Kolektyvinės darybos ir kolektyvinės sutartys gimė Vakrų šalyse. Kinijos per pastaruosius 30 metų bando įvesti rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, taip pat šiuolaikinę teisės sistemą, kuri apima kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartys. Šie du dalykai yra labai svetimi Kinijos darbo santykių subjektams, nors planinės ekonomikos laikais Kinijoje jau atsirado profesinės sąjungos, bet Kinijos valdžia and darbo santykių subjektai iš esmės nepriprato kolektyvinių darbo santykių esmės. Įvesdama rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, Kinijos valdžia susiduria su įvairiomis problemomis darbo santykių srityje, kurios jau senai pavyko Vakarų šalyse. Skatindama šalies ekonomikos tolimesnį augimą, kolektyvinių derybų ir koletyvinių sutarčių įgyvendinimas tapo vienu is svarbiausių ir esminių Kinijos Vyriausybės uždavinių, nes individualių ir kolektyvinių darbo santykių stabilumas tiesiogiai įtakoja Kinijos Komunistinės partijos valdžią, šalies ekonomikos pastovią plėtrą ir socialinę harmoniją. / Collective bargaining and collective agreements were born in western countries. During last 30 years China has attempted to introduce market economy and modern industry, also the legal system which includes collective bargaining and collective agreements. These two concepts are quite new to the Chinese subjects of labour law, although during the period of planned economy the labour unions already exists, but the Chinese regime and subjects of labour law don’t understand how the collective bargaining and collective agreements essentially work. The Chinese regime is confronted by various problems concerning labour relations while introducing market economy and modern industry, these problems have been settled in western countries. While promting further growing of economy, the implementation of collective bargaining and collective agreements is one of the most important and essential tasks of Chinese government, because the stability of individual and collective labour relations directly influences Chinese communist regime, economic sustainable development and harmoniuos society.

Asociacijų laivė yra viena iš pamatinių darbuotojų teisių. Darbo teisiniai santykiai nėra vienalyčiai, todėl kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybė turi būti garantuojama ne tik darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams. Kolektyvinių sutarčių institutas privačiame sektoriuje buvo žinomas dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tuo tarpu galimybė sudaryti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje numatyta tik įsigaliojus Darbo kodeksui. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinių sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje, pagrindinis iš jų Valstybės tarnybos įstatymas, atitinka TDO konvencijų Nr. 87, Nr. 98 bei Nr. 154 nuostatas, kadangi minėtos konvencijos įtvirtina galimybę numatyti kolektyvinių sutarčių, sudaromų valstybės tarnyboje, ypatumus. Atlikus Valstybės tarnybos įstatymo analizę galime teigti, jog valstybės tarnautojų interesus atstovauja vienintelis atstovas – profesinė sąjunga. Tačiau tokia nuostata yra kritikuotina, kadangi valstybės tarnautojai turi daug mažiau teisų negu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nes jų interesų negali atstovauti darbo taryba. Valstybės tarnautojams taip pat nenumatyta galimybė perduoti atstovavimo funkcijos šakinei profesinei sąjungai. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja kolektyvinių sutarčių, sudaromų įmonės ar įstaigos lygiu, šakos bei turinio klausimus. Aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą apsunkina darbdavio identifikavimo problema, kurią bandoma spręsti darant... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of association is one of the fundamental employees rights. Labour legal relations are not indiscrete, the right of collective bargaining is ensured not only for the employees but also for the state servants. The institute of collective agreements in private sector was known to the effect of Labour Law, meanwhile the possibility to make collective agreements in state service was provided after the Labour Law became effective. The legal acts of the Republic of Lithuania, regulating collective bargaining in state service, the main of them the Law of State Service of the Republic of Lithuania, coincide ILO Convention No 87, Convention No. 98, Convention No 154. All above mentioned ILO conventions state the possibility for collective bargaining restrictions in state service. After the analysis of the Law of State Service of the Republic of Lithuania, we can state, that only trade unions can represent interests of state servants. However such provision is criticized, because state servants have fewer rights than employees, labour councils in public administration institution can not be elected. State servants do not have the right to transfer the function of employee representation and protection to the trade union of the appropriate sector of economic activity. The Law of State Service regulates the questions connected with collective agreements which are made in state institutions. Speaking about branch level it is not legally clear who can represent the interests... [to full text]

