Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, kuris apibrėžiamas kaip sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas tarpusavyje konkrečioje situacijoje, siekiant efektyvaus užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Išmanioji galia neatsiejama nuo JAV atvejo, kurioje net ir aukščiausi pareigūnai savo retorikoje mini išmaniąją galią kaip siekį uţsienio politikos strategijoje. Todėl reikalinga ištirti, ar JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų naudoja išmaniąją galią. Darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu nuo 2009 metų. Darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją galią kaip užsienio politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti 4 tikslai: pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant neoklasikinį realizmą; aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir minkštosios galių tipus, bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėžiant jos ištakas, apibrėžimą, taikymą ir instrumentus; atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atžvilgiu po 2009 metų analizę, ištiriant JAV Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų oficialias kalbas, ir įvertinant išmaniosios galios apraiškas jose; išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų, naudojant struktūruoto tarptautinių santykių ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / Smart power is a completely new phenomenon in international relations. It is defined as a smart combination of hard and soft powers„tools, which leads to effective foreign policy. Smart power is closely related with the case of the United States, in which even the highest officials in their rhetorics use the term of smart power. According to officials, smart power is an objective in foreign policy. Therefore there is a need to research if the USA uses smart power in its foreign policy towards China after 2009. The subject of this study is the use of smart power in foreign policy of the United States towards China since 2009. The aim of this study is to research if the U.S. uses the smart power as a tool of foreign policy in relations with China after the year 2009. To achieve this aim the following goals are settled: to present a theory of international relations realism, and its main ideas and types, distinguishing neoclassical realism; to discuss the term of power in international relations by distinguishing soft and hard power forms, and to present the concept of smart power by highlighting its origins, definition, application and tools; to perform an analyses of official U. S. rhetorics towards China after year 2009 by analyzing National security strategy and the speeches of the highest officials, and by evaluating the smart power evidence in those rhetorics; to analyze the smart power in U.S. foreign policy towards China after 2009 by using a structured interview method... [to full text]