Šalių ženklodara – tai nauja valstybių įvaizdžio formavimo bei valdymo forma, pastaraisiais metais pasaulyje sulaukianti vis daugiau dėmesio. Šalių ženklodara išskirtinė tuo, kad čia, pasitelkiant versle naudojamas priemones ir patirtį, sukuriama platforma, kurios pagalba šalys gali lengviau, sparčiau ir efektyviau naudotis savo privalumais. Lietuva vis dar nėra sukūrusi įvaizdžio, kuris padėtų formuoti palankią nuomonę tiek viešajame, tiek verslo sektoriuose užsienyje. Šiandien Lietuvos prekės ženklo kūrimo procesas yra sustabdytas, o pastangos sukurti Lietuvos įvaizdį gali būti įvardijamos kaip neveiksmingos. Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos įvaizdžio kūrimo procesas šalių ženklodaros ir tapatybės paieškų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti naujausias Lietuvos prekės ženklo koncepcijas ir įvardinti galimas Lietuvos įvaizdžio kūrimo nesėkmių priežastis. Darbe keliama hipotezė: Lietuvos įženklinimo procesas išryškino Lietuvos tapatybės problemas bei šio projekto strateginio valdymo trūkumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, iš kur kyla ir kokią reikšmę šalių ženklodara turi šiandieninėje pasaulio įvaizdžio politikoje bei kaip ji siejasi su tapatybe ir įvaizdžiu; ištirti šalių ženklodaros specifiką ir funkcijas; išryškinti įženklinimo privalumus naujoms valstybėms; išnagrinėti šalių ženklodaros procesą bei įvardinti dažniausiai pasitaikančias problemas ir klaidas; išnagrinėti Lietuvos tapatybės projekcijas bei esamą Lietuvos įvaizdį; išanalizuoti ir palyginti... [toliau žr. visą tekstą] / Nation branding is a new form of forming and managing the image of a country. A proper branding strategy can help ecountries gain international popularity. The State-level formation of Lithuania’s image started thirteen years ago. Nevertheless, Government’s efforts to brand Lithuania have been unsuccessful. Today the process of Lithuania’s image formation has been suspended. The object of the research of the master thesis is the process of creation of Lithuania’s image in the context of nation branding and the search for identity. The goal of the thesis is to analyse the newest concepts of Lithuania’s nation brand and to envisage the complexity of problems for their implementation. The main tasks of the paper are: to ascertain the origins of nation branding and to define its significance in the global image policy, and how it is connected with identity and image; to explore specific characteristics and functions of nation branding; to highlight the advantages of nation branding to new countries; to explore the process of nation branding and to identify most common problems and mistakes; to explore the projections of Lithuanian identity and the present image of Lithuania; to analyse and compare recommendations and contradictions of Lithuanian brand books in the context of Lithuanian identity through the prism of the “brave country” idea and identification with a region; to prove that obstacles in the process of branding Lithuania are due to the absence of a clear perception of... [to full text]

In the presence of globalization countries increasingly implement various initiatives associated to branding to effectively compete in the global market of capital, labour and knowledge. Most of these initiatives are focused on external markets – they are designed to attract foreign investors, tourists, talented people, etc. However, scientists increasingly emphasize the internal audiences’ importance, efforts to involve internal audiences in the process of country branding has recently emerged also in practice. Nevertheless, it was noted that the concept of internal country branding has not yet been established, its logic has not yet been explained, inconsistent use of definitions has been dominated and therefore it is suggested that the conceptualization and modelling of internal country branding is a relevant research problem. In this dissertation the internal country branding was approached from different perspectives. Results of the analysis of scientific literature on the country and internal branding allowed formulating an initial understanding about the concept of internal country branding. In order to provide solid empirical backgrounds