Maisto reklamos ir ženklinimo tyrimas buvo atliekamas, tikslu išsiaiškinti ir įvertinti Lietuvos gyventojų žinias apie maisto produktų ženklinimą, jo trūkumus bei apie reklamuojamų maisto produktų pasirinkimą. Darbo uždaviniai: 1. ištirti ir įvertinti vartotojų supratimą apie maisto produktų etiketėse pateiktą ženklinimo informaciją; 2. ištirti ir įvertinti respondentų nuomonę apie maisto produktų etikečių įskaitomumą; 3. ištirti ir įvertinti maisto produktų reklamos įtaką jų pasirinkimui. Tyrimui buvo atrinkta 3500 Lietuvos suaugusių gyventojų. Anketinės apklausos būdu atlikus Lietuvos gyventojų apklausą, buvo gauta 2418 teisingai atsakytų anketų. Tyrimo atsako dažnis 69,1 proc. Respondentų buvo klausiama – kas daugiausia suteikia žinių apie mitybą, kas įtakoja produkto pasirinkimą, ar suprantama pateikta informacija ant maisto produkto pakuotės ir kiti klausimai. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai šaltiniai, kurie respondentams suteikia žinių apie mitybą, yra televizija, radijas (55,9 proc.) ir spauda (24,9 proc.). Respondentai atsakė, kad maisto produktų pasirinkimą įtakoja tinkamumo vartoti terminas (82,3 proc.), kilmės šalis (30,4 proc.) ir kaina (38,3 proc.). Dauguma apklaustųjų tik kartais aiškiai perskaito etiketėse pateiktą informaciją (62,1 proc.), o 59,8 proc. apklaustųjų ją supranta tik iš dalies. 73,4 proc. respondentų mano, kad reikia pagerinti produktų etikečių įskaitomumą ir 47,6 proc. mano, kad tai reikėtų padaryti nustatant minimalų šrifto dydį. Net 70... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research on food products advertisement and labeling was to find out and evaluate knowledge about food labeling among Lithuanian adult population, food labeling weaknesses, as well as advertised products purchase. The Task of Research: 1. To explore and to find out whether consumers understand labeling information provided in food products label; 2. To explore and to find out whether legibility of food products labels must be improved; 3. To explore and to find out whether consumers purchase advertised food products. 3500 Lithuania adults were selected to participate in this research. The rate of research reply is 69,1 proc. During the research, 2418 correctly answered questionnaires of Lithuanian residents were received. During the research, respondents were asked about what does provide the most knowledge about nutrition, what does make influence on selection of products, is information on food products label provided clearly, and other. The main sources which provide knowledge about nutrition are television and radio (55,9 proc.), as well as press (24,9 proc.). The selection of food products is influenced by the expiry date (82,3 proc.), place of origin (30,4 proc.) and price (38,3 proc.). The majority of respondents only sometimes read the information on products labels (62,1 proc.) and 59,8 proc. of respondents partly understand it. Also, according to their opinion, the legibility of food products labels must be improved (73,4 proc.). This must be done by... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]