Globalizacija yra įvairialypis ir sudėtingas procesas, pasireiškęs intensyvėjančiais valstybių tarpusavio ryšiais, laisvu darbo jėgos, paslaugų, prekių ir kito kapitalo judėjimu, kurį lėmė 20 amžiaus pabaigos mokslinė ir technologinė pažanga. Sparčiai vykstanti globalizacija iškėlė naujus uždavinius ir darbo teisei, kuri turi prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Darbe teigiama, jog pagrindinis vaidmuo turi tekti socialiniam dialogui, kuris yra pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė siekiant mažinti globalizacijos sukeltas neigiamas pasekmes darbo rinkoje ir kartu pasinaudojant teigiamomis globalizacijos suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia užduotis – socialinio dialogo skatinimas ir vystymas visais lygmenimis. Prioritetas turi būti teikiamas kolektyviniam, o ne individualiam darbo santykių reguliavimui. Didelė problema – dabartinių profesinių sąjungų narių sumažėjimas. Nesant stiprių socialinių partnerių, neįmanoma tinkamai ir efektyviai dalyvauti kolektyvinėse derybose bei pasiekti aktualių socialinių bei ekonominių problemų sprendimo. Itin teigiamas yra Europos socialinių partnerių dalyvavimas teisėkūros procese, tačiau nesant konkretaus teisinio pagrindo Europos lygmens kolektyvams deryboms inicijuoti ir vesti, šis reiškinys neišnaudoja visų galimybių. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog globalizacijos įtaka darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Tarptautiniame lygmenyje svarbiausią... [toliau žr. visą tekstą] / Globalisation is a various and complex process that is displayed by the intensive relations among the countries and the movement of labour, services, goods and other capital that was forced by the scientific and technologic progress at the end of 20th centuary. Progressive globalisation has risen new goals for the labour law that has to adjust to the present changes. The thesis states that the main part has to be given to the social dialogue which is the main and most important means for decreasing negative consequences of globalisation. On the other hand, the use has to be made of the positive opportunities of globalisation. The main goal is stimulation and development of social dialogue in all the stages. Priority should be given to the regulation of the collective labour. The decrease of the present trade unions is a big problem. It is imposible effectively and properly participate at the collective negotiations and reach the social and economic solutions of a problem when social partners are missing. A very possitive mean is European social patners participation at legislation, but this phenomenon is not fully used when there are no concrete fundamentals of law for European associations to initiate and carry out negotiation. Having analised all the resources the conclusion is that globalisation affects labour in all the levels – international, regional (European Union) and national levels. At the international level the main place is given to the Internation labour... [to full text]

