Individualios ir kolektyvinės darbo sutarčių santykis Darbo santykius Lietuvoje reglamentuoja 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau nemažai su darbo santykiais susijusių klausimų galima išspręsti tik sudarant kolektyvines darbo sutartis ir tuo būdu užpildyti kai kurias įstatymų spragas. Tokios sutartys gali būti sudaromos visų rūšių ir priklausomybės formų valstybinėse ir privataus kapitalo įmonėse. Darbuotojai ir darbdaviai gali susitarti iš esmės dėl visko, kas konkrečiai nereglamentuota teisės aktais – dėl darbo ir poilsio laiko, atlyginimo, išeitinių pašalpų, materialinės atsakomybės, darbo saugos ir kompensacijų, kvalifikacijos kėlimo, ir dėl visų kitų šalims aktualių klausimų. Darbo kodeksu (DK) ar valstybės valdymo institucijų norminiais aktais neįmanoma apibrėžti įvairiausių situacijų, kurios galbūt jau yra ar galėtų atsirasti atskirose įmonėse. Todėl reglamentuojant darbo santykius didelį vaidmenį atlieka kolektyvinės sutartys, kurios artimai susiję su individualiomis darbo sutartimis. Būtent individualios ir kolektyvinės darbo sutarčių santykis nagrinėjamas šiame darbe. Darbas yra pakankamai naujas ir aktualus, nes Lietuvos autorių individualių ir kolektyvinių darbo sutarčių santykis praktikai plačiau nėra analizuotas. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, du skyriai, kurie skirstomi į smulkesnes sudedamąsias dalis – poskyrius, išvados, literatūros sąrašas ir santraukos anglų ir lietuvių kalba. Pirmasis skyrius skirtas pateikti... [toliau žr. visą tekstą] / Individual and collective contracts relation Labor relations in Lithuania regulate the Labor Code of the Republic of Lithuania, established on the first of January of 2003. But only concluding collective contracts can solve a lot of questions of labor relations. In this way can be filed up law breaches. Such contracts can be concluded in all kind of states and private capital enterprises. Employees and employers can deal about everything which is concretely not regulated in legal acts – about the work and rest time, payment, leaving subsidies, material liability, labor security and compensations, the rise of qualification and other actual questions. With Labor code and states institutions legal acts is impossible to determine different situations, which are or may rise in different enterprises. That is why in the regulation of labor relation big place is carries out collective contracts, which are closely related with individual labor contracts. Exactly collective and individual labor contracts relation is analyzed in this work. Work is quiet new and actual, because Lithuanian authors are not widely analyzed the relation between these two kinds of labor contracts. The work consists of preface, two chapters, which are divided into smaller sections – subdivisions, conclusions, the list of literature and summaries in Lithuanian and English. First chapter is designated to give information about the notions of individual and collective labor contracts and to compare them. Second... [to full text]

Lietuvoje darbo santykius reglamentuoja 2003-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas. Tačiau šiuo įstatymu nustatytas darbo santykių reguliavimas neužtikrina darbuotojams absoliučių darbo ir socialinių garantijų. Sudarant kolektyvines sutartis darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl to, kas nereglamentuota teisės aktais, taip pat kolektyviniai darbo santykiai padeda užtikrinti lygiavertę kolektyvinės sutarties šalių padėtį. Akivaizdu, kad darbuotojas efektyviau gali ginti savo teises ne individualiai, o kolektyviai prieš darbdavį, kuris yra ekonomiškai stipresnė šalis. Taip pat įstatymais neįmanoma apibrėžti visų situacijų atskirose įmonėse, todėl kolektyvinės sutartys atlieka didelį vaidmenį reglamentuojant darbo santykius. Jos yra labai susiję su individualiom darbo sutartim. Būtent kolektyvinių ir individualių darbo sutarčių santykiai yra nagrinėjami šiame darbe. Vertinant kolektyvinės sutarties santykį su individualia darbo sutartimi, darytina išvada, kad turi galioti in favorem principas – taikomos darbuotojui palankesnes darbo sąlygas nustatančio teisės akto nuostatos. Kolektyvinės sutarties reikšmė tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų teisinės savimonės, profesinių sąjungų aktyvumo bei padėties darbo rinkoje. / The main source of Lithuanian labour law is the Labour Code of Lithuania, which was enforced on the first of January, 2003. But the Labour Code of Lithuania can not give absolute all work and social guarantees to the employers. Two social partners (employers from one side and employees from another) when signing the collective agreement negotiate the things, that are not regulated by the law. Collective labour relations ensure the equal position for both sides of collective agreement. It is obvious, that collective bargaining and collective agreement protect the rights of employees efectivelly. The other reason, why collective agreements are very important, is that the Labour Code of Lithuania can not foresee all the situations, that can happen in particular working place. Provisions of the collective agreement are related to the content of the employment contract. This article analyses the competition between norms of different sources of labour law. The conclusion of this work, is that the importance of collective agreement depends on the legal consciousness of the employer, on the activity of the trade union and also on the status of the working market.

Šiame magistriniame darbe nagrinėjama kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių sudarytų aukštesniu nei įmonės lygiu ypatumai. Tiriant kolektyvinių derybų požymius Europos Bendrijos bei nacionaliniu lygiais, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių derybų reikšmę kuriant darbo teisinius santykius. Apibendrinant pagrindinius kolektyvinių derybų požymius, išskiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų ypatumai. Remiantis socialinės partnerystės samprata bei šiam institutui būdingais principais, darbe didžiausias dėmesys skiriamas kolektyvinėms deryboms dėl nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių sudarymo. Nagrinėjant kolektyvinės sutarties sampratą ir turinį, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių, kaip sėkmingo kolektyvinių derybų rezultato specifiką. Aukštesnio lygio kolektyvinės sutartys analizuojamos remiantis bendrais visoms kolektyvinėms sutartims būdingais požymiais, akcentuojant tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus tik šio lygio kolektyvinėms sutartims būdingus ypatumus. Remiantis šiuo metu kolektyvinius santykius įtvirtinančiais šaltiniais, atkreipiamas dėmesys į aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių reglamentavimo kaitą Lietuvoje. Atsižvelgiant į kolektyvinių santykių svarbą šiuolaikiniame visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, tiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo teoriniai ir praktiniai aspektai Lietuvos darbo teisėje. Siekiama atksleisti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the peculiarities of the collective bargaining and the collective bargaining agreements above enterprise level. While going into the attributes of collective bargaining at the European Union and national levels, it is aimed at revealing the significance of higher-level collective bargaining when building labor legal relationships. When summarizing the main attributes of collective bargaining, peculiarities of higher-level collective bargaining are singled out. Based on the conception of social partnership and principles inherent to this institute, this work focuses on collective bargaining regarding conclusion of national, branch and territorial collective agreements. When exploring the conception and content of collective agreements, it aimed at disclosing the specifics of higher-level collective agreements as a corollary of successful collective bargaining. Higher-level collective agreements are being analyzed based on the features common to all collective agreements, while emphasizing the peculiarities inherent to collective agreements of this level only that are entrenched in international and national legislative acts. Based on the sources currently establishing collective relationships, attention is drawn to the changes of regulation of collective agreements in Lithuania. Considering the significance of collective relationships in contemporary social and economic life, theoretical and practical aspects of higher-level collective negotiations... [to full text]

Kolektyvinė sutartis yra norminio ir sutartinio pobūdžio teisės aktas, sudaromas tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo ir atliekantis apsauginę, socialinės partnerystės, teisės kūrimo ir reguliacinę funkcijas. Kolektyvinėmis sutartimis modifikuojamas įstatyminis reglamentavimas, nustatant darbuotojams papildomas lengvatas ir garantijas. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti darbines funkcijas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą ir mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbuotojas yra laikomas silpnesniąja darbo sutarties šalimi, todėl yra svarbu užtikrinti darbuotojų teisių ir interesų apsaugą. Darbuotojų interesų atstovavimas kolektyvinių sutarčių pagalba padeda užtikrinti lygiavertę darbo teisinių šalių padėtį derybose dėl geresnių darbo sąlygų. DK ir tarptautiniuose dokumentuose yra įtvirtinta, jog darbo sutarties sąlygos, prieštaraujančios kolektyvinei sutarčiai, turi būti laikomos negaliojančiomis