LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco asmenybė buvo viena ryškiausių XVII a. antrosios pusės politinių figūrų. Todėl šio tyrimo objektas ir problema – LDK vidaus politikos ir užsienio procesų pažinimas bei interpretacija per vieno ryškiausio XVII a. antrosios pusės valstybės veikėjo priimtų politinių sprendimų, jų vykdymo būdų bei pritaikymo formuojant užsienio ir vidaus politiką, lėmė tyrimų tikslų pasirinkimą. Tai LDK kanclerio veiklos apžvalga vidaus ir užsienio politikos baruose, bei asmenybės įtaka valstybės politikai, sprendimų priėmimui, įrankiams bei priemonėms, leidusiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Išanalizavus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco veiklą, formavusią valstybės užsienio ir vidaus politiką, buvo prieita išvados, kad savo aktyvia politine veikla kancleris prisidėjo prie 1656 m. Nemėžio sutarties pasirašymo, o vėliau tapo karinių ofensyvinių žygių prieš Maskvą iniciatoriumi. Tačiau pasitelkęs senas, patikrintas priemones ir visą diplomatinį arsenalą turėjo laviruoti ir siekti pagrindinio tikslo santykiuose su Maskva – amžinosios taikos ir užgrobtų teritorijų atgavimo. Nors LDK kanclerio K. Z. Paco pozicija 1655–1660 m. santykiuose su Švedija buvo griežta ir aiškiai nukreipta į konflikto sureguliavimą kariniu būdu, jis nepalaikė karingo J. Sobieskio „Baltijos politikos“ projekto. Tuo tarpu santykiuose su Turkija LDK kancleris K. Z. Pacas laikėsi atskiros, atsargios užsienio politikos, paremtos grynais išskaičiavimais... [toliau žr. visą tekstą] / The chancellor of the GDL Kristupas Zigmanta Pac was one of the most influental political figure in the second half of the 17th century. Due to this reason the main aim of this paper is to examine and interpret the processes of domestic policy through the activities of K.Z. Pac as well as to investigate the ways by which he acted while forming domestic and foreign policy of the GDL. The paper also aims to make a sketch of chancellor’s works in shaping the GDL’s policy as well as the influence of his personality in making decisions and instruments what allowed him to fulfill his plans. After analyzing the activities of the chancellor of the GDL K. Z. Pac in forming domestic and foreign policy, we can conclude that his actions influenced signing of Nemėžis peace in 1656 and were important in planning offensive military actions against Moscow. By putting old, well – known means into effect and using the arsenal of diplomacy he was trimming between his main policies – ageless peace with Moscow and fighting back lost territories. Though the attitude of the chancellor of GDL towards the relationship with Sweden during 1655–1660 was strong and linked to the regulation of the conflict by military operation, he did not, however, upheld the aggressive J. Sobieski‘s plan of “Baltic policy”. While developing relations between GDL and Turkey, K. Z. Pac was following separate, secure path, based on calculations, mutual help of federation members and personal interests of his family. In... [to full text]

В данной магистерской работе “М. Булгаков и Московский Художественный театр” рассматривается трагическая история взаимоотношений М. Булгакова с Московским Художественным академическим театром, которая нашла своё художественное отражение в ”Театральном романе”. Трагические переживания М. Булгакова в романе выражаются через призму смеха, что сообщает ему необычайную легкость. В ”Театральном романе” писатель использует разные формы комического: сатиру, иронию, пародию. Вместе с тем, в романе Булгакова раскрывается подлинная трагедия художника, творящего в условиях несвободы и насилия. / Šiame magistro darbe „M. Bulgakov‘as ir Maskvos teatras „Chudožestvennyj“ yra aptariama tragiška M. Bulgakov‘o santykių su Maskvos akademiniu teatru „Chudožestvennyj“ istorija, meniškai atsispindėjusi „Teatro romane“. Tragiški M. Bulgakov‘o išgyvenimai romane yra išreiškiami per juoko prizmę, kas suteikia jam nepaprasto lengvumo. „Teatro romane“ rašytojas naudoja įvairias komiškumo formas: satyrą, ironiją, parodiją. Tuo pačiu M. Bulgakov‘o romane yra atskleidžiama tikroji menininko, kuriančio prievartos ir laisvės nebuvimo sąlygomis, tragedija. / In the Master Paper “M. Bulgakov and Moscow Khudozhestvenny Theatre”, the tragic history of relations between M. Bulgakov and Moscow Khudozhestvenny Theatre that was artistically reflected in “The Theatre Novel” is discussed upon. The tragic experience of M. Bulgakov is expressed in the novel through a prism of laugh that provides it with an extraordinary lightness. In “The Theatre Novel”, the author uses various comic forms, such as satire, irony and parody. Simultaneously, the novel by M. Bulgakov discloses the real tragedy of the artist involved in the creative activities upon compulsion and lack of freedom.