for the conceptualisation and modelling expert and internal audiences’ opinion survey as well as analysis of the context related to internal branding created by the countries and spread in the internet were implemented. Summarizing the results a conceptual model of internal country branding was constructed. The model explains the... [toliau žr. visą tekstą] / Globalizacijos akivaizdoje vis daugiau valstybių imasi su ženklodara susijusių iniciatyvų siekdamos efektyviau konkuruoti pasaulinėje kapitalo, darbo ir žinių rinkoje. Dauguma tokių iniciatyvų yra orientuotos į išorines rinkas – jos skirtos pritraukti užsienio investuotojus, turistus, talentingus darbuotojus ir pan. Vis dėlto, įvairius valstybės ženklodaros klausimus nagrinėjantys mokslininkai vis dažniau akcentuoja ir vidinių auditorijų svarbą, pastangos vidines auditorijas įtraukti į vietovės ženklodaros procesą pastaruoju metu ryškėja ir praktikoje. Nepaisant to, pastebima, jog valstybės vidinės ženklodaros samprata dar nėra nusistovėjusi, nepaaiškinta jos logika, nenuosekliai vartojamos sąvokos, todėl teigiama, jog valstybės vidinės ženklodaros konceptualizavimas ir modeliavimas yra aktuali mokslinė problema. Šiame disertaciniame darbe valstybės vidinės ženklodara nagrinėjama iš keleto perspektyvų. Išanalizavus mokslinę literatūrą valstybės ir vidinės ženklodaros tematika suformuluota pradinė valstybės vidinės ženklodaros samprata. Konceptualiajam modeliavimui tvirtesnius pagrindus suteikė atlikti empiriniai ekspertų ir valstybių vidinių auditorijų nuomonės bei valstybių kuriamo su vidine ženklodara susijusio konteksto virtualiojoje erdvėje tyrimai. Apibendrinus tyrimų rezultatus sudarytas konceptualusis modelis, aiškinantis valstybės vidinės ženklodaros logiką ir pagrindinius elementus. Remiantis sudarytu modeliu atliktas Lietuvos Respublikos vidinės ženklodaros... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas - pasiūlyti retro prekės ženklo kūrimo modelį. Teorinėje darbo dalyje remiantis marketingo teoretikų ir praktikų darbais, pirmiausia yra pateikiamas prekės ženklo apibrėžimas ir supažindinama su prekės ženklą sudarančiais elementais. Toliau darbo autorė analizuoja emocijų vaidmenį ženklodaroje, ypač jų svarbą kuriant retro prekės ženklus. Taip pat yra apžvelgiama, kaip įgyvendinamos retro marketingo idėjos šiandieninėje rinkoje. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami rezultatai empirinio aprašomojo tyrimo, atlikto panaudojant atvirą standartizuotą aštuoniolikos klausimų anketą. Apklausa buvo vykdoma internete ir gyvai apklausiant respondentus. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kokias asociacijas vartotojams kelia įvairūs dirgikliai iš praeities ir įvertinti vartotojų požiūrį į maisto produktus, paženklintus retro prekių ženklais. Atsižvelgiant į tai, jog mokslinėje literatūroje informacijos apie tai, kaip turėtų būti kuriami retro prekių ženklai ir kaip organizacijos turėtų juos vystyti, yra labai nedaug, projektinėje darbo dalyje yra pristatomas autorės sumodeliuotas retro prekės ženklo kūrimo modelis, aprašant pagrindinius šio tipo prekės ženklo kūrimo etapus ir apibrėžiant tikslus, kurie turėtų būti keliami kiekvieno etapo metu. / The purpose of this study is to offer the model for retro branding. The study provides theoretical analyzis of brand definition and presents the complex nature of the brand. The importance of emotions is explored and their impact on creating loyal relationship between brand and customer is proved. Also a conception of retro brand and its main characteristics are analyzed. In order to find out what associations different stimulus from the past can provoke and how customers feel about food products that are marked with retro brands, the survey was conducted and an expositive analysis completed. The survey was held both in the Internet and giving out paper questionnaire for the respondents. Taking into account the fact that there is very little information about how retro brands should be created and how organizations should develop them, at the final chapter of this study the model of retro branding is presented. The model is created by the author of this study. Each branding stage is explaned in details and main purposes are presented.