ir vietoj jų turi būti taikomos atitinkamos kolektyvinės sutarties sąlygos, o kolektyvinės sutarties nuostatos, kai jos yra palankesnės nei darbo sutarties sąlygos, taikomos tiesiogiai ir nedelsiant, nereikalaujant papildomo patvirtinimo. Darbo kodekso normose atsiskleidžia kolektyvinių ir darbo sutarčių konjunkcinis ir disjunkcinis tarpusavio santykis, t.y. atitinkamus klausimus leidžiama reglamentuoti kolektyvinėmis ir (arba)... [toliau žr. visą tekstą] / Collective agreements are written and published agreements between certain parties, who are entitled by law to conclude these agreements, which have general and abstract provisions with binding impacts on the employment relationship. An employment contract is an agreement between an employee and an employer under which the employee undertakes to do work for the employer in subordination to the management and supervision of the employer, and the employer undertakes to remunerate the employee for such work and to provide the working conditions prescribed in the agreement between the parties, a collective agreement, law or administrative legislation. Collective agreements are not regarded to be parts of the contract of employment, therefore it does not modify the contract, but if the provision of the new collective agreement are more favourable than certain parts of the contract, than the clauses of the collective agreements are valid for the employment relationship an the contractual clause is void.

The subject of Master thesis – the development and role of collective agreements as the source of law in the framework of Lithuanian labour law. This postgraduate thesis consist of three chapters. The conceptions of the source of law and the collective agreement are presented in the first chapter. Functions of the collective agreement, its historical origin are being discussed here as well. The source of law has many means. According to natural law the source of law means the source of standarts of law and the source of knowledge of law. According to positive law doctrine the source of law is the form of expressing of law. The author tried to analises collective agreement from these two points of view. It is also defined social and law conceptions of the collective agreement. In social sense collective agreement means compromise between two groups of society – employers and employees, achieved by collective bargaining. In law sense it is body of contract laws which regulates labour conditions. The collective agreement has these funktions – lagal (or regulative) and social (peace keeping function, informative function, educative function). But main function is regulative function. In the second chapter the author analyses the development of collective agreements in different periods of Lithuanian history. The author also presents the reasons, which cause that the collective agreement, as the sourse of labour law, is not popular. The third chapter deals with the role of... [to full text]

Šio magistrinio darbo pavadinimas „Kolektyvinės tapatybės formavimas SSRS ir ES: ekonominio veiksnio įtaka“. Istorinės ribos apima laikotarpį nuo SSRS susikūrimo iki šių dienų aktualijų, žodis "formavimas" nurodo analizuojamo proceso t��stinumą. Pagrindinė darbo analizės ašis – kolektyvinė tapatybė. Darbo pagrindinis tikslas yra įvertinti ES kolektyvinio tapatumo formavimo perspektyvumą, remiantis Sovietų Sąjungos patirtimi ir nustatyti ekonominio veiksnio ryšį su kolektyvinio tapatumo formavimo procesu. Siekiant užsibrėžtų tikslų, reikia atlikti šiuos išsikeltus uždavinius: visų pirma, reikia išsiaiškinti kaip yra konstruojamas kolektyvinis tapatumas, kokie veiksniai tai lemia ir kokia yra ekonominio veiksnio reikšmė kolektyvinio tapatumo formavimui; antra, reikia išanalizuoti SSRS kolektyvinio tapatumo formavimo trūkumus; trečia, reikia išanalizuoti ES kolektyvinio tapatumo formavimo ypatumus bei į perspektyvą nukreiptą formavimo politiką, įvertinant ekonominio veiksnio svarbą; ketvirtą, reikia palyginti ES ir Sovietų Sąjungos kolektyvinio tapatumo formavimo specifiką, remiantis gautais duomenimis, padaryti išvadas. Darbe yra keliamos šios hipotezės: 1. ekonominis veiksnys yra svarbus kolektyvinio tapatumo formavimo procese; 2. kolektyvinio tapatumo formavimo specifika SSRS ir ES turi sąryšio taškų, tai yra - juos įtakoja tie patys veiksniai; 3. ES turi daugiau perspektyvų suformuoti kolektyvinį tapatumą nei SSRS. Darbe taikomi tyrimo metodai: analitinis – aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this master thesis is “Formation of Collective Identity in USSR and EU: Impact of Economic Factor“. It defines historical period from USSR foundation till nowadays. The main aspect according to which these multinational blocks are analyzed is collective identity. Special efforts are given to analyze factors which have impact to collective identity formation, but the biggest attention is paid to analyze importance of economic factor. Identity – the sense of dependence. This concept at one time contains as the connective as also separative elements. This is a result of identification process which helps to define human or group exceptional indications. As individual or collective identity formation problems are widely discussed in today’s society discourses. Its importance is comprehensible as to the individual as also to the communities behavior motivation. The perception of identity allows to know better your historical or cultural roots, and also to know yourself and others better. But the concept of identity is so wide and variant, that it leaves a lot of place to the following discussions. This work appoints a lot of attention to collective identity forming and it’s specific. Actuality of the topic remains also in today’s political discourses undisputed – if we clear, how to construct common identity it would emerge a possibility to evaluate, what main mistakes in it forming maid USSR and what perspectives in common identity constructing has EU. This... [to full text]

Temos pasirinkimą lėmė vis labiau įsigalintis pragmatinis visuomenės požiūris į muziką. Ypač tai pasakytina apie religinę muziką ir jos sklaidos galimybes, nes paprastai tai apsiriboja arba klasikiniais tapusių muzikos kūrinių sukurtų prieš kelis šimtmečius atlikimu scenoje, arba religinių kūriniu atlikimu per mišias. Darbo autorė, remdamasi praktinio darbo su jaunimo religiniu choru patirtimi, bei atliktu konstatuojamuoju tyrimu, siekia išsiaiškinti veiksnius skatinančius domėtis religine muzika bei su ja susijusia veikla. Į giedojimą darbe žiūrima kaip į muzikinio bei meninio lavinimo būdą bei muziknio ugdymo probelmų sprendimo būdą. Tyrimo objektas – kolektyvinės religinės muzikinės veiklos įtaka jaunimo nuostatai į muziką kaip į vieną iš muzikinės kultūros sudedamųjų dalių. Tyrimo tikslas: išanalizuoti religinės muzikos poveikio asmenybės formavimuisi specifiką. Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad religinė muzika teigiamai veikia jaunimo pasaulėžiūrą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę ir metodinę literatūrą apie paauglių psichologines ir fiziologines savybes, muzikinę kultūrą ir teologiją. 2. Parengti tyrimo instrumentą, padėsiantį suprasti religinės muzikos įtaką jaunimo muzikinei kultūrai. 3. Atlikti konstatuojamąjį tyrimą. 4. Atlikti tyrimo rezultatų analizę. 5. Parengti mokslines išvadas. Tyrimo metodai : teorinė literatūros šaltinių analizė, mokinių anketinė apklausa raštu; konstatuojamasis tyrimas, aprašomoji statistika. Išvados:... [toliau žr. visą tekstą] / It was predetermined by the pragmatic attitude of the society towards music, getting deeper and deeper. This is especially so with the religious music and its dissemination opportunities, because usually it is limited with performance of classical musical pieces, created several centuries ago or performance of religious creations during mass. Author of the paper, basing upon the practical experience of work with youth religious choir and declarative research performed, is seeking to find out the factors, stimulating