The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] / Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes. / The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama institucinės sąveikos svarba dvikryptės romų integracijos procese. Dvikryptė integracija suvokiama kaip valstybinių institucijų gebėjimas užtikrinti romams teikiamų paslaugų kokybę (teisės dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame ir politiniame šalies gyvenime) ir romų iniciatyvos įsitraukti į visuomenę, nelaužant nustatytų normų (pvz.: teisėsaugos, išsilavinimo srityse). Taip pat vertinamas trečiųjų, tarpinių, institucijų daromas poveikis politikos įgyvendinimui, kadangi šios institucijos neretai tampa procesą lengvinančiu ir spartinančiu veiksniu. Remiantis teorinėmis naujojo institucionalizmo, racionalaus pasirinkimo ir politinių tinklų veikimo teorijomis, nagrinėjamas Lietuvoje šiuo metu vyraujantis tarpinstitucinis ryšys. Atsižvelgiama ne tik į Lietuvos gerosios praktikos, t.y. sėkmingai įgyvendintų projektų, pavyzdžius, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo daromą įtaką dvikryptės integracijos procesui. Pastebima, kad Lietuvoje romų politikos įgyvendinimas šiuo metu apsiriboja daugiau socialinio pobūdžio komentarais ir sprendimais, o ne racionaliu pasirinkimu pagrįstais argumentais. Tai sudaro palankias sąlygas institucinei diskriminacijai, pvz.: neigiamiems valdžios atstovų pasisakymams viešai ir kt.. Atsižvelgiant į finansinius, teisinius ir institucinius veiksnius, Lietuvoje vyrauja stereotipas – didelis miestas-didelė romų bendruomenė-daugiau problemų-daugiau išskirtinumo (tiek dėmesio, tiek finansų prasmėmis). Be to, Lietuvoje ne... [toliau žr. visą tekstą] / The Roma is a minority group in the European Union (EU), which obstacles with great social, economical and political challenges throughout the entire EU. Despite some theoretical studies and empirical data, no analysis has ever been oriented towards the situation of the Roma in Lithuania. Thus, the objective of this master thesis (The Implementation of the Minority Policy in the European Union: the Roma (Case of Lithuania)) is to analyse the role of institutions in the implementation process of the Roma policy in Lithuania. Both the ways and the methods of the inter-institutional relations enable to find out solutions which can help to improve present situation. It is indicated that both the institutional structure (institu-tions may be governmental, non-governmental, and the Roma communities) and the relations between them determine the way in which policy is implemented. The aim of the thesis is to clarify the main criteria that show the roots of today’s situation of the Roma in Lithuania (institutional perspective) and to foresee the future situation. In order to achieve the aim of the thesis, four main tasks were set: to analyse the model of social policy of the minorities both in the EU and in Lithuania; to clarify the main criteria of the Roma situa-tion in Lithuania (this helps to find out possible solutions); to find the main criteria of judicial-institutional construction of the policy in relation to the best practices throughout the EU; to find the main political... [to full text]