Magistriniame darbe „Valstybės tarnybos konstitucinė samprata“ yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje atskleista valstybės tarnybos konstitucinė samprata. Darbe nuosekliai ir išsamiai atskleidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos konstitucinę sampratą, aptariama valstybės tarnybos raida nuo nepriklausomybės atgavimo iki dabar, kuri didžiąja dalimi yra įtakojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios ir tęstinės jurisprudencijos bei kintančio suvokimo apie valstybės valdymą ir viešajį administravimą. Nagrinėjant Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, įtakojančias valstybės tarnybos, kaip sistemos, pagrindinius formavimo aspektus bei reikalavimus jai, yra atkleidžiami ne tik Konstitucijos nuostatose tiesiogiai įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnybos sistemos organizavimui ir funkcionavimui, bet ir nagrinėjami konstituciškai pagrįsti kriterijai tiek valstybės tarnybos sistemai apskritai, tiek patiems valstybės tarnautojams. Darbe taip pat atskleidžiama valstybinių institucijų sistema, kuri yra organizuota valdžių padalijimo principu. Šioje valstybinių institucijų sistemoje yra institucijų, kurios valstybinę valdžią Lietuvos Respublikoje, kaip įtvirtinta Konstitucijoje, vykdo tiesiogiai ir kurios padeda ją įgyvendinti. Kiekviena iš jų turi konkrečiai jai priskirtą kompetencijos ir atliekamų funkcijų apimtį, kurių visumos bendras uždavinys yra tenkinti visuomenės bendrą viešajį interesą ir užtikrinti socialinę darną. / In der Magisterarbeit „ Verfassungsrechtlicher Begriff des Staatsdienstes“ wird der in der Rechtsbasis der Republik Litauen erklärte verfassungsrechtliche Begriff des Staatsdienstes analysiert. Bei der konsequenten und ausführlichen Erklärung des verfassungsrechtlichen Begriffes des Staatsdienstes der Republik Litauen wird die Entwicklung des Staatsdienstes von der Zeit der Unabhängigkeitsverkündigung bis zum heutigen Tag erörtert, die zum größten Teil von der offiziellen Jurisprudenz des Verfassungsgerichtes der Republik Litauen und vom sich verändernden Verständnis über die Staatsregierung und über die öffentliche Administration beeinflusst wird. Bei der Analyse der in der Verfassung festgelegten Grundsätze, die die Hauptformierungsaspekte des Staatsdienstes als System und dessen Forderungen beeinflussen, werden nicht nur in den Verfassungsgrundsätzen festgelegte Forderungen an die Organisation und Funktion des Staatsdienstsystems erörtert, sondern auch da werden verfassungsbegründete Kriterien sowohl für das Staatsdienstsystem im Allgemeinen als auch für Staatsbeamte selbst analysiert. In der Arbeit wird das System der staatlichen Institutionen dargelegt, das nach dem Prinzip der Regierungsteilung organisiert ist. In diesem System der staatlichen Institutionen gibt es Institutionen, die die staatliche Regierung in der Republik Litauen unmittelbar ausüben, wie es in der Verfassung steht, und die bei deren Verwirklichung mithelfen. Jede von denen erfüllt eine bestimmte... [to full text]

SANTRAUKA Didžiąją visuomenės dalį sudaro dirbantys asmenys, kurie yra visuomeninių santykių reglamentuojamų darbo teisės normomis, subjektai. Lietuvos Respublikos darbo teisė skiria tris darbo teisinių santykių subjektus: darbuotoją, darbdavį ir darbuotojų kolektyvą. Tam, kad bet koks subjektas galėtų dalyvauti bet kokiuose teisiniuose santykiuose, jam yra būtinas subjektiškumas. Darbo teisėje teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu metu. Darbdaviais gali būti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Fizinis asmuo pilną darbinį teisnumą ir veiksnumą , pagal bendras taisykles įgyja nuo 18 metų, nors Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato tam tikras išimtis, kai veiksnumas gali būti įgyjamas anksčiau. Asmenys iki 18 metų amžiaus, jei nėra pripažinti veiksniais, darbdaviais būti negali. Juridiniai asmenys darbinį subjektiškumą įgyja nuo įregistravimo juridinių asmenų registre ar kitaip įgijus juridinio asmens statusą. Darbuotoju fizinis asmuo gali tapti sulaukęs 16 metų amžiaus, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 numato žemesnę t.y. 14 metų amžiaus ribą. Darbuotojų kolektyvas – tai visi konkretaus darbdavio darbuotojai, kurie yra pripažįstami savarankišku darbo santykių