interest in the religious music and related activities. Paper deems chant a musical and artistic development way as well as the musical education problem solution way. Subject of the research: influence of collective religious musical activities upon the youth’s attitude towards music like one of the components of musical culture. Aim of the research: to analyse possible specificity of religious music impact upon musical culture. Hypothesis of the research: possibly, religious music positively affects the youth’s musical culture. Tasks for the research: 1. To analyse scientific and methodical literature. 2. To prepare the research instrument. 3. To execute a declarative survey. 4. To execute analysis of the survey results. 5. To prepare scientific conclusions. Methods of the research: theoretical analysis of written sources, written questioning survey of the pupils; declarative research, descriptive statistics. Conclusions: Analysis of the scientific... [to full text]

Darbe buvo nagrinėjama svarbiausio XVI – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriško teismo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo advokatų visuma (iš 1662 – 1792 metų laikotarpio), suvokiant ją kaip profesinį elitą. Šiam tikslui pasiekti tarpusavyje buvo derinami analitinis, statistinis ir prozopografinis metodai. Buvo stengiamasi išsiaškinti jame dirbusių advokatų skaičių, vidutinę darbo trukmę, juos įvardinti naudotus terminus. Analizuoti jų darbo bruožai, įvaizdis, kolektyvinė biografijos momentai - socialinė ir teritorinė kilmė, išsilavinimas kūryba, karjera. / The current thesis researches the advocates of the most important court of the nobility of Lithuania of the 16th –18 th century – the Grand Tribunal of Lithuania in the period of 1662 – 1792. They are investigated combining analytical, statistical and prosopographic methods. In the first part of the work the court itself is presented, the hours of its sessions and the sphere of its competences are analyzed. The second part reviews the general number of advocates (287) and the average number of advocates in each session (18). It also discusses the terms that are used in reference to the advocates (procurators, plenipotent, patron, mecenas) and the laws that govern the institution of advocacy in this court. The final part of the work is devoted to the analysis of the advocate’s social and regional backgrounds, their education and creative activities, professional and other types of career.

Esant sparčiam rinkos ekonomikos vystymuisi, darbo santykių dinamiškumui bei kitiems faktoriams, reguliuojant darbo santykius, būtina derinti centralizuotą (valstybinį) ir sutartinį teisinį reguliavimą, kuris pasireiškia sudarant individualias ir kolektyvines sutartis. Nustatant kolektyvinės sutarties vietą darbo teisės šaltinių sistemoje (hierarchijoje),būtina įvertinti kolektyvinės sutarties teisinę prigimtį bei jos taikymo ribas. Kolektyvinė sutartis. Lietuvos darbo teisės doktrinoje pripažįstama norminiu susitarimu, kadangi ji yra nevienkartinio taikymo aktas, nustatantis bendrąsias visiems įmonės darbuotojams ir darbdaviui privalomas elgesio taisykles, kurių laikymosi ginčai sprendžiami teismo arba taikinimo tvarka. Darbo kodeksas kolektyvinės sutarties normatyvines nuostatas pripažįsta darbo teisės šaltiniu. Darbo kodeksas numato kelių lygių kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybę – nacionalinės, šakos, teritorinės ir įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymą. Sprendžiant skirtingo lygio kolektyvinių sutarčių nuostatų konkurencijos klausimą, turi būti taikomas in favorem (darbuotojui palankesnio teisinio režimo) principas, darbuotojui palankesnės sąlygas nustatanti taisyklė visada turės viršenybę, nepriklausomai nuo to, kokio lygio kolektyvinėje sutartyje ji įtvirtinta. Kyla nemažai diskusijų dėl tarptautinių kolektyvinių sutarčių teisinės prigimties bei sudarymo galimybių. Manytina, kad jos negali egzistuoti kaip visavertis norminis aktas dėl skirtingo kolektyvinių... [toliau žr. visą