Šio magistro darbo objektas - kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių, sudaromų aukštesniu nei įmonės lygiu, institutai. Paprastai kolektyvinės derybos pradedamos ir vykdomos siekiant parengti ir sudaryti kolektyvinę sutartį. Tačiau sąvoka „kolektyvinės derybos” iš tiesų yra gerokai platesnė, negu vien derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, nors pastarosios ir yra svarbiausios. Kolektyvinės derybos yra socialinės partnerystės forma ir priemonė kolektyvinių darbo santykių subjektams bei jų atstovams savo interesus derinti ir ginčus spręsti derybomis. Be to, kolektyvinių sutarčių pasirašymas yra pažangus reiškinys, užtikrinantis stabilumą ir socialinę taiką. Ši tema ne tik aktuali, bet ir problemiška, nes derybos dėl kolektyvinių sutarčių, aukštesniu nei įmonės lygiu, praktiškai nevyksta ir šių sutarčių sudaroma labai mažai. Todėl darbe siekiama visapusiškai išanalizuoti ne tik kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis, sudaromas aukštesniu nei įmonės lygiu, bet ir ieškoti priežasčių, kodėl šių kolektyvinių sutarčių sudaroma tiek mažai. Darbe taip pat aptariama kolektyvinių sutarčių, aukštesniu nei įmonės lygiu, sudarymo galimybė valstybės tarnyboje. / The object of this master thesis is the institutes of the Collective Bargaining and Collective Bargaining Agreements Above Enterprise Level. Mostly the Collective Bargaining is begun in that goal to prepare and make the Collective Agreement. However, the conception of the Collective Bargaining is substantially more comprehensive than the conclusion of the Collective Agreement. The Collective Bargaining is the form of the Social Partnership and the means for the subjects of the labour footing to coordinate their interests and to deal disputes by the Collective Bargaining. Additionally the signing of the Collective Agreements is a progressive phenomenon safeguarding stability and social peace. This thesis is not only actual, but it is also problematical, because there is no many Collectives Agreements Above Enterprise Level in Lithuania. For this reason it is not only reached to analyse the Collective Bargaining and Collective Bargaining Agreements Above Enterprise Level, but also to seek for reasons why these Collective Agreements are not made. There is also discussed the conclusion of the Collective Agreements Above Enterprise Level in Civil Service in this master paper.

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimo ir skelbimo tvarkos specifika ir ypatumai. Lietuvos įstatymai vienodai reglamentuota lokalinių streikų ir aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarką, neišskiriant šių skirtingo lygio streikų. Atsižvelgiant į aukštesnio nei įmonės lygio streiko specifiką ir ypatumus pasireiškiančius didesne žala darbdaviams, šalies ekonomikai ir socialinei santarvei, lyginant juos su įmonės lygio streikais, darytina išvada, kad tikslinga būtų reglamentuoti skirtingą aukštesnio nei įmonės lygio ir lokalinių streikų organizavimo ir skelbimo tvarką. Teisės mokslo teorijoje lokaliniai ir aukštesnio nei įmonės lygio streikai išskiriami taikant loginės analizės, sintezės ir lyginamąjį teisės mokslo metodus. Magistro darbe teikiami pasiūlymai dėl aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarkos reglamentavimo Lietuvos įstatymuose. Lenkijos įstatymai atskiria lokalinius streikus nuo aukštesnio nei įmonės lygio streikų. / Features of higher than enterprise level strike organization as well as specifics of the announcement order and peculiarities are being analysed in this master‘s paper. Local and higher than enterprise level strike organization is equally finetuned of the Labour Code of Lithuania. A certain conclusion should be drawn, bearing in mind the specifics and peculiarities of the strikes higher than enterprise level that result in higher damage to employers, national economy and social stability in comparision to enterprise level strikes. The conclusion is as follows: different strike organisation and announcement order for higher than enterprise level should be finetuned. Local and higher than enterprise level strike execution order are defined by the means of the logical, systemic, comparative analysis and synthesis methods. There are some suggestions of higher than enterprise level strike organization and announcement order in Lithuania in this master‘s paper. Legislation of Poland separates local and higher than enterprise level strikes.

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]

