Darbe tiriama teismų praktikos formavimosi raida darbo teisėje atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Analizuojant specialią literatūrą, įstatymus, teismų sprendimus ir nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, daromas apibendrