Ši daktaro disertacija yra iš lingvistinio mandagumo – lingvistinės pragmatikos srities. Tyrimo objektas – sakytiniai prašymai. Tikslas – ištirti ir sugretinti lietuvių ir anglų prašymų mandagumo strategijas bei jų realizacijas, nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų atstovų prašymų panašumus bei skirtumus. Tiriamoji medžiaga gauta eksperimentiniu diskurso kūrimu testu – atvirosiomis anketomis su prašyti skatinančių situacijų scenarijais. Respondentai – aukštųjų mokyklų studentai: 100 lietuvių ir 100 anglų. Medžiagos klasifikacijai ir analizei naudota Blum-Kulkos ir kt. (1989) sistema, sukurta tirti prašymui kaip pasakymų sekai, sudarytam iš prašymo branduolio (minimalaus ilokucinės jo galios realizacijos vieneto) ir papildomų vidinių bei išorinių modifikacijų. Darbe remiamasi Brown ir Levinsono (1987) teorija, kurioje pasiūlyta perskyra tarp pozityviojo (artumas, solidarumas) ir negatyviojo (atstumas, pagarba) mandagumo. Gauti rezultatai rodo, kad nors lietuvių ir anglų prašymai turi daug bendrybių, lietuviškuose atsispindi mažiau dėmesio adresato laisvei ir privatumui, daugiau tiesmukumo, mažiau atsargaus pesimizmo, tikėjimo šnekos akto sėkme ir pan. Tačiau lietuviai labiau nei anglai yra linkę savo prašymus švelninti perteikdami artumą, atsiremdami į savaime suprantamus žmonių įsipareigojimus vieni kitiems, kurdami draugišką bendravimo atmosferą ir pan. Lietuviai, palyginti su negatyviai mandagiais anglais, yra labiau orientuoti į pozityviojo mandagumo tipą. Skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / This doctoral dissertation belongs to the area of linguistic pragmatics. The subject dealt with in this study is the analysis and comparison of spoken requests in Lithuanian and British English. The aim of the study was to compare politeness strategiess and linguistic realizations of requests, to identify and describe the similarities and differences between these directives in the chosen languages. The data has been collected by means of the Discourse Completion Test, which is an open-ended questionnaire used to prompt requests. The answers of 100 Lithuanian university undergraduates and 100 English university undergraduates were studied. The data classification was based upon the coding scheme of Blum-Kulka et al. (1989), which is designed to study requests as a sequence of utterances, which are made of a head act (the minimal unit of the realization of the request’s illocutionary force) and its internal and external modifications. Brown & Levinson’s (1987) theory with its distinction between positive politeness (closeness, solidarity) and negative politeness (distance, deference) was applied. Despite the numerous similarities that were found, the results demonstrate that Lithuanian requests show less consideration of the hearer’s freedom and privacy, less careful pessimism, more directness, and greater belief in a favourable outcome of the speech act, etc. However Lithuanians are inclined to soften their requests by conveying closeness, appealing to the duties and... [to full text]

Ši daktaro disertacija yra iš lingvistinio mandagumo – lingvistinės pragmatikos srities. Tyrimo objektas – sakytiniai prašymai. Tikslas – ištirti ir sugretinti lietuvių ir anglų prašymų mandagumo strategijas bei jų realizacijas, nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų atstovų prašymų panašumus bei skirtumus. Tiriamoji medžiaga gauta eksperimentiniu diskurso kūrimu testu – atvirosiomis anketomis su prašyti skatinančių situacijų scenarijais. Respondentai – aukštųjų mokyklų studentai: 100 lietuvių ir 100 anglų. Medžiagos klasifikacijai ir analizei naudota Blum-Kulkos ir kt. (1989) sistema, sukurta tirti prašymui kaip pasakymų sekai, sudarytam iš prašymo branduolio (minimalaus ilokucinės jo galios realizacijos vieneto) ir papildomų vidinių bei išorinių modifikacijų. Darbe remiamasi Brown ir Levinsono (1987) teorija, kurioje pasiūlyta perskyra tarp pozityviojo (artumas, solidarumas) ir negatyviojo (atstumas, pagarba) mandagumo. Gauti rezultatai rodo, kad nors lietuvių ir anglų prašymai turi daug bendrybių, lietuviškuose atsispindi mažiau dėmesio adresato laisvei ir privatumui, daugiau tiesmukumo, mažiau atsargaus pesimizmo, tikėjimo šnekos akto sėkme ir pan. Tačiau lietuviai labiau nei anglai yra linkę savo prašymus švelninti perteikdami artumą, atsiremdami į savaime suprantamus žmonių įsipareigojimus