Darbo tikslas – semantiniu aspektu ištirti ir aprašyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų maitinimo įmonių pavadinimus. Tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai: a) lietuviškus pavadinimus suskirstyti į semantines grupes; b) lietuviškus simbolinius pavadinimus suskirstyti į grupes pagal jų sandarą; c) aprašyti lietuviškų simbolinių pavadinimų semantinę raišką; d) išanalizuoti lietuviškų maitinimo įmonių pavadinimų konotacijas; e) aptarti surinktų simbolinių pavadinimų santykį su bendrine kalba. Tyrimui atlikti iš didžiausios Lietuvoje maitinimo ir pramogų srities interneto svetainės www.meniu.lt buvo surinkti 1096 įmonių pavadinimai: 596 Vilniaus, 292 Kauno ir 208 Klaipėdos. Atlikus tyrimą pastebėta, kad daugiausia yra pavadinimų, sudarytų iš vieno ar dviejų žodžių. Pavadinimų, sudarytų iš trijų ir daugiau žodžių, yra vos 5 proc. Vienažodžiai simboliniai įmonių pavadinimai dažniausiai yra padaryti iš daiktavardžių, iš žodžių junginių padaryti pavadinimai — daiktavardiniai. Semantiniu požiūriu įmonių pavadinimai yra konkretūs, paprasti ir aiškūs, dažniausiai tiesiogiai nusakantys maitinimo įmonės rūšinį vardą (kavinė, baras, restoranas) arba statinį, pastatą, valstybę, miestą, mieste esančią vietą, įvairių asmenų vardus. Konotacinis žodžių reikšmių tyrimas parodė, kad maitinimo įmonių pavadinimuose ryškiausios yra potencialiosios linksmumo ir lietuviškumo, o rečiausios – tamsumo, niūrumo ir triukšmingumo semos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nelietuviški ar pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work was to discover in semantic aspect and describe the names of food companies in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. In order to achieve this aim the following problems had been raised: a) to divide Lihuanian names into semantic groups; b) to divide symbolic Lithuanian names into groups according to their stucture; c) to describe the semantic meaning of symbolic Lithuanian names; d) to analyse the connotations of the names of Lithuanian food companies; e) to discuss the balance among the collected symbolic names and the common language. To make this research from the main Internet site www.meniu.lt about food and entertainment fields had been collected the names of 1096 food companies: 596 in Vilnius, 292 in Kaunas and 208 in Klaipėda. Having completed the research it had been noticed that majority of names are made up of one or two words. There are only 5 percent of names made up of three or more words. Noun functions as the main word in both one word and phrasal symbolic names. From semantic point of view the names of the companies are concrete , simple and clear most often directly describing the kind of the company (a cafe, a bar or a restaurant) or the building, country, city or the place in the city, names of different people. The research has shown that in the names of companies dominate potencial signs of cheerfulness, whereas darkness and gloominess, raucousness and stateliness are the rarest ones. Having completed the research it had been determined that... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]