subjektu. Pagrindinis darbuotojų kolektyvo požymis-kolektyvinis interesas. / The Concept and Features Of Labour Law Subjects SUMMARY The most common part of the society consists of employees, who are the regulators of the public relationships of the Labour Law limits. The Labour Law of the Lithuanian Republic depicts three subjectives of the relationships of the Labour Law: an employce , an employer, the personnel staff. In order that any subjective could take part in any juridical relationships, the subjectivity is very important for the participant. In the Labour Law capacity and capability appcar at the same moment. It is possible that all kinds of physical and juridical personalities can be employers. Any personality employed in physical work is able to get full legal capacity and righness according to the general rule at the age of 18, though the Civil Code of the Lithuanian Republic makes some exceptions when the legal capacity may be acquired beforehand. People under 18 years of age if they are not assumed being a legal capacity, they are not concidered being employers. Juridical personalities ( people) working capacity obtain from the moment of the registration in to the juridical register or in some other different cases they have obtained the statute of juridical personality. Juridically any physical person is concidered being an employce when he‘s 16 years of age. The issue of the year of 2003 of January 29 of the government of the Lithuanian Republic Jursees lower requirement of the 14 years of age. The staff of the emplayees –that means... [to full text]

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje reformuojamas intelektinės nuosavybės teisės institutas. Daug dėmesio skiriama pozityviosios teisės vystymui. Lietuvos teisinės praktikos pavyzdžiai rodo, kad filosofinis intelektinės nuosavybės aspektas yra pamirštas. Nors didžioji dalis Lietuvos teisės aktų intelektinės nuosavybės teisės srityje yra suderinti su pasauline praktika, nepakanka automatinio nuostatų perkėlimo, būtina suvokti, kokiais argumentais remiantis saugoma intelektinė nuosavybė, koks jos filosofinis pagrindas. Tik taip galima efektyviai spręsti praktines problemas, vertinti išimtinių teisių savininkų ir visuomenės interesų santykį ir ieškoti geriausių konfliktų sprendimo būdų. Darbe analizuojami dviejų teisės sampratų – prigimtinės ir utilitarinės – pagrindiniai argumentai ir pasireiškimas intelektinės nuosavybės teisinėje praktikoje. Didžiausias dėmesys skiriamas nuosavybės teisės klausimui. Skirtingų teisės sampratų atstovų argumentacijos išsiskiria, jie akcentuoja skirtingus reiškinius, skirtingai dėlioja prioritetus. Tačiau apibendrinus visų jų idėjas galima teigti, kad filosofiniame lygmenyje sutariama, jog nuosavybės teisių nustatymas ir jų apsaugos sistema reikalinga dėl išteklių ribotumo. Vieni nuosavybės įgijimą pateisiną „įgimta“ teise, darbu, dar kiti pateisina nuosavybę, nes įžvelgia joje visuomeninę naudą, kadangi taip ištekliai panaudojami efektyviausiu būdu. Nepaisant skirtingo nuosavybės teisių tikslo ar funkcijos išskyrimo, sutinkama, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Intellectual property law in Lithuania is undergoing essential reform since restoration of Lithuanian independence. Most of the attention is dedicated to the development of statutory law. Examples from Lithuanian legal practice indicate that philosophical aspect of intellectual property remains forgotten. Even when statutory law governing intellectual property in Lithuania is harmonized with the international practice, automatic transfer of rules may not be justified. It is essential to understand the reasons and philosophical grounds of protection of intellectual property. Only in this way it is possible to solve practical problems, evaluate the relationship between the holders of exclusive rights and public interests, and to solve conflicts in the best possible way. The paper analyses main arguments and manifestation of natural and utilitarian concepts of law in intellectual property legal practice, paying special attention to property issue. The arguments of the natural and utilitarian concepts of law vary greatly, they stress different phenomenon and different priorities. Nevertheless, after summarising their ideas, one can state that establishment of property rights and their protection system is needed mainly because of scarce resources. Some justify acquisition of property because of its natural character, because of work put into it; the others justify property because of its social value, since private property allows exhaustion and distribution of scarce resources... [to full text]

