International migration is a significant issue in many contemporary societies. It is often analysed through the frame of different representational models. This thesis argues the need for a conceptualization of the migrant through the Deleuzian philosophy of immanence, and immaterial labor practice. The first part of the thesis discloses the problematic aspect of representation and places the figure of the migrant in the Deleuzian philosophy of immanence. The second part of the thesis is devoted to the analysis of the dominant mode of economy in contemporary capitalist societies – post-Fordism. Deleuzian angle of the migrant, which is based on desire, change, deterritorialization, and affect is deeply connected with post-Fordist economy and one of its practises – immaterial labor. With immaterial labor, which is based on the intellectual capabilities of human beings build a relation through communication and affect, being the dominant work practise nowadays, this practise as well as the figure of migrant is placed in the field of immanence. This field is based on the refusal of any kind of representation. It places the being in the material world, which finds itself in continuous process of becoming through the creation of relations. Thus, the figure of the migrant, whose life is based on the intensified creation of relations is the paradigmatic form of all subjectivity under post-Fordist logic and conditions, which is based on intensified creation of relations for the... [to full text] / Šiuolaikinėse visuomenėse tarptautinė migracija tampa vis aktualesniu reiškiniu. Akademinėje literatūroje migracija dažniausiai nagrinėjama pasitelkiant įvairius reprezentacinius modelius. Šis magistro darbas skirtas migracijos konceptualizavimui per imanentiškos Gilles Deleuzo filosofijos prizmę bei nemateriaulaus darbo praktiką. Pirma darbo dalis pristato bei analizuoja reprezentacijos, kaip reiškinio, problematiką ir diskutuoja migranto figūros priklausomybę imanentinei Deliozo filosofijos terpei. Antroji darbo dalis skirta dominuojančios šiuolaikinio kapitalizmo ekonomikos rūšies – post-Fordizmo – analizei. Migranto konceptas, aptariamas per Deliozo imamentiškos filosofijos prizmę yra pagrįstas šiai filosofijai priklausančiais konceptais: troškimu, pokyčiu, deteritorializacija, afektu, kurie yra tampriai susiję su post-Fordizmo ekonomika bei viena iš jos praktikų – nematerialiu darbu. Kadangi tiek nematerialaus darbo logika, tiek migranto būtis remiasi žmogiškuoju gebėjimais mąstyti, užmegzti ryšį per komunikacijos aktą bei sukelti afektą, abu konceptai yra patalpinami į imanentišką lauką. Imanencija paremta bet kokios reprezentacijos, kuria remiamas transcendcijos kūrimas, atmetimu bei būties patalpinimu į materialų pasaulį, kuriamą iš intensyvumų mainais paremtų ryšių. Tokiu būdu migrantas, kurio būtis paremta intensyviu ryšių kūrimu bei perkūrimu, tampa paradigmatišku viso post-Fordizmo ekonomikos, kuriai būdingas intensyvus ryšių kūrimas siekiant sukurti vis... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrinio darbo tikslas – ištirti šalį kaip turizmo prekinį ženklą, pabrėžiant emocinio elemento svarbą. Šalies ženklas yra šalies prekinis ženklas, priklausantis vietovės ženklų grupei. Šalies ženklas skiriasi nuo kitų prekinių ženklų ir pasižymi: ilgaamžiškumu, globalumu, funkcionalumu, socialumu, daugialypiškumu, substitucionalumu, emocionalumu, yra suvokiamas kaip „mados aksesuaras. Dėl nuolat vykstančių ekonominių, socialinių bei politinių pakitimų, šalies ženklas turi būti atnaujinamas. Šio proceso metu koreaguojamas ar formuojamas šalies įvaizdis. Magistriniame darbe pateikiamas rekomendacijų sąrašas, kuriuo galima naudotis kuriant ar atnaujinant šalies ženklą; taip pat aprašomi turistų poreikiai, motyvai bei elgsena. Egzistuoja keletas emocijų tipų, tačiau dažniausiai jos klasifikuojamos į įgimtas, vidines ir situacines, taip pat į teigiamas ir neigiamas. Prekinio ženklo įtraukimo koncepcija apima marketingo komunikacijas, reklamą, vartotojų elgseną bei parodo emocinį ryšį su šalies ženklu. Anksteni empiriniai tyrimai parodė reprezentacinį prekinio ženklo aspektą esant svarbesnį nei funkcinis, kas leido manyti, jog formuojant nuomonę apie šalies ženklą svarbios emocijos. Taigi buvo inicijuotas nuajas empirinis tyrimas, kuriame tirtos šalies reklamų bei logotipų sukeliamos emocijos, nulemenčios požiųrį į šalies ženklą. Pasirinkats foklus grupės interviu vyko Danijoje, anglų kalba apklausiant skirtingų tautybių 21-27 metų amžiaus studentus. Tyrimo metu iškeltos 6... [toliau žr. visą tekstą] / The main point of the master’s thesis is to analyze country as a tourism brand emphasizing its emotional element. Country brand is one of the many brand types and belongs to the group of destination brands, which is oriented to the tourism sector. Country brand differs from other brand types and is characterized as being global, functional, social, multiple, substitute, emotional, and durable. In relation with economical, political or social changes re-branding process is needed in order to shape or even recover country image. In this work the list of most popular recommendations for successful country brand creation or re-branding is proposed some perceptions of tourist’s needs, motivations and travel behavior are also given. While analyzing the perception of emotions the difference of the main terms is described: “emotions” reveal the emotional reactions and the “affect” has the meaning of the emotional experience. There are several types of emotions: one classifies them into inherent, intrinsic and incidental; the other classification notes emotions being positive, negative and bi-directional. Conception of involvement includes marketing communications, advertising, consumer behavior and shows the strength of the emotional relation with the country brand. Previous empirical research of destination branding has proved importance of stressing its representational aspect. This can be done through the emotions evoked. For this reason another research was initialized to... [to full text]