Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato pareigą atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą. Tokią pareigą turi ir viešojo administravimo subjektai. Juolab kad viešojo administravimo subjekto veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu. Šiame magistro darbe nagrinėjama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą samprata ir vieta Lietuvos teisinėje sistemoje. Šio magistro darbo tema aktuali, tačiau mažai nagrinėta. Viešojo administravimo subjektų veiklos sritis nuolat plečiasi. Ši veikla susijusi su fizinių ir juridinių asmenų teisėmis, laisvėmis ir interesais, todėl atsakomybės už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą klausimas visuomenei yra itin aktualus. Jis aktualus ir patiems viešojo administravimo subjektams, kadangi tai susiję su visuomenės pasitikėjimu valstybės institucijomis ir įstaigomis. Bendrieji atsakomybės požymiai yra taikytini ir viešojo administravimo subjektų atsakomybei, jiems savo veiksmais padarius žalą. Nėra vienos visų vienodai pripažintos viešojo administravimo subjekto sampratos. Lietuvoje vykdytos valstybės tarnybos ir viešojo administravimo reformos atspindi viešojo administravimo subjekto, jo atsakomybės sampratos dinamiką. Dėl šio instituto specifikos, sudarančių teisinių santykių įvairovės ir sudėtingumo jį sunku priskirti tik vienai teisės šakai. Viešojo administravimo subjektų atsakomybė už padarytą žalą vadinama viešąja atsakomybe. Šis terminas pabrėžia, jog atsakomybės subjektu yra ne privatus... [toliau žr. visą tekstą] / Constitution of the Republic of Lithuania determines a duty to compensate property and moral damage caused to a person. Public administration subjects posses this duty as well. Especially having in mind, that the activity of the public administration subjects is connected with the protection of the public interest. This master thesis analysis the conception and position in Lithuanian law system of the public administration subjects’ duty to compensate the caused damage. The topic of this master thesis is relevant, however little analysed so far. The field of the activities of the public administration subjects’ is constantly expanding. These activities are related to the rights, freedoms and interests of natural and legal persons, therefore, the topic of liability for the damage caused by the public administration subjects to the society is especially relevant. The topic is also relevant to the public administration subjects themselves, because it is connected with the society’s confidence in the public administration institutions and other bodies. There is no unanimous conception of public administration subject. The dynamical change of the public administration subject concept and liability for the caused damage can be traced through the reforms of Lithuanian public service sector. Moreover, in respect of the particularity of this institution, variety and complexity of it’s legal relations, it is difficult to assign it to only one law branch. The liability for the caused... [to full text]

Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata. / The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers.

The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers. / Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata.

Analizuojama žmogaus teisių padėtis Japonijoje. Kaip lėmus istorinėms aplinkybėms ir užsienio įtakai buvo įvestos universalios žmogaus teisės, visiškai kardinaliai pasikeitė žmogaus teisių samprata Japonijoje. / This research is about human rights in Japan. How it changed due to the Second World War and the influence of the US. It have changed very much, now Japan agrees with universal human rights concept.