Santrauka Socialinio darbo profesijos jau negalima vadinti nauja profesija Lietuvoje, todėl svarbu diskutuoti apie socialinio darbo profesijos įvaizdį, kuris pasiekia visuomenę. Teigiamas profesijos įvaizdis formuojamas teikiant kokybiškas paslaugas bei sąmoningai ar nesąmoningai paties socialinio darbuotojo perduota „žinia“ apie tai, ką jis pats mano apie savo darbą ir profesiją apskritai. Kadangi socialiniai darbuotojai, teigiama, priklauso socialinio tipo asmenims ir su žmonėmis jiems dirbti patinka labiau negu su daiktais ar/ir reiškiniais, magistro darbo autorė analizuoja ryšį tarp požiūrio į žmogų bei požiūrio į savo profesiją. Taigi magistro darbo tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmogaus sampratos įtaką socialinio darbo profesijos vertinimui. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, įvadinėje darbo dalyje analizuojamos tradicinės humanistinės socialinio darbo vertybės žmogaus atžvilgiu, pristatomi praktiniai žmogaus sampratos aspektai. Taip pat analizuojamos trys pagrindinės nuostatos, lemiančios visą intervencinį procesą, kuris turi įtakos abstrakčiam socialinio darbo profesijos vertinimui (įgalinimas, resocializacija, „pedagoginis nuvertinimas“) bei socialinio darbo profesijos pasirinkimo motyvai. 2008 metų kovo – gegužės mėnesiais buvo atlikta kiekybinė Vilniaus miesto, Kauno miesto, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Šakių rajono, Jonavos rajono, Kalvarijos savivaldybės socialinės pagalbos organizacijų darbuotojų apklausa. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Social work profession is not new in Lithuania, so it is important to discuss about profession image which reach public. Positive profession image are forming with qualitative services and social worker consciously or not consciously given good “message” about what he thoughts about his work or profession in general. Social workers belongs to social type individuals and work with humans they like more than with things or expressions, the author of this work analyzes relation between view of human and the view of profession. This work aim is to identify human conception impact for social work profession estimation. According to the work aim, in the preface is analyzed traditional humanistic social work values in the concept of human; practical human conception aspects are presented. Also there are analyzed three main attitudes, which determine all intervention process, which has impact to abstract social work profession estimation (consolidation, re-socialization, “pedagogical despair”) and social work profession choice reasons. The quantitative social help organization workers survey was done in Vilnius city, Kaunas city, Alytus city, Alytus district, Sakiai district, Jonava district, Kalvarija municipalities in 2008 March – May months. The data collection of the survey was interviewing with questionnaire. The quantitative analysis was done with SPSS program. There were 89 respondents (response rate – 86.4%) – social work/pedagogic experts, who had two year experience... [to full text]

Savo diplominiame darbe trumpai apžvelgiau teismo fotografijos ir vaizdo panaudojimo teisinėje praktikoje raidą. Jame analizuojami teismo fotografijos mokslininkų ir praktikų darbai, patarimai, patalpinti įvairiuose mūsų šalies bei užsienio leidiniuose, skirtuose teismo fotografijos, vaizdo panaudojimo baudžiamajame procese problemoms analizuoti. Akcentavau, kad įvykio vietos, daiktų, objektų, nusikaltimo įrankio atvaizdavimas fotografijos ar filmavimo būdu yra įrodymų rinkimo proceso dalis, pabrėžiama vaizdo, pateikimo teismui kaip įrodymas, reikšmė. Išanalizavau bendrus ir specifinius fotografavimo bei filmavimo būdus, taikomus tiriant įvairių rūšių nusikaltimus. Pavyzdžiui, fotografuojant nužudymo vietą, lavoną, jo žaizdas, kraujo dėmes turi būti naudojama spalvota fotojuosta. Pastatas, kuriame įvyko