Šiame darbe prieš pradedant aiškintis nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvoje aptariamos pagrindinės nusikaltimų priežastys ir sąlygos. Kartu su priežastimis ir sąlygomis aptariamos nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje iki 2010 metų. Pagal naujausius registruoto nusikalstamumo statistinius duomenis bendras registruotų veikų skaičius išsilaiko apie 80 000 per metus, o sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius ir toliau tolygiai krenta. Šiame darbe taip pat aptariama, kad valstybė remiasi tik pozityvistiniu požiūriu į nusikalstamumą bei nuslepia nuo visuomenės didelį latentinį nusikalstamumą, kuris paprasčiausiai nepatenka į teisėsaugos institucijų statistiką. Taip pat darbe aptariamos nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sąvokos, jų skirstymas pagal panaudojimo laiką ir kitas specifikas, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos teisiniam reglamentavimui Lietuvoje. Siekiant pagrįsti darbą buvo atliktas empirinis tyrimas, kurio rezultatai patvirtina pakankamai didelę prarają tarp pozityvistinės teisėsaugos institucijų statistikos ir realaus vaizdo, kaip žmonės jaučiasi ir su kiek nusikaltimų susiduria kasdien. / This paper contains not only crime prevention and control system in Lithuania, but also begins with main reasons why people commit crimes and what are the main causes and conditions to it. With causes and conditions there is also part of this paper that contains crime trends in Lithuania till year 2010. Due to the latest data of registered crime the total amount of deeds persist about 80 000 registered crimes per year and for the severe and very severe crimes statistic data is consistent and running down. This paper also admits that Lithuania is based solely on positivistic point of view when it comes to crime and hides the data of actual crime from the society, leaving a big amount of latent crimes, which has no option of getting into law enforcements statistics. To continue with, this paper also deals with crime prevention and control concept, their apportionment by practise time and other specifics. The main interest is about crime prevention and control system in Lithuania and it‘s legal regulation. What is more, due to show what this paper is based on there was a survey carried out. That idea showed that there is a big gap between law enforcement‘s data and the real crimes that are done and faced every day by the society.

Šio darbo tikslas yra aptarti mokslinėje literatūroje įvairių autorių pateikiamą požiūrį į laisvės atėmimo bausmę, atlikti dokumentų, statistinių duomenų, susijusių su laisvės atėmimo bausme, analizę bei išsiaiškinti kokybiniame tyrime dalyvavusių ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, kitas su laisvės atėmimu susijusias problemas Lietuvoje. Pirmoje magistro darbo dalyje analizuojama ir aptariama norvegų kriminologo N. Christie, prancūzų filosofo ir sociologo M. Foucault, olandų mokslininkų H. Bianchi ir L. Hulsmano, britų mokslininko S. Coheno bei Lietuvos mokslininkų – G. Švedo, G. Sakalausko, A. Gavėnaitės – požiūriai į baudžiamąją sistemą, laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės skyrimą bei vykdymą. Pristatomos Lietuvoje veikiančios įkalinimo įstaigos. Analizuojami dokumentai, statistiniai duomenys, susiję su laisvės atėmimo bausmės skyrimu, vykdymu Lietuvoje. Antroje magistro darbo dalyje aptariami savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo „Ekspertų požiūris į laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir vykdymą Lietuvoje“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, rezultatai ir pateikiama jų analizė. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas struktūruoto interviu metodas. Tyrimo atranka atlikta remiantis sniego gniūžtės principu. Šio tyrimo metu buvo atlikti 8 interviu su ekspertais, dirbančiais srityje, susijusioje su laisvės atėmimo bausme. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to discuss the attitude of various authors towards imprisonment, to analyze documents and statistical data concerning the imprisonment and to find out the opinion of experts who participated in qualitative survey about imprisonment realization in Lithuania and other problems concerning this issue. In the first part of this work there is the analysis and discussion about attitudes of Norwegian criminologist N. Christie, French philosopher and sociologist M. Foucault, Netherlands scientists H. Bianchi and L. Hulsman, British scientist S. Cohen and Lithuanian scientists G. Švedas, G. Sakalauskas, A. Gavėnaitė towards the penalty system, imprisonment and its realization. The confinement institutions working in Lithuania are introduced. Documents and statistical data concerning imprisonment realization in Lithuania are analyzed. In the second part of this work the results of self-dependent made qualitative survey „The Critical Analysis of Imprisonment in Lithuania“ are discussed that should help to find out the opinion of experts about imprisonment realization in Lithuania and the analysis of these results is presented. Structured interview method was chosen to do an empirical survey. The survey sample was done applying the principles of „snowball“. Throughout this survey 8 interviews with experts who work in the sphere of imprisonment were taken. The results of this survey showed that experts think imprisonment is necessary, however the degree of... [to full text]

Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje dažnai prilyginamos rimtosioms naujienoms. Tai nevisuomet klaidinga, nes tam tikri kriminalinių naujienų bruožai padeda žmonėms geriau orientuotis aplinkoje, teisingiau ją vertinti ar net gauti praktiškai naudingos, faktinės informacijos. Vis dėlto daugeliu atvejų kriminalai žiniasklaidoje užima pernelyg svarbią vietą, nes teoriškai gali būti prilyginami minkštosioms žinims. Kriminalinių naujienų pateikimo kokybė labai priklauso nuo žiniasklaidos ir teisėsaugos bendradarbiavimo, nes teisėsauga dažnai yra vienintelis tokios informacijos šaltinis žurnalistams. Toks naujienų pobūdis lemia, kad kriminalus rengiantys žurnalistai privalo išmanyti ir gebėti taikyti teisines bei etines nuostatas, nurodytas tiek įstatymuose, tiek etikos kodeksuose. Siekiant pakeisti nusikaltimo vertinimą visuomenėje ir išvengti nusikaltimo marginalizavimo bei iš to kylančios traukos, būtinas žiniasklaidos bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, kuriant nusikaltimų kontrolės politiką. Kriminalinių naujienų patrauklumą lemia ir kultūriniai veiksniai. Tokios tautos kaip lietuviai, kurioms istoriškai artimesnis gyvenimas mažose bendruomenėse gana komplikuotai išgyvena šiuolaikinį žmonių susvetimėjimą, urbanizaciją etc. Tai vienas iš kultūrinių bruožų, lemiančių potraukį mirčiai, kuri tarsi atgaivina artimumo, prisirišimo instinktą. Panašūs procesai vyksta ir kitose Vakarų valstybėse. Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje atlieka gana svarbią psichologinę... [toliau žr. visą tekstą] / Crime news in Lithuanian mass media often is presented as hard news. It is not always a mistake, because some of the features of crime news help the audience to orientate themselves and to value their social environment much more fairly. However crime news can seem too important in many kinds of news media, as theoretically crime news should be attributed to soft news category. Quality of crime news depends on the co-operation of mass media and justice institutions, because police or prosecutors often are the only source of information for journalists. Also journalists who work on crime issues must know and be able to put into practice legal and ethical norms. In case of changing prejudices of society related to crime and avoid the marginalization of crime (which often causes the attraction to crime subjects), news media and justice institution should create crime control policy. The attraction to crime news is also caused by cultural factors. Such nations as Lithuanians who are used to live in small communities find it difficult to adapt themselves to the urbanization and the growing of social distance among people. This is one of the reasons why people feel attracted to death – it reminds instincts of closeness and attachment. Power of mass media makes crime and death collective phenomenon and strengthen the pathological public sphere. In this case news media works as a mediator and keeps together all members of community. Empirical research showed that the audience takes... [to full text]