Tyrimo objektas - tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas - atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Tyrimo objektas – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas – atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Įmonių bankroto administratorius yra vienas iš svarbiausių bankroto proceso dalyvių, nuo kurio tinkamo funkcijų ir pareigų vykdymo priklauso viso bankroto proceso sklandumas bei skaidrumas, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apgynimas, įmonės turto išsaugojimas bei kreditorių reikalavimų patenkinimo užtikrinimas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius užima bankrutuojančios įmonės valdymo organo statusą, perima įmonės turtą bei visus jos įgaliojimus, tampa šios įmonės valdytoju ir atstovu teisme, kreditorių susirinkime ar sudarant sandorius, kai įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Dėl ypatingo savo statuso bankroto procese ir suteiktų plačių įgaliojimų administratorius privalo būti itin atidus ir rūpestingas, nešališkas ir nepriklausomas, veikti tik įstatymo jam suteiktos kompetencijos ribose, vadovautis profesionalumo, efektyvumo, interesų pusiausvyros, sąžiningumo, teisingumo principais. Administratoriui, pažeidusiam įstatymu jam suteiktų funkcijų vykdymą ar sukėlusiam žalą bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams, kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti bankroto administratoriaus teisinį statusą bei su jo atsakomybe susijusius probleminius aspektus. Todėl šiame darbe siekta atskleisti bankroto administratoriaus vaidmenį bei reikšmę įmonių bankroto procese, jo sampratos raidos analizę bei teisinio statuso teorijas. Darbe taip pat atskleidžiamas bankroto administratoriaus teisinis... [toliau žr. visą tekstą] / The bankruptcy administrator is one of the most important party in bankruptcy process of the company. The bankruptcy fluency and clarity, also the protection of the company‘s asset and it‘s creditors legal interests depends on bankruptcy administrator proper activity. Administrator takes all the company‘s asset and it‘s management since the court adopt a decision to take bankruptcy proceedings for the company. Then administrator becomes a manager of the company and it‘s representative at the court, creditor‘s meetings and in the cases of making some contracts when the company continues it‘s commercial activity. Because of the specific administrator status and his wide power of attorney, administrator must be especially attentive and careful, impartial and independent, he has a duty to act in compliance with principles of professionality, efficiency, honesty, rightness and must seek the balance between the company and creditors interests in every stage of the bankruptcy. If administrator violates his functions or causes the losses for the company or creditors, he must assume adequate legal consequences for such kind of actions. The purpose of this master thesis is to analyze the status of the bankruptcy administrator and the main problematic issues related to his liability. Because of this reason, the author trys to reveal the role and value of bankruptcy administrator, the analysis of the evolution of his conception and the theories of administrator legal status... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje išsiplėtė šeimos sąvoka, kuri apima įvairius formuojamus šeimos modelius. Įvairūs autoriai šeimą apibūdina skirtingai, todėl sunku rasti tinkamą apibrėžimą, kas yra šeima? Skirtingai nei anksčiau šalia tradicinės šeimos atsiranda modernios šeimos modelis, kuris įgauna vis daugiau prasmių. Jauni suaugusieji tampa liberalesnių pažiūrų, o tai skatina kitokį šeimos modelio atsiradimą. Formuojamas šeimos modelis didelę įtaka daro augančiam vaikui, tai gali pasireikšti santykių srityje: bendraujant su bendraamžiais mokykloje, kitais visuomenės nariais. Mūsų visuomenėje, jauni suaugusieji, šeimos kūrimą atideda tolimiasniam laikui, tai lemia įvarios priežastys: materialinė padėtis, studijos, karjera. Šiuo darbu siekiu atskleisti bei išsiaiškinti šiuolaikinės šeimos kūrimosi ypatumus. Probleminiai klausimai – Kaip suvokia šeimą mūsų šalies jaunimas? Kokie šeimos kūrimo modeliai, jų nuomone, priimtiniausi? Koks mokyklos ir socialinio pedagogo vaidmuo šiame procese? Tyrimo objektas – Jaunų suaugusių požiūris į šiuolaikinės šeimos kūrimą socialiniu ir edukaciniu aspektu. Tyrimo tikslas – Atskleisti jaunų suaugusių požiūrį į šeimos kūrimą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo metodai – Atliktas kokybinis tyrimas, duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – content (turinio) analizė. Tyrimo imtis – Kokybinio tyrimo imtį sudarė 8 studentės ir 2 studentai, studijuojantys Šiaulių universitete, Klaipėdos universitete ir... [toliau žr. visą tekstą] / The actuality of the topic. The concept of the family has expanded in the contemporary society, covering various models of the family, formed within the society. Different authors describe the family in different ways; therefore it is difficult to find the appropriate definition – what is the family? Differently from the past, the model of the modern family appears next to the traditional family, obtaining more and more meanings. Young adults have more liberal attitude and this encourages the appearance of the different model of the family. The formed model of the family has a great impact on the growing child and this can be observed within the sphere of relations: in communication with peers at school as well as with other members of the society. In our society, young adults plan the family creation for the later time and this is affected by various reasons: material state, studies, career. This work is to reveal and determine peculiarities of creating the contemporary family. Problem issues – how the family is perceived by the youth in our country? What family formations models are the most acceptable in your opinion? What is the role of the social pedagogues within this process? The object of investigation – attitude of young adults towards the formation of a modern family on social and educational aspects. The purpose of the investigation – to reveal the attitude of young adults towards the family creation in the contemporary society. The methods of investigation – the... [to full text]