Darbo objektas - Lietuvos krepšinio federacijos ženklodaros strategijos formavimas. Probleminis klausimas: kiek ženklodaros strategijos formavimo aspektai įtakoja organizacijos tikslus. Probleminio klausimo formulavimas leido iškelti hipotezę: H1: Lietuvos krepšinio federacijos ženklodaros strategija yra būtina siekiant didinti krepšinio federacijos žinomumą. H2: Eurobasket 2011 komunikavimo strategija įtakojo LKF ženklo žinomumą. Tyrimo tikslas: įvertinti Lietuvos krepšinio federacijos ženklodaros strategijos formavimo aspektus. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Aprašamoji analizė. Su šio magistrinio darbo problematika ir esminėmis dedamosiomis susipažinę Lietuvos krepšinio federacijos vadovai, patvirtino darbo temos naujumą ir aktualumą. Rašant magistrinį darbą buvo tampriai bendradarbiauta su federacijos atstovais, kurie darbo rašymo procese suteikė visokeriopą pagalbą. Išnagrinėję darbo struktūrą ir taikymo galimybes, LKF vadovai pripažino, jog egzistuoja galimybė gautas darbo išvadas integruoti į organizacijos rinkodaros strateginį planą. Šiuo magistriniu darbu yra siekiama nustatyti pagrindinius ženklodaros strategijos proceso ir turinio formavimo elementus ir įvertinti jų įtaką Lietuvos krepšinio federacijos rinkodaros strategijoje. Magistrinis darbas gali būti naudingas dirbančiam tiek valstybiniame, tiek privačiame sporto sektoriuje, o taip pat rinkodaros, informacijos ir komunikacijos bei ryšių su visuomene specialistams... [toliau žr. visą tekstą] / The object of investigation – based on theoretical aspects of formulation branding strategy, to prepare the LKF guidelines of branding strategy. The aim - the Lithuanian Basketball Federation branding strategy formation. This master work is to identify the key of branding process and elements and assess their impact to marketing strategy of Lithuanian Basketball Federation. The Master thesis can be useful for employment in both public and private sector sports, as well as marketing, information and communication and public relations professionals. Conclusions In the second study concluded that the active promotion of Eurobasket 2011 brand communication in the event Eurobasket 2011 championship attracted the greatest interest in the context of the last four years, and the popularity of the event browser Google has grown to three months before the tournament begins. This suggests that the branding strategy integrated with an organization's marketing strategy to achieve optimal results. Uniform and specific definition of the concept of characterizing the brand does not exist. Many researchers treat the brand as a marker, a combination of words and symbols that distinguishes one organization from its competitors. The most widely described and analyzed the components of brand structure and function.

Dissertation offers a methodological contribution to empirical studies on employer branding in higher education, exploring a framework for employer brand development. The Organizational Attractiveness Extraction Scale (OAES) was developed and a national study of organizational attractiveness as an employer in 19 Lithuanian higher education institutions (N = 1105) was carried out allowing: to identify the prevailing model of human resource management systems in HEIs; to extract unique employment experience attributes, or an organizational attractiveness mix; to unfold employee expectations of benefits provided by work at a particular HEI; to diagnose the health of HEI’s unintentional employer brand; to discover the gaps of factual and desirable employment experience, indicating the perceived employment experience quality and possible areas for improvement; to differentiate types of attitudinal employee segments; to determine the type of institution’s employment-based identity; to predict affective commitment based on employment experience inputs; to gain generational competence to apply market segmentation approach to employer branding. Based on the synthesis of empirical results, an analytical and typological framework for employer brand development was designed employing OAES methodology, enabling the organizations to strategically build their employer brands, facilitate organizational attractiveness and to differentiate from their competitors in the labor market. / Ši disertacija siūlo metodologinį pagrindimą empirinėms darbdavio ženklodaros aukštajame moksle studijoms, taikant kompleksišką požiūrį į darbdavio ženklo formavimą. Disertacijoje sukurta Organizacinio patrauklumo vertinimo skalė (OPVS) ir atliktas nacionalinis organizacijos, kaip darbdavio, patrauklumo tyrimas 19 Lietuvos aukštųjų mokyklų (N = 1105) leido: identifikuoti vyraujantį darbo santykių modelį aukštojo mokslo institucijose (AMI); išgryninti unikalias AMI darbinės jausenos charakteristikas, sudarančias jų organizacinio patrauklumo kompleksą; atskleisti darbuotojų lūkesčius konkrečios AMI atžvilgiu; diagnozuoti nesąmoningai kuriamo darbdavio ženklo įvaizdį; nustatyti neatitikimus tarp suvoktos esamos ir suvoktos laukiamos darbinės jausenos, įvertinant darbinės jausenos kokybę ir tobulintinas sritis; nustatyti darbuotojų darbinių jausenų segmentus; nustatyti AMI organizacinio patrauklumo tipus; remiantis darbinės jausenos vertinimu prognozuoti emocinį darbuotojų įsitraukimą; įvertinti kartų lūkesčius ir taikyti rinkos segmentavimo požiūrį kartų kontekste darbdavio ženklodaroje. Gautų empirinių tyrimo rezultatų sintezės pagrindu disertacijoje sukurta tipologinė darbdavio ženklo formavimo sistema naudojant parengtą OPVS metodiką, kuri įgalina organizacijas atskleisti ir strategiškai valdyti darbdavio ženklą, didinti organizacinį patrauklumą ir išskirtinumą bei sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje.