žmogžudystė, fotografuojamas ar filmuojamas iš išorės ir vidaus, o lavonas-iš ne mažiau kaip penkių skirtingų vietų. Vienas iš pagrindinių fotografavimo ar filmavimo tikslų yra tas, kad užfiksuoti kuo daugiau naudingos informacijos, įgalinčios paadanti nustatyti, kur ir kokiu būdu nusikaltimas buvo padarytas. Be to, pažymėjau, kad nemažą reikšmę tyrimui turi ir vizualinis fiksavimas daiktų bei pėdsakų, liudijančių apie aukos gyvenimo būdą, jo asmenybę, įpročius. Aprašyti, suklasifikuoti bei išanalizuoti atvejai, kai įvykio vieta, joje aptikti objektai, daiktai, pėdsakai turi būti fotografuojami ar filmuojami iš arti, vidutinio ar didesnio atstumo. Pavyzdžiui, tiriant serijiniu... [toliau žr. visą tekstą] / It reflects on current approaches to crime scene photography described in numerous photographic publications but it also includes the observations and suggestions of profilers and photographic examiners who analyze these photographs for forensic evidence. Forensic photography is the art of producing an accurate reproduction of a crime scene for benefit of a court. It is part of the process of evidence collecting. I have been dealing also with a whole course on the purpose of forensic photography. This includes recording the original crime scene, recording all evidence, providing a permanent visual record and understanding the admissibility of photographic evidence and covers basics of crimes regardless of the kind There are procedures that need to be followed and there are some specific only to that particular crime. For example, with homicides color film must be used. Photographs must be taken of the exterior and interior of the building. Photos must be taken of the body itself from as many as five different angles, the adjoining rooms, close up of body wounds, any weapons found, any trace of evidence such as blood, any signs of struggle, any signs of prior activity to the homicide, such as drink on a table and all views that witnesses had there were any. I also found out an area of photography that typical forensic photographer did not get into. As with all other types of photography, a forensic photographer first has to learn the basics of the equipment that is used such... [to full text]

Darbe buvo tiriamos pagrindinės teisės sampratos. Nagrinėta pačios teisės sampratos problematika, taip pat analizuotas teisinis pozityvizmas, normatyvizmas, prigimtinė teisės teorija, o taip pat ir sociologinė teisės samprata. Išryškintos jų stipriosios ir silpnosios pusės. Analizuota teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Prieita išvados, kad teisės funkcionavimas yra teisės veikimas. Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo Statutas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjami Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo spendimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kitų teismų sprendimai. Apžvalga baigiama vertinimu, t.y. išryškinamos autorių nuomonių stipriosios bei silpnosios pusės ir pateikiamas asmeninis požiūris į nagrinėjamus klausimus. Prieita išvados, kad teisės sampratos problematikos suvokimas gali atnešti nemažai naudos tiek teorinėje, tiek praktinėje veikloje, nes nuo to kaip teisę supranta vienas ar kitas teisėjas – priklausys konkrečios bylos sprendimas. / In magistrate work an author is analyzing the core problems of concept of law. What is the law – the question that takes first place. While analyzing the first part of the work, the main concepts of law have been on main focus: natural law, positive law and legal realism. Investigation invokes the most famous law scientist from Lithuania and all over the world. Investigating and analyzing theory of Law operation. Law regulation and court judgments take the most important role in the work. Analyzing Nurnberg’s Military Tribunal Statue, Civil Code of Lithuanian Republic, Criminal Code of Lithuanian Republic and other laws of Republic of Lithuania. Investigating important Court Rulings: Nurnberg’s Military Tribunal Judgment, decisions of Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court and other. In conclusion, the most important thing which we find in this investigation is that the understanding of core problems of concept of law can bring practical benefit for an everyday practical-lawyer.

