Bandymų plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Šiaurės šalių buvo, tačiau nė viena iniciatyva iki šiol nesusilaukė sėkmės, dažnai vienos iš Šiaurės šalių sprendimas sužlugdydavo bandymus pasiekti bendrus susitarimus gynybos ir saugumo srityje. Pasibaigus Šaltajam karui, atsivėrė galimybės naujiems gynybos projektams. Tačiau Šiaurės šalių gynybos identitetai, formavęsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, liko tokie patys. Dėl to naujos iniciatyvos Šiaurės šalyse dėl Jungtinės Šiaurės šalių federacijos reikėjo laukti 20 metų ir vis dėlto nėra aišku, ar ji bus sėkminga, nes bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimo sėkmė priklauso ne tik nuo šalių interesų, tikslų, grėsmių saugumo srityje sutapimo, bet ir jų gynybos identitetų suderinamumo. Šio darbo tyrimo objektas yra Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) bendri gynybos identitetų elementai ir galimybė jiems artėti. Darbo tikslas – išskirti Šiaurės šalių gynybos identitetams būdingus bruožus. Kad būtų pasiektas darbo tikslas, išsikelti šie uždaviniai: remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių teorija apibrėžti gynybos identiteto sąvoką, išskirti esminius jos elementus, bei tyrimo analizės kintamuosius; išskirti ir išnagrinėti Šiaurės šalių gynybos identitetų esminius kintamuosius; išanalizuoti Šiaurės šalių gynybos identitetų panašumus bei skirtumus, įvertinti palankumą bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrai ir galimybę konstruoti kolektyvinį Šiaurės šalių gynybos identitetą... [toliau žr. visą tekstą] / There were attempts to develop the defence cooperation between the Nordic states often were interrupted by one or two of the Nordic states. The end of the Cold War opened up opportunities for new defence projects. But the Nordic defence identities which were shaped since the Second World War, remained the same. Therefore, Nordic states had to wait for 20 years for the new common defence cooperation initiative to emerge. Still it is not clear whether it will be successful, because the success of cooperation in the field of defence development depends not only on the overlap of parties’ interests, objectives, threats, security, but also on the compatibility of their defence identities compatibility. The object of this paper is the common elements of defence identities of the Nordic states, and the possibility for them to ally. The aim of this paper aim is to distinguish the characteristic features of defence identities of the Nordic states. To achieve the aim the following goals are settled: to define the concept of the defence identity, highlight its essential elements and analytical variables on the basis of constructivist theory of international relations; to single out and examine the essential variables of the defence identities of he Nordic states; to analyze the similarities and differences between defence identities of the Nordic states, to assess the favor on the development of cooperation in the field of defence, and the possibility to construct a collective Nordic... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau populiarėjant sąvokai ,,regionų Europa”, regionams tampant vis svarbesniais veikėjais nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, daugiau dėmesio skiriama ir regionalizmo studijoms bei regionalizacijos procesams. Šie procesai neaplenkia ir Šiaurės šalių, kurios skatina bendradarbiavimą Baltijos jūros regione į regioninius procesus įtraukdamos ir Baltijos valstybes. Baltijos jūros regiono, kuriam priklauso tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalys, raidos procesuose svarbus vaidmuo teko ir JAV, kurioms šis regionas tapo patraukliu dėl jo augančios įtakos regione bei Europoje, tuo pačiu tai buvo puiki galimybė JAV išsaugoti įtaką Europoje pasibaigus Šaltajam karui. Pagrindinis darbo objektas – Šiaurės ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimas regioninių iniciatyvų raidos kontekste. Darbe siekiama išnagrinėti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV dinamiką, įvertinant šios supergalybės poveikį ir įtaką dviejų Baltijos jūros regione esančių subregionų bendradarbiavimui. Vertinant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV tendencijas daugiausiai dėmesio skiriama regioninės grupės NB8, bendradarbiaujančios su JAV, formatui bei šios valstybės inicijuotai Sustiprintos Partnerystės Šiaurės Europai programai (E-PINE). Darbo tikslui pasiekti, buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai: apžvelgta regionų raidos ir regionalizmo/subregionalizmo samprata bei pagrindinės sąvokos ir terminai, aptarta regioninio lygmens analizės vieta politikos... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades when the concept ‘Regional Europe’ is becoming more popular and regions are becoming more significant players on national and international levels, bigger attention is paid to regionalism studies and regionalisation processes as well. These processes have not bypassed Nordic countries, which promote cooperation within the Baltic region by involving the Baltic States into the regional processes as well. USA has received an important role in the processes of development of the Baltic Sea region, to which belong both Northern and the Baltic States; this region has become attractive to USA because of its increasing influence in the region and Europe, and it was a good opportunity for USA to maintain its influence in Europe after the end of the Cold war. The main object of this work is cooperation between Nordic - Baltic countries and USA in the context of development of the regional initiatives. This paper work tries to investigate dynamics of cooperation between Nordic and the Baltic States and USA by assessing the superpower impact and influence on cooperation of two sub-regional states in the Baltic Sea region. When assessing tendencies of cooperation between Northern and the Baltic States and USA, most attention is paid to the format (NB8+1) of regional group NB8 collaborating with USA, JAV, and Enhanced Partnership in Northern Europe (E-PINE) program initiated by this state. In order to achieve the goal, the following tasks have been fulfilled: review of... [to full text]

„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]