vieni kitiems, kurdami draugišką bendravimo atmosferą ir pan. Lietuviai, palyginti su negatyviai mandagiais anglais, yra labiau orientuoti į pozityviojo mandagumo tipą. Skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / This doctoral dissertation belongs to the area of linguistic pragmatics. The subject dealt with in this study is the analysis and comparison of spoken requests in Lithuanian and British English. The aim of the study was to compare politeness strategiess and linguistic realizations of requests, to identify and describe the similarities and differences between these directives in the chosen languages. The data has been collected by means of the Discourse Completion Test, which is an open-ended questionnaire used to prompt requests. The answers of 100 Lithuanian university undergraduates and 100 English university undergraduates were studied. The data classification was based upon the coding scheme of Blum-Kulka et al. (1989), which is designed to study requests as a sequence of utterances, which are made of a head act (the minimal unit of the realization of the request’s illocutionary force) and its internal and external modifications. Brown & Levinson’s (1987) theory with its distinction between positive politeness (closeness, solidarity) and negative (distance, deference) politeness was applied. Despite the numerous similarities that were found, the results demonstrate that Lithuanian requests show less consideration of the hearer’s freedom and privacy, less careful pessimism, more directness, and greater belief in a favourable outcome of the speech act, etc. However Lithuanians are inclined to soften their requests by conveying closeness, appealing to the duties and... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti įsitraukimo į darbą aspektų (pozityviojo įsitraukimo į darbą, negatyviojo įsitraukimo į darbą) ir profesinio pervargimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 332 įvairias pareigas užimantys darbuotojai, iš jų 70 vyrų (amžiaus vid.= 42,23; SD = 13,037) ir 259 moterys (amžiaus vid.= 40,26; SD = 11,51), 3 tirti asmenys lyties nenurodė. Pozityvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Utrecht pozityviojo įsitraukimo į darbą klausimyną (Utrecht work engagement scale - UWES; Schaufeli ir Bakker, 2003). Negatyvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Priklausomybės nuo darbo rizikos klausimyną (Work addiction risk test - WART; Robinson, 1999, modifikuota Flowers ir Robinson, 2002). Profesinis pervargimas buvo matuojamas Kopenhagos Profesinio pervargimo klausimynu (Copenhagen Burnout Inventory – CBI; Borritz, Kristensen, 2004). Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad pozityvusis įsitraukimas į darbą, negatyvusis įsitraukimas į darbą ir profesinis pervargimas yra trys atskiri, tačiau tarpusavyje susiję reiškiniai: energingumas (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) susijęs su profesiniu pervargimu, pasinėrimas į darbą (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) - su negatyviuoju įsitraukimu į darbą, su klientais susijęs pervargimas (profesinio pervargimo komponentas) – su sutrikusia komunikacija (negatyviojo įsitraukimo į darbą komponentas). Taip pat nustatyta, jog profesinį pervargimą prognozuoja įsitraukimo į darbą aspektai:... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify the relationship among aspects of employee's work involvement and burnout. The participants of the present study were 332 employees of a different work domains (259 females and 70 males). Utrecht work engagement scale - UWES (Schaufeli & Bakker, 2003) was used to measure work engagement. Work addiction risk test – WART (Robinson, 1999; modified by Flowers & Robinson, 2002) was used to measure workaholism. The Copenhagen Burnout Inventory – CBI, (Borritz & Kristensen, 2004) was used to measure burnout. Major research findings showed that work engagement, workaholism and burnout were three distinct, but related concepts: vigor (component of work engagement) was related to burnout; absorption (component of work engagement) was related to workaholism; client - related burnout (component of burnout) was related to impaired communications (component of workaholism). Similarly, it was determined that burnout was predicted by aspects of work involvement: work engagement predicted decreases of burnout; workaholism predicted increases of burnout.