Magistro darbo temos „Darbo teisės šaltinių samprata ir hierarchija“ nagrinėjimas sąlyginai padalintas į tris dalis: „teisės šaltiniai“, „Lietuvos darbo teisės šaltinių samprata“ ir „Lietuvos darbo teisės šaltinių hierarchija“. Teisės mokslas kol kas nėra išvystęs nuoseklios ir visapusiškos teisės šaltinių teorijos. Vietoj pernelyg abstraktaus termino „teisės šaltinis“ būtų tikslinga vartoti du tokį terminą konkretinančius atskirus terminus - „teisės normų šaltinis“ ir „teisinės minties šaltinis“. Tokiu atveju teisinės minties šaltiniu bus laikomi kodeksų, įstatymų ar papročių tekstai, literatūros ir teisės doktrinos kūriniai, iš kurių galima gauti žinių apie juose įtvirtintas tam tikro laikmečio ar konkrečios šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas. Teisės normų šaltinis - tai žmonių interesai ir juos teisės normomis paverčiančios teisėkūros procedūros. Teisės šaltinių hierarchija - tai teisės šaltinių sistema, sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais. Teisės šaltiniai tokiu atveju primena piramidės struktūrą, kurioje „žemesnės“ pakopos teisės šaltiniai negali prieštarauti „aukštesnės“ pakopos teisės šaltiniams. Esminis klasifikavimo kriterijus yra teisės šaltinius priėmusių organų hierarchija, jų teisinis statusas ir reguliuojamų teisės šaltiniais santykių svarba. Tokios tradicinės teisės šaltinių piramidės pagrindu nagrinėjama ir Lietuvos darbo teisės šaltinių sistema, su piramidės viršuje esančia Lietuvos Respublikos Konstitucija... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the object of Master’s Thesis “The Concept and Hierarchy of Labour Law Sources” is divided into three parts: “law sources”, “concept of Lithuanian labour law sources”, and “hierarchy of Lithuanian labour law sources”. The science of law has not yet developed a consistent and comprehensive theory of law sources. Instead of a too abstract concept “law source”, two more specific terms should be used: “source of legal norms” and “source of law thought”. In such case, “source of law thought” would refer to texts of codes, laws or custom laws, works of literature and law doctrine, which provide information about legal norms of a specific time period or country and ideas for legal regulation. “Source of legal norms” is considered to be people’s interests and procedures for creating law that convert these interests into legal norms. Hierarchy of law sources is a system of law sources made up of levels interconnected by subordination links. Thus law sources remind a structure of a pyramid where law sources of a “lower” level cannot contradict law sources of a “higher” level. The principal criterion for classification is a hierarchy of bodies that have adopted such law sources, their legal status, and importance of relations regulated by these law sources. This traditional pyramid principle of law sources is also applied when analysing a system of Lithuanian labour law sources, the Constitution of the Republic of Lithuania being placed on the top of the pyramid... [to full text]

After restitution of Lithuanian Republic, the evolution of the family has noticed certain “rises” and “deserts”. It were influenced by country’s economical evolution, social- cultural changes and still not changing societal point of view in a certain ethical and cultural valuables. These changes reflected the most in family’s states and it’s stability. According to Lithuanian’s sociologists remarks- family has been change, has lost typical peculiarities, which are characteristic for traditional family and tap modern family life style of Western countries: marriages have fallen, divorces increasingly have risen. The birth numbers of children in illegitimate families have risen, conjugations plans has been delaying, people live without any responsibility, birthrate doesn’t secure generation’s changes. Problem’s research: young people prepearing to accomplish family’s functions. Object’s research: young people, which are prepearing to create a family. Research was accomplished in 2004 April- May. Searching. General congeries made future young couples, which were consulting for marriage in an archbishorpic family center in Vilnius. There were culled 150 future marrieds, 145 of them took part in research. Results research. Research information shows that more than a half of researching people had their first sexual intercourse in 16- 17 and 18- 19 years old (accordingly 25, 0 % and 25, 9 % ). Otherwise, 3, 4 % of the respondents had their first sexual intercourses at the... [to full text]

