relationship with Sweden during 1655–1660 was strong and linked to the regulation of the conflict by military operation, he did not, however, upheld the aggressive J. Sobieski‘s plan of “Baltic policy”. While developing relations between GDL and Turkey, K. Z. Pac was following separate, secure path, based on calculations, mutual help of federation members and personal interests of his family. In... [to full text]

The aim of the present research is to examine differences between the speech of women and men in fiction. In order to achieve the aim the following objectives have been set: to present attitudes of various scholars towards gender differences in communication process; to establish the range of gender differences in communicative competence, to reveal how gender differences in communicative competence are represented in fiction. The novelty of the work lies in the analysis of gender differences in language in terms of their reflection in fiction genre. The practical part will discuss the findings of the research into male and female language representation in fiction. For the purpose of the investigation 110 examples of the conversations have been picked out from The Complete Short Stories of Ernest Hemingway (1998) and Martin Eden (2008) by Jack London. The analysis of women’s and men’s speech has led to the conclusions that men and women do not use and interpret language in the same way. / Šio tyrimo tikslas yra išnagrinėti moterų ir vyrų kalbos skirtumus grožinėje literatūroje. Kad pasiekti tikslą, buvo nustatyti tokie uždaviniai: pristatyti įvairių mokslininkų skirtingus požiūrius į lyčių skirtumus komunikacijos procese; nustatyti lyčių skirtumus bendravimo kompetencijų srityse; atskleisti, kaip lyčių skirtumai bendravimo kompetencijų srityje yra pristatomi grožinėje literatūroje. Darbo naujovė glūdi lyčių kalbos skirtumų analizėje, išreiškiant jų atspindžius grožinės literatūros žanre. Praktinėje dalyje bus aptariami vyrų ir moterų kalbų, vaizduojamų grožinėje literatūroje, tyrinėjimo rezultatai. Dėl tyrimo tikslo 110 pasikalbėjimo pavyzdžių bus parinkti iš Ernesto Hemingvėjaus trumpų apsakymų (1998) bei iš Džeko Londono romano „Martinas Idenas“ (2008). Moterų ir vyrų kalbos analizė privedė prie išvadų, kad vyrai ir moterys kalbą vartoja bei interpretuoja skirtingai.