tekstą] / Regarding to the development of an economic structure, dynamic labour relations and other factors, while regulating labour relations it is necessary to combine State legal regulation with agreemental regulation, which is realized by making individual contracts and collective agreements. Trying to ascertain the place of a collective agreement in the system (hierarchy) of sources of the Labour Law, it is necessary to assess collective agreement‘s legal nature and the scope of application. Collective agreement in Lithuanian Labour Law doctrine is declared as a normative agreement, because it is an act of multiple application, establishing common rules for all the employees and employers of the enterprise. Collective agreement (its normative statutes) is declared as a source of Labour Law by Labour Code. A three-tier system of collective agreements is approved by the Labour Code – collective agreements at a national, sectorial and territory and enterprise levels. The rule of application of concurring statutes of different level collective agreements is based on applying in fvorem principle – a deviations to a worker‘s advantage is supreme, not a matter which level collective agreement it is approved in. A lot of discussions appear on the occasion of a legal nature and possibilities of drawing up international collective agreements. Therefore, an international collective agreement cannot exist as a full value normative act due to different regulations of collective agreements in... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas kolektyvinės sutarties motyvacinis aspektas UAB „Paslaugos tau“ žmogiškiesiems ištekliams. Daug dėmesio buvo skirta motyvacijos priemonių klasifikavimo principui analizuoti pagal D. Lipinskienę (2008) ir V. Gražulį (2005), t.y. materialinėms ir moralinėms skatinimo priemonėms, ir UAB „Paslaugos tau“ kolektyvinės sutarties nuostatų analizei, nes dalis anketos klausimų rėmėsi šių šaltinių informacija. Apklausoje dalyvavo 132 respondentai. Tyrimo metu nustatyta, kad materialinis ir moralinis skatinimas organizacijoje vyksta chaotiškai, nesistemingai, todėl tik mažumai darbuotojų kolektyvinė sutartis tarnauja kaip motyvavimo priemonė. Ekonominės krizės laikotarpiu didžiausias nepasitenkinimas (demotyvacija) kyla dėl įmonėje retai naudojamos materialinės skatinimo priemonės – priedų. Taip pat darbuotojų demotyvacijai įtakos gali turėti organizacijos nenoras dalytis informacija su darbuotojais apie veiklos rezultatus (moralinė skatinimo priemonė). Vertinant kolektyvinės sutarties nuostatas pastebėta, kad svarbiausia, labiausiai motyvuojanti nuostata įmonės darbuotojams yra „darbo apmokėjimas“, o mažiausiai svarbi - „mokymosi ir tobulėjimo“. Tyrimo rezultatai rodo, kad organizacija turėtų tobulinti motyvacijos procesą. / In this final paper of bachelor the aim of research is motivational aspect of collective agreement in UAB "Paslaugos tau” human resources. Much attention has been given to analyse for D. Lipinskienė (2008) and V. Gražulis (2005) classification principle of motivation tools which formed of material and moral motivation tools. Provisions of UAB “Paslaugos tau” collective agreement has been analysed too, because the part of questions quote by these source of information. There were 132 respondents involved in this survey. The research observed that the stimulation of material and moral tools in organization is chaotic, non-systemic, so only a minority of employees are motivated by collective agreement. While in Lithuania is economic crisis, the employees feel the highest dissatisfaction (demotivation) for rarely paid extra (material motivation tool). Mostly moral dissatisfaction of employees are influenced of organization's unwillingness to share information with employees about organization activity. It was noticed that for employees the most important and the most motivated attitude is “Salary“, and the least important – “Learning and development". The results shows that organization should improve there motivation process.