Magistro darbo tema - ,,Teisinio pozityvizmo ženklai Lietuvos teisinėje mintyje ir teismų praktikoje“. Kadangi teisinis pozityvizmas yra ištisa teisinės minties tradicija, būtina išskirti teisines svarbiausias pozityvizmo kryptis bei bendras tezes, nustatyti, kuri pozityvizmo atmaina aktuali tiriamam laikotarpiui. Išskiriamaos ir aptariamos trys pozityvizmo kryptys: klasikinis, modifikuotas ir socialistinis pozityvizmas. Visoms šioms atmainoms būdingos vertybinio neutralumo ir socialinių faktų tezės. Esama ir kiekvienai atmainai būdingų specifinių teiginių. Tiek bendros, tiek specifinės tezės naudojamos ištirti, ar pozityvistinės idėjos buvo palaikomos tarpukario bei sovietmečio teisės moksle. Daugiausia dėmesio darbe skirima pozityvizmo ženklų paieškai nepriklausomos Lietuvos teisės moksle bei teismų praktikoje. Siekiama nustatyti Lietuvos teisės mokslinikų požiūrį į pozityvizmo doktriną. Pozityvimo ženklų taip pat ieškoma Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo teismo bei Vyriausiojo Administracinio Teismo jurisprudencijoje. / The thesis of the master degree paper work is ''Legal Positivism Elements in the Lithuanian Legal Thought and Court Practice''. This work analyses the signs of legal positivism in the Lithuanian legal thought and case law. As legal positivism is a whole tradition of legal thought, it is necessary to define the most important positivism trends and general thesis, and to define which positivism strain is most actual to the analysed period. Three positivism trends are separated and disputed: classical positivism, modified positivism and socialistic positivism. All of these mentioned trends of positivism have common feature: separation and social fact thesis. Although, every strain has it’s specific propositions. Both, general and specific thesis, are used to find out if the positivistic ideas were supported in Lithuanian legal thought through interwar and soviet periods. The main attention of this work is tended towards searching the signs of positivism in legal thought and case – law of independent Lithuania. It is tried to define the attitude of Lithuanian legal scientists of nowadays about the doctrine of positivism. The signs of positivistic tradition are also searched in jurisprudence of the Constitutional Court, The Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania.

Socialiniai konfliktai: samprata ir teisinio reguliavimo galimybės Socialiniai konfliktai yra neišvengiama visuomeninio gyvenimo dalis. Jie suvokiami kaip priešingų nuomonių, vertybių susidūrimas, kurį žmonės stengiasi išspręsti įtikinėdami arba pasiduodami emocijoms. Viena iš socialinių konfliktų rūšių – darbo konfliktai, kurie institucionalizuoti tampa darbo ginčais. Darbo ginčai, kaip socialinio konflikto pasireiškimo forma yra teisiškai reguliuojami. Socialinių konfliktų sampratos suvokimas bei tinkamas teisinių galimybių įvertinimas ir jų panaudojimas gali lemti darbo ginčų, o tuo pačiu ir socialinių konfliktų išsprendimą bei pozityvų visuomeninių santykių sureguliavimą. Siekiant išanalizuoti socialinių konfliktų sampratą, jų teisinio reguliavimo galimybes, šio darbo pirmojoje dalyje atskleidžiama socialinių konfliktų sąvoką bei klasifikaciją, raidą, priežastis ir reikšmę. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjami konfliktai darbe, jų samprata, priežastys, reikšmė bei sprendimo galimybes. Paskutinė darbo dalis skirta aptarti paties teisinio reguliavimo sampratą, jo raidą Lietuvoje, socialinio dialogo vaidmenį. Pagrindinis dėmesys kaip teisinio reguliavimo priemonei skiriamas darbo ginčų institutui, išskiriant individualių ir kolektyvinių darbo ginčų sprendimą, nustatant teisminių ir neteisminių būdų ypatumus. / Social conflicts: conception and the opportunities of legal regulation Social conflicts are unavoidable in society life. They are defined as confrontation of opposite opinions and values. People are ready to solve this confrontation with argue and emotions. Labour conflicts are a sort of social conflicts. Labour conflicts are able gradually to become labour disputes which are legal regulated. Positive social intercourse may be achieved with perception and appreciation of conception of social conflicts and the opportunities of legal regulation. The first part of this work is intended to reveal concept, classification, evolution, reasons and significance of social conflicts. Labour conflicts, their conception, reasons, significance and opportunities of solution are considerate in the second part of this work. The last part of this work is intended to analyse conception of legal regulation, evolution in Lithuania, the importance of social dialogue. It is attached importance to institute of labour disputes as implement of legal regulation. It is important to set individual and collective labour dispute resolution and analyse the peculiarity of solving disputes in court and in alternative ways.