Ši disertacija siūlo metodologinį pagrindimą empirinėms darbdavio ženklodaros aukštajame moksle studijoms, taikant kompleksišką požiūrį į darbdavio ženklo formavimą. Disertacijoje sukurta Organizacinio patrauklumo vertinimo skalė (OPVS) ir atliktas nacionalinis organizacijos, kaip darbdavio, patrauklumo tyrimas 19 Lietuvos aukštųjų mokyklų (N = 1105) leido: identifikuoti vyraujantį darbo santykių modelį aukštojo mokslo institucijose (AMI); išgryninti unikalias AMI darbinės jausenos charakteristikas, sudarančias jų organizacinio patrauklumo kompleksą; atskleisti darbuotojų lūkesčius konkrečios AMI atžvilgiu; diagnozuoti nesąmoningai kuriamo darbdavio ženklo įvaizdį; nustatyti neatitikimus tarp suvoktos esamos ir suvoktos laukiamos darbinės jausenos, įvertinant darbinės jausenos kokybę ir tobulintinas sritis; nustatyti darbuotojų darbinių jausenų segmentus; nustatyti AMI organizacinio patrauklumo tipus; remiantis darbinės jausenos vertinimu prognozuoti emocinį darbuotojų įsitraukimą; įvertinti kartų lūkesčius ir taikyti rinkos segmentavimo požiūrį kartų kontekste darbdavio ženklodaroje. Gautų empirinių tyrimo rezultatų sintezės pagrindu disertacijoje sukurta tipologinė darbdavio ženklo formavimo sistema naudojant parengtą OPVS metodiką, kuri įgalina organizacijas atskleisti ir strategiškai valdyti darbdavio ženklą, didinti organizacinį patrauklumą ir išskirtinumą bei sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje. / Dissertation offers a methodological contribution to empirical studies on employer branding in higher education, exploring a framework for employer brand development. The Organizational Attractiveness Extraction Scale (OAES) was developed and a national study of organizational attractiveness as an employer in 19 Lithuanian higher education institutions (N = 1105) was carried out allowing: to identify the prevailing model of human resource management systems in HEIs; to extract unique employment experience attributes, or an organizational attractiveness mix; to unfold employee expectations of benefits provided by work at a particular HEI; to diagnose the health of HEI’s unintentional employer brand; to discover the gaps of factual and desirable employment experience, indicating the perceived employment experience quality and possible areas for improvement; to differentiate types of attitudinal employee segments; to determine the type of institution’s employment-based identity; to predict affective commitment based on employment experience inputs; to gain generational competence to apply market segmentation approach to employer branding. Based on the synthesis of empirical results, an analytical and typological framework for employer brand development was designed employing OAES methodology, enabling the organizations to strategically build their employer brands, facilitate organizational attractiveness and to differentiate from their competitors in the labor market.

