Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau populiarėjant sąvokai ,,regionų Europa”, regionams tampant vis svarbesniais veikėjais nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, daugiau dėmesio skiriama ir regionalizmo studijoms bei regionalizacijos procesams. Šie procesai neaplenkia ir Šiaurės šalių, kurios skatina bendradarbiavimą Baltijos jūros regione į regioninius procesus įtraukdamos ir Baltijos valstybes. Baltijos jūros regiono, kuriam priklauso tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalys, raidos procesuose svarbus vaidmuo teko ir JAV, kurioms šis regionas tapo patraukliu dėl jo augančios įtakos regione bei Europoje, tuo pačiu tai buvo puiki galimybė JAV išsaugoti įtaką Europoje pasibaigus Šaltajam karui. Pagrindinis darbo objektas – Šiaurės ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimas regioninių iniciatyvų raidos kontekste. Darbe siekiama išnagrinėti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV dinamiką, įvertinant šios supergalybės poveikį ir įtaką dviejų Baltijos jūros regione esančių subregionų bendradarbiavimui. Vertinant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV tendencijas daugiausiai dėmesio skiriama regioninės grupės NB8, bendradarbiaujančios su JAV, formatui bei šios valstybės inicijuotai Sustiprintos Partnerystės Šiaurės Europai programai (E-PINE). Darbo tikslui pasiekti, buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai: apžvelgta regionų raidos ir regionalizmo/subregionalizmo samprata bei pagrindinės sąvokos ir terminai, aptarta regioninio lygmens analizės vieta politikos... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades when the concept ‘Regional Europe’ is becoming more popular and regions are becoming more significant players on national and international levels, bigger attention is paid to regionalism studies and regionalisation processes as well. These processes have not bypassed Nordic countries, which promote cooperation within the Baltic region by involving the Baltic States into the regional processes as well. USA has received an important role in the processes of development of the Baltic Sea region, to which belong both Northern and the Baltic States; this region has become attractive to USA because of its increasing influence in the region and Europe, and it was a good opportunity for USA to maintain its influence in Europe after the end of the Cold war. The main object of this work is cooperation between Nordic - Baltic countries and USA in the context of development of the regional initiatives. This paper work tries to investigate dynamics of cooperation between Nordic and the Baltic States and USA by assessing the superpower impact and influence on cooperation of two sub-regional states in the Baltic Sea region. When assessing tendencies of cooperation between Northern and the Baltic States and USA, most attention is paid to the format (NB8+1) of regional group NB8 collaborating with USA, JAV, and Enhanced Partnership in Northern Europe (E-PINE) program initiated by this state. In order to achieve the goal, the following tasks have been fulfilled: review of... [to full text]

Nors populizmo terminas dažnai sutinkamas politikos moksluose, žiniasklaidoje, politikų ar paprastų piliečių retorikoje, populizmo tyrimai nėra paplitę ir tik pastaruoju metu labiau buvo susidomėta ir bandoma operacionalizuoti šią sąvoką. Lietuvoje populizmo tyrimų apskritai praktiškai nėra. Vis dėlto populizmo tematika yra itin aktuali: paprastai populizmas suvokiamas kaip žalingas stabiliam demokratijos veikimui ar, Rytų ir Vidurio Europos regiono atveju, tolimesniems demokratijos ir partinės sistemos konsolidacijos procesams. 2011-2012 m. parlamento rinkimai Baltijos valstybėse vyko po sunkios ekonominės krizės, kuri sukrėtė šį regioną itin stipriai, todėl populistinių politinių partijų sėkmės galimybės tapo dar didesnės. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių partijų programas ir įvertinti jų populizmo apraiškas 2011-2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į populizmo tyrimų raidą politikos moksluose. Egzistuojant daugeliui teorinių prieigų bei populizmo fenomeno sampratų, būtina apsibrėžti savąją populizmo tyrinėjimo prieigą ir aiškinimą. Šiame darbe remiamasi populizmo kaip demokratijos patologijos aiškinimu, kadangi jis labiausiai atliepia šiandieninio populizmo Europoje kontekstą. Tokiu būdu nagrinėjamas ir sudėtingas ryšys tarp populizmo ir modernios demokratijos. Populizmas šiame darbe visų pirma suprantamas kaip siaura ideologija, ši prieiga įgalina tinkamiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Populism is a widespreaded conception, often used in the discourse of political scientists, media or common citizens. However, only in the recent period scientists attempted to adapt this conception to empirical research or to use a comperative approach. Populism researches in Lithuania practically do not exist yet. Nevertheless, populism topic is relevant: usually it is associated with negative impact on stable function of democracy, or in the context of East and Central Europe region – a setback for further democracy and party system consolidation. Parliamentary elections in the period of 2011-2012 occurred after harsh economical crisis in Baltic region, therefore potential populism success is more presumable. The main goal of this research is to analyse the election programmes of political parties in Lithuania, Latvia and Estonia in the 2011-2012 parliament election period. To reach this goal, the study of populism research evolution in political sciences is made. One may find various theoretical approaches of populism phenomena, so scholar must adjust one particular explanation and theoretical approach. Populism as a pathology of democracy explanation is used in this study, because it most properly corresponds with recently context of populism in Europe. Consequently, the complex bond between modern democracy and populism phenomena is accomplished. I maintain that populism is primarily a thin ideology and this approach enables to analyse party programmes. Specific... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Baltijos valstybių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje, nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių įvaizdis keičiasi keičiantis Rusijos užsienio politikai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nagrinėjama žiniasklaidos svarba, internetinės žiniasklaidos vaidmuo, masinės informacijos priemonių panaudojimas informaciniame kare. Antroje dalyje pateikiama Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu raida, aptariama kuo pasižymėjo ir kaip keitėsi Rusijos Federacijos užsienio politika valdant Borisui Jelcinui ir Vladimirui Putinui. Trečioje dalyje nagrinėjamas Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu atspindys internetinėje žiniasklaidoje, aptariamas informacinio karo, kaip politikos vykdymo priemonės panaudojimas, analizuojama, kaip kuriamas Baltijos valstybių įvaizdis per pagrindinių problemų internetinėje žiniasklaidoje pateikimą, pateikiami socialinių apklausų rezultatai, nusakantys, kaip keitėsi Rusijos piliečių nuomonė apie Baltijos valstybes keičiantis Rusijos užsienio politikai ir žiniasklaidos pateikiamam Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžiui. / This master’s final work covers the analysis of the Baltic States’ image which is being formed by the contemporary Russian Federation’s mass media on the internet. Also, the present paper focuses on the change of the image of the Baltic States which is changing together with the foreign policy of the Russian Federation. In the first part of the work there is a consideration of the mass media’s role in the contemporary world, using the mass media as a tool in the information warfare. The second part of the work points out the development of the foreign policy of the Russian Federation in relation to the Baltic States; the consideration unfolds how was changing the foreign policy of the Russian Federation during the governing of Vladimir Putin and Boris Yelcin. In the third part of the work the research is carried out on the reflection of the foreign policy of the Russian Federation in connection with the Baltic States which has been placed on the internet. Moreover, the use of the information warfare as a tool of politics is discussed. Also, this part of the paper analyzes how the image of the Baltic States is created through the presentment of the main problems on the internet’s media. Public opinion polls reveal how the Russian Federation citizens’ opinion about the Baltic States is changing together with the foreign policy of the Russian Federation.