Garlaitė, K. (2008). Novatoriško veterinarinės farmacijos produkto sėkmės veiksniai Baltijos šalyse. Magistrantūros baigiamasis darbas. Vilnius: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Farmacinėsė rinkose produktai yra skirstomi į etinius ir generinius. Novatorišku produktu priimta laikyti etinių kompanijų sukurtas naujas vaisto formules, tuo tarpu generinių kompanijų vaistai nelaikomi novatoriškais. Sėkmingas novatoriškų veterinarinės farmacijos produktų įdiegimas į rinką priklauso nuo veiksnių, įtakojančių sėkmę identifikavimo kiekvienoje šalyje ir jų adaptavimo. Tai vienas iš svarbių žingsnių siekiant ilgalaikio konkurencinio pranašumo. Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti novatoriškų veterinarinės farmacijos produktų sėkmės veiksnius skirtingose Baltijos šalių rinkose. Baigiamojo darbo metu buvo apklausta 58 smulkių gyvūnų veterinarijos klinikų specialistų iš trijų Baltijos šalių. Apžvelgus literatūrą nustatyta, kad veterinarinių vaistų naudojimą įtakoja įvairūs ekonominiai, tarprūšiniai, naudojimo būdų bei atsparumo antibiotikams veiksniai. Kokybinio tyrimo metu atlikta 6 ekspertų apklausa tam, kad nustatytume sėkmės veiksnių charakteristikas įvedant novatorišką produktą. Sėkmės veiksniai buvo suskirstyti į keturias kategorijas: nuo produkto priklausantys, nuo rinkos, nuo rinkodarinių veiksmų bei gydytojų išsilavinimo ir noro tobulėti. Kiekvienai iš šių kategorijų veterinarijos gydytojai pateikė pilnas charakteristikas ir tai leido sudaryti klausimyną kiekybiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Garlaitė , K. (2008). Key Succes Factors of Inovative Veterinary Product in Baltic States. Final Paper. Vilnius: International School of Management. In pharmaceutical market existing products are devided in to the ethic and generic. It is used to consider that inovative product only can be developt by ethic company, whereas generic product can not be inovative. Successful introduction of innovative veterinary medicines in to the market depends on identifying the factors influencing this success in each country individually and accordingly adaptation process. This is one of key indicator in order to obtain long term competitive advantages. The purpose of this research work – to identify introduction success factors of innovative veterinary medicine in to the different Baltic countries. During research work period has been questioned 58 specialists of companion animal veterinary clinics from three Baltic countries. After review of literature I can state, that usage of veterinary medicine influencing following factors such as: economical, interspecies, ways of usages and susceptibility to antibiotics. During qualitative research part survey of 6 experts was done in order to determine characteristic of success factors introducing new medicines. Key success factors were grouped in to 4 categories: depending from the product, market, marketing activities and education of vets and willingness to improve. It was provided by vets full characteristic of each category and this... [to full text]