Išnagrinėti UAB „Kauno keliai“ įvaizdžio formavimą ir valdymą teoriniu bei praktiniu aspektu ir konstatavus įvaizdžio formavimo bei valdymo problemas sukurti įmonės tobulinimo modelį. Teorinėje dalyje analizuojama organizacijos įvaizdžio samprata, kūrimo lygiai, pagrindinai veiksniai, formuojantys organizacijos įvaizdį. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami rezultatai, gauti atlikus ir išanalizavus UAB „Kauno keliai“ įvaizdį žiniasklaidoje bei perkančiųjų organizacijų anketinės apklausos tyrimą. Projektinėje darbo dalyje suformuluoti tokie sprendimai: Įvaizdžio formavimo probleminių sričių stiprinimas: teikiamų įmonės paslaugų, parduodamų prekių ir atliekamų darbų įvaizdžio gerinimas, įmonės vardo žinomumo gerinimas, žiniasklaidoje formuojamo įmonės įvaizdžio gerinimas bei vykdomos socialinės veiklos platinimas. Buvo nuspręsta stiprinti įvaizdį formuojančius elementus: personalo įvaizdžio stiprinimas, bei verslo įvaizdžio. / To analyse image formation and management at UAB “Kauno keliai“ from a theoretical and practical perspectives, identify the problems underlying the image formation and management, and suggest a model for the company‘s development. The theoretical part of the thesis presents the concept and stages of the development of company's image and the main factors involved in shaping it. The analytical part of the thesis provides discussion of the results obtained from the analysis of UAB “Kauno keliai” image in the media and the questionnaire survey of contracting organizations.In the project part of the thesis, the following decisions were made: Enhancement of the problematic areas in image formation: improvement of the image of services, goods and works provided by the company; promotion of the positive image of the company’s name; improvement of the company’s image in the media and promotion of the company’s social activity. It was decided to enhance the image of the staff and business image, which are the major image-forming elements.

Šiame darbe susisteminama ir analizuojama įvairių Lietuvos bei užsienio autorių literatūra apie organizacijos sampratą, organizacijos elementus, organizacijos tikslus, individą organizacijoje, jo vertybės, nuostatas ir tikslus. Darbo objektas: darbuotojo ir organizacijos tikslų suderinamumas. Darbo tikslas – įvertinti darbuotojo ir organizacijos tikslų suderinamumą organizacijoje „SPA Hotel“. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti organizacijos sampratą; 2. Aptarti darbuotojo ir organizacijos tikslų suderinamumo galimybes; 3. Nustatyti darbuotojų tikslus organizacijoje „SPA Hotel“. Darbo metodai: • Mokslinės literatūros analizė; • Anketinė apklausa; • Aprašomoji statistinė analizė. Darbo išvados ir svarbiausi rezultatai: Dauguma lietuvių ir užsienio autorių sutaria, kad pagrindinis komponentas organizacijoje – tikslų siekimas. Derinti darbuotojo ir organizacijos tikslus padeda motyvacinės sistemos darbuotojams kūrimas ir organizacinė kultūra. Tyrimo rezultatai parodė, kad svarbiausi darbuotojų tikslai pasirinktoje laisvalaikio sektoriaus organizacijoje yra: gauti pajamas, reikšti savo idėjas ir užsiimti mėgstama veikla. Paaiškėjo, kad organizacijos „SPA Hotel“ darbuotojai yra supažindinti su organizacijos tikslais ir jų siekdami stengiasi siekti aukštos darbo kokybės, taip pat laikosi organizacijos vertybių ir nuostatų. Analizuojant tyrimo rezultatus taip pat atsiskleidė, kad aukštesnes ir žemesnes pareigas užimančių darbuotojų tikslai ir vertybės skiriasi. Dauguma darbuotojų mano... [toliau žr. visą tekstą] / The object of investigation: employee and organizational goals compatibility. The purpose of the study: to assess employee and organizational goals compatibility in organization „SPA Hotel“. The goals of the study: 1. To describe organization conception; 2. To discuss employee and organizational goals compatibility possibilities; 3. To set employee goals in organization „SPA Hotel“. The methods used in study: 1. Analysis of scientific literature; 2. Questionnaire survey; 3. Descriptive statistical analysis. Basic conclusions and results: Most of the Lithuanian and foreign authors agree that the main component of the organization – objectives. To combine employees and organization goals helps motivation and organizational culture. The results showed that the main goals of the employees in selected leisure sector organization is: to gain incomes, express their ideas and engage in a favorite activity. Revealed, that most of the employees know organization goals and try to high-quality work and hold organization values and provisions to reach them. The analysis of the results also revealed, that the higher and lower-level employees objectives and values are different. Most employees believe that the organization's goals overlap with their personal goals, but the main tool, employee attitudes needed to achieve common goals is motivation.