Darbe atskleidžiama kolektyvinių derybų samprata, principai ir reikšmė ir tarptautinės ir Europos bendrijos darbo teisės pagrindiniai teisės aktai šiais klausimais. Kolektyvinėmis derybomis yra ginami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir socialines garantijas. Kolektyvinių derybų šalys yra darbdaviai, jų grupės arba organizacijos ir darbuotojų organizacijos arba jų atstovai. Labai svarbūs yra kolektyvinių derybų principai, ypatingai teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Kolektyvinės derybos yra labai svarbios norint išlaikyti darbo santykių stabilumą ir išspręsti kolektyvinius ginčus. Darbe ieškoma atsakymo, ar streikai yra vienintelis būdas patenkinti darbuotojų reikalavimus. Kolektyvinės derybos yra reglamentuojamos tarptautiniais teisės aktais, Europos bendrijos teisės aktais ir nacionalinais teisės aktais. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos konvencijos ir rekomendacijos yra vienas iš svarbiausių šaltinių kolektyvinių derybų klausimais tarptautinėje teisėje. Šiose konvencijose įtvirtintos pagrindinės nuostatos ir kryptis minėtų derybų atžvilgiu. Kolektyvinės derybos Europos darbo teisėje yra įtvirtintos keliuose pagrindiniuose teisės aktuose. Europos socialinė chartija detaliai reglamentuoja valstybės pareigą skatinti kolektyvines derybas ir suteikia derybų šalims teisę jas vesti. Tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek ir Europos bendrijos kuriama teisė šiuo klausimu įtvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / The collective bargaining is necessary to protect the employee‘s, as a weeker part of labour relationships, interests and to make working conditions and social guarantees better. The parties of the collective bargaining are employers, their groups or organizations and employees‘ organizations or their representatives. The procedure of collective bargaining is regulated by national law, depending on each state conditions and expirience concerning collective bargaining. Very important are principles of collective bargaining, because collective bargaining are iniciated freely, voluntary and independent and about the content parties decide themselves without the intervention of the state. One of the most important principle is right to organise collective bargaining. This principle fixes employers and employees rights. Collective bargaining is very important to make labour relationships steady and to solve collective disputes. Collective bargaining is regulated bu international law, European community international law and national law. International labour organisation (ILO) adopted Conventions and recommendations are one of the most important source in International labour law concerning collective bargaining. In these conventions and recommendations are fixed most important provisions and and directions to the member states concerning above-mentioned bargaining. Lithuanian has ratified these Convenctions and must keep their provisions. The European law the most important is... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas asociacijų laisvės principo prasme. Tema yra aktuali, kadangi atstovavimo institutas yra itin svarbus, o kartu naujas Lietuvos darbo teisėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama atstovavimo darbo teisėje esmė ir paskirtis, asociacijų laisvės samprata, turinys ir šių dvejų teisinių reiškinių sąveika. Prieinama išvados, kad asociacijų laisvė suponuoja darbo teisės subjektų atstovavimą esant kolektyviniams darbo teisiniams santykiams, kur pagal Lietuvos teisę darbuotojams bei jų kolektyvams gali atstovauti profesinės sąjungos ir jų organizacijos, darbdaviams - darbdavių organizacijos, jų susivienijimai, federacijos, konfederacijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas darbuotojų atstovų teisinis statusas. Profesinės sąjungos – pagrindinė darbuotojams atstovaujanti organizacija, kuriai Lietuvos teisės aktai suteikia plačias teises atstovaujant darbuotojų interesus ir juos ginant. Profesinių sąjungų įstatymo ir CK reikalavimus atitinkanti profesinė sąjunga, nors ir neįregistravusi savo įstatų įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstama darbo teisinių santykių subjektu, galinčiu atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Darbo tarybų kaip darbuotojų atstovų veikla yra gerokai siauresnė nei profesinių sąjungų – apsiribojanti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimu. Darbo taryboms nėra taikomas asociacijų laisvės principas. Jeigu įstatymai numatytų alternatyvą – stoti į įmonėje, įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there is analysed representation of employers and employees in the sense of association freedom principle. This issue is important because of representation institute which is of special importance, in addition, it is a new subject in the labour law of the Republic of Lithuania. In the first part of the paper there are analyzed essence and purpose of representation in labour law as well as conception of freedom of association, its content and interaction of these legal phenomena. It is concluded that freedom of association assumes representation of labour law subjects in case of collective labour relations which can be represented by trade union and its organizations following the labour law of the Republic of Lithuania. Employers are represented by employer organizations, their corporations, federations and confederations. The second part of the paper introduces legal status of employee representatives. Trade union is the main organization which represents the rights of employees. This organization is entitled to represent as well as to protect employees interests following the legislation of the Republic of Lithuania. Activities of labour boards as employee representatives are much more narrower than these of trade unions – it is limited by representation of interests of employees employed in companies, institutions or organisations. To labour boards there isn't applied the principle of freedom of associations. In case the law foresees an alternative to enter a... [to full text]

Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.