This dissertation seeks to evaluate how Central and Eastern European (CEE) countries develop state under the conditions of liberal democracy and membership of the European Union (EU). The issues of quality of democracy and governance of postcommunist states are analysed through lenses of welfare politics. The main attention is paid to Baltic countries. The main method applied in dissertation is a qualitative comparison of several (similar) cases. In the first part of dissertation “middle-range” theories are observed, which allows to understand the general patterns of development of postcommunist countries. Distinction of modern and patronage states is established, which is best seen comparing CEE liberal democracies vis-à-vis postsoviet dictatorships. In the second part of dissertation these general patterns are analysed only at the level of CEE countries. It is established that the distinction of modern and patronage states to some extent also replicates among CEE countries themselves, and also among Baltic countries. By many important parameters indicating the level of state capacities Estonia distinguishes itself from other Baltic countries. In the third part, comparative research is focussed at the maximum. One analyses the development of healthcare – the core welfare policy – in the Baltic region. It is established that there are significant differences among Baltic countries in timing, speed and achieved results of healthcare reforms, which also has important... [to full text] / Šia disertacija siekiama įvertinti, kaip Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims sekasi vystyti valstybę liberaliosios demokratijos ir narystės ES sąlygomis. Į pokomunistinių valstybių valdymo ir demokratijos kokybės problemas šioje disertacijoje žvelgiama pirmiausia per gerovės politikos prizmę. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Disertacijoje taikomas metodas – kokybinis kelių (panašių) atvejų lyginimas. Pirmojoje disertacijos dalyje apžvelgiamos „vidutinio nuotolio“ teorijos, kurios leidžia suprasti pokomunistinių šalių gerovės režimų raidos bendrąsias tendencijas. Nustatoma modernių ir patronažinių valstybių skirtis, kuri ryškiausiai matyti tarp VRE liberaliųjų demokratijų ir posovietinių diktatūrų. Toliau, antrojoje disertacijos dalyje, šios bendrosios tendencijos analizuojamos tik VRE šalių lygmeniu. Nustatoma, kad modernių ir patronažinių valstybių skirtis tam tikru mastu atsikartoja VRE regione ir taip pat tarp Baltijos šalių. Estija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria daugeliu svarbių valstybės gebėjimų parametrų. Trečiojoje dalyje, lyginamasis tyrimas maksimaliai sufokusuojamas. Nagrinėjama sveikatos apsaugos – kertinės gerovės politikos – raida Baltijos šalyse. Nustatoma, kad sveikatos apsaugos reformos laikas, tempas ir pasiekti rezultatai reikšmingai skiriasi tarp Baltijos šalių, ir tai turi svarbių implikacijų šių valstybių raidai.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos einamosios sąskaitos nesubalansuotumą nagrinėjančios teorijos ir išskiriami einamajai sąskaitai įtakos turintys veiksniai. Darbe identifikuojamos einamosios sąskaitos saldo pasekmės šaliai bei apibrėžiami einamosios sąskaitos saldo priimtinumo vertinimo metodai teoriniu aspektu. Praktinėje dalyje vertinami Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo pokyčiai išskirtais santykiniais rodikliais bei kriterijais. Šių rodiklių ir kriterijų pagalba išskiriamos pagrindinės Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo problemos. Siekiant įvertinti einamosios sąskaitos saldo priimtinumą vertinant jo poveikio ekonominiams rodikliams mastais atliekama koreliacinė regresinė poveikio ekonominiams rodikliams analizė. Darbe pateikiama einamosios sąskaitos ir BVP rodiklių prognozavimas 2010 ir 2011 metams pasitelkiant kokybinį prognozavimo metodą. / The theories, which explore current account imbalance, are analyzed and excluded the factors of main current account imbalance in bachelor work. In this work is identified sequence of country of current account imbalance and described current account imbalance evaluation in theoretical aspects. In the practice part with relative criteria and indicators is evaluating Baltic countries current account imbalance changes. These criteria and indicators help to distinguish main problems of Baltic countries, of current account imbalance acceptability. To assess the acceptability of the current account balance with respect to its impact on economic performance and scale correlation is carried out regression analysis of the impact of economic indicators. In the work there are giving the current account and GDP indicators forecasting years 2010 and 2011 using a qualitative forecasting method.

In this work author pursuing to compare Estonian, Latvian and Lithuanian institutions of the constitutional justice, bring out similarities and differences. To take notice of place of these institutions in states government system, method of formation, judge status, jurisdiction of institutions, process basic features, and determined judgments legal force. Of every democratic countries law systems fundament is constitution, so it is very important to guarantee the supremacy of law. Undoubtedly institutions of constitutional justice takes up one of the important place in assurance of constitutional conformity in state. author analyses institutions which implement constitutional control in most related neighbor countries: Lithuania, Latvia and Estonia. In Lithuania and Latvia to fulfill this function there are established special institutions – Constitutional courts, meanwhile in Estonia this function is dedicated to supreme instance of common court system – Supreme Court, and if to make clear, one of constituent part of this court – Constitutional Review Chamber. Also, the fundamental models of constitutional justice and it's variety, and the history of constitutional justice institutions in Baltic states were discussed in brief in this work. Author analyses, why these institutions are considered to be a part of common court system. Basing on descriptive, comparative and analysis method were investigated the order of these institution formation, legal status of judges, the... [to full text]

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. / In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania.

Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Šiame darbe yra atskleidžiama ir analizuojama audito pasiūla tenkanti kapitalo rinkoms, nagrinėjama jos nepakankamumo problema. Darbo tikslas yra, įvertinus globalius audito pasiūlos pokyčius ir jų įtaką kapitalo rinkoms, atlikti audito pasiūlos ir auditoriaus pasirinkimo veiksnių Baltijos šalių kapitalo rinkoms tyrimą. Darbas skirstomas į tris pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje apibūdinamas auditoriaus vaidmuo bei jo reikšmė ekonomikai, atskleidžiamas sisteminės rizikos, kylančios iš audito rinkos pasiūlos nepakankamumo, mastas, aptariamos pagrindinės priežastys, lemiančios esamą audito pasiūlos struktūrą. Antrojoje darbo dalyje analizuojamas darbo objektas – išorinio nepriklausomo finansinio audito pasiūla kapitalo rinkoms, pateikiama darbo tyrimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje aprašomi atlikto tyrimo rezultatai, iškeltų darbe hipotezių tikrinimas, pateikiamos rekomendacijos tyrimo metu nustatytose probleminėse srityse bei tyrimo rezultatų taikymo ir tyrimo plėtotės galimybės. Gauti darbo rezultatai parodė, jog audito rinkos koncentracija visose trijose Baltijos akcijų biržose yra aukšta ir kelia sisteminės kapitalo rinkų rizikos pavojų. Pagrindiniais auditoriaus pasirinkimo veiksniais buvo priimti audituojamos įmonės dydis bei kapitalo kilmė. / This paper discloses and analyses the audit supply for the capital markets and examines its insufficiency problem. The aim of this paper is to evaluate the global changes in the audit supply and to perform a research of audit supply and influencing factors when choosing the auditor in the capital markets of Baltic countries. The paper consists of three main parts. The first part presents the role of the auditor and its significance to the economy, the extent of the systemic risk entailed by the insufficiency of the audit supply, discusses the main causes of the current structure of the audit market. In the second part of this paper the external independent financial audit supply for the capital markets, which is the object of this paper, is analyzed. Also, the research methodology is presented. In the third part of this paper the results of the research and hypothesis testing are presented. It also provides the guideline on the identified problem areas as well as applicability and development capabilities of the research made. The main conclusions showed that the audit market concentration in all three Baltic stock exchanges is high and poses a systemic risk to the capital markets. The key factors when choosing the auditor in the capital markets of Baltic countries is the size and the capital origin of the company.

Magistro baigiamąjame darbe atlikta Baltijos šalių valstybės skolos ir jos valdymo lyginamoji analizė. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiami teoriniai valstybės skolos ir jos valdymo aspektai: pateikiamas valstybės skolos klasifikavimas, skolinimosi instrumentai, veiksniai, leimiantys valstybės skolinimosi poreikį, valstybės skolos vertinimo rodikliai, apžvelgiama kokį poveikį šalies ekonomikai daro valstybės skolinimasis, taip pat valstybės skolos valdymo problemos bei kylančios rizikos. Antrojoje darbo dalyje pateikiama Baltjos šalių valstybės skolos analizės, vertinimo bei prognozavimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje atliekama Baltijos šalių ekonominės situacijos, lemiančios valstybės skolinimosi poreikį, analizė. Taip pat analizuojamas Baltijos šalių valstybės skolos dydis, jį lemiantys veiksniai, skolos struktūra, atliekamas valstybės skolos vertinimas pagal santykinius rodiklius bei apžvelgiami skolos valdymo ypatumai. Pritaikant koreliacinę analizę tiriamas Baltijos šalių valstybės skolos ir pasirinktų veiksnių ryšys. Panaudojant daugialypės tiesinės regresijos bei autoregresijos slankiųjų vidurkių metodus, prognozuojama Baltijos šalių valstybės skola 2013 - 2014 metams. Galiausiai pateikiamos išvados ir siūlymai. / The master thesis analyses and compares the government debt of Baltic states and its management. The work consists of three parts. The first part provides theoretical overview of government debt and its management: the classification of the government debt, borrowing instruments, factors, which influence state's borrowing needs, government debt indicators, the link between governmnet debt and economic growth, as well as problems of government debt management and emerging risks. The second part presents the methodology of government debt analysis, evaluation and forecasting. The third part primaliry analyzes economic situation in Baltic states. It also analyzes and compares changes in government debt of Baltic states, the reasons of changes, costs of borrowing, the debt structure, also evaluates government debt in Baltic states by using relative rates of government debt and reviews the main aspects of government debt management. The correlation analysis is used to investigate the relationship between government debt of Baltic states and some selected factors. By using multiple regression model and autoregressive – moving average method, there is forecasting the changes of government debt in Baltic states in period 2013 – 2014. Finally, conclusions are made and recommendations are given.