Magistrinio darbo tikslas – ištirti šalį kaip turizmo prekinį ženklą, pabrėžiant emocinio elemento svarbą. Šalies ženklas yra šalies prekinis ženklas, priklausantis vietovės ženklų grupei. Šalies ženklas skiriasi nuo kitų prekinių ženklų ir pasižymi: ilgaamžiškumu, globalumu, funkcionalumu, socialumu, daugialypiškumu, substitucionalumu, emocionalumu, yra suvokiamas kaip „mados aksesuaras. Dėl nuolat vykstančių ekonominių, socialinių bei politinių pakitimų, šalies ženklas turi būti atnaujinamas. Šio proceso metu koreaguojamas ar formuojamas šalies įvaizdis. Magistriniame darbe pateikiamas rekomendacijų sąrašas, kuriuo galima naudotis kuriant ar atnaujinant šalies ženklą; taip pat aprašomi turistų poreikiai, motyvai bei elgsena. Egzistuoja keletas emocijų tipų, tačiau dažniausiai jos klasifikuojamos į įgimtas, vidines ir situacines, taip pat į teigiamas ir neigiamas. Prekinio ženklo įtraukimo koncepcija apima marketingo komunikacijas, reklamą, vartotojų elgseną bei parodo emocinį ryšį su šalies ženklu. Anksteni empiriniai tyrimai parodė reprezentacinį prekinio ženklo aspektą esant svarbesnį nei funkcinis, kas leido manyti, jog formuojant nuomonę apie šalies ženklą svarbios emocijos. Taigi buvo inicijuotas nuajas empirinis tyrimas, kuriame tirtos šalies reklamų bei logotipų sukeliamos emocijos, nulemenčios požiųrį į šalies ženklą. Pasirinkats foklus grupės interviu vyko Danijoje, anglų kalba apklausiant skirtingų tautybių 21-27 metų amžiaus studentus. Tyrimo metu iškeltos 6... [toliau žr. visą tekstą] / The main point of the master’s thesis is to analyze country as a tourism brand emphasizing its emotional element. Country brand is one of the many brand types and belongs to the group of destination brands, which is oriented to the tourism sector. Country brand differs from other brand types and is characterized as being global, functional, social, multiple, substitute, emotional, and durable. In relation with economical, political or social changes re-branding process is needed in order to shape or even recover country image. In this work the list of most popular recommendations for successful country brand creation or re-branding is proposed some perceptions of tourist’s needs, motivations and travel behavior are also given. While analyzing the perception of emotions the difference of the main terms is described: “emotions” reveal the emotional reactions and the “affect” has the meaning of the emotional experience. There are several types of emotions: one classifies them into inherent, intrinsic and incidental; the other classification notes emotions being positive, negative and bi-directional. Conception of involvement includes marketing communications, advertising, consumer behavior and shows the strength of the emotional relation with the country brand. Previous empirical research of destination branding has proved importance of stressing its representational aspect. This can be done through the emotions evoked. For this reason another research was initialized to... [to full text]

Magistro darbe formuluojamos miesto prekės ženklui skirtos literatūros problemos, susietos su pamatinių modelių galimiems ateities tyrimams nepakankamumu ir nekonkretumu. Remiantis iškeltais uždaviniais suformuluotos miesto prekės ženklo teorinės sampratos bei išskirti esminiai jo elementai. Išanalizuotos pagrindinės galimos ženklodaros strategijų grupės bei pasiūlytas konstrukcinis modelis tinkamas Šiaulių miesto prekės ženklo įvaizdžio analizei. Atlikus tyrimą pateiktos išvados bei rekomendacijos sėkmingam miesto prekės ženklo įvaizdžio vystymui. Iš dalies patvirtinama autoriaus iškelta hipotezė, jog Šiaulių miestas nepakankamai dėmesio skiria savo įvaizdžio kūrimui, taigi vartotojų mintyse jis suvokiamas kaip blankus ir paremtas labiau negatyviomis asociacijomis. / Master‘s final paper formulates problems associated with literature of city brand. Such as lack of main elements of brand structure and none of suitable tools created for experiments in future. Theoretical aspects of city brand and city branding are revealed according to tasks of the research. Three main strategies for city branding are purified. At the same time tool for measuring image of Siauliai city was constructed. Conclusions and recommendations for city‘s image development are offered. Hypothesis, that city does not pay enough attention to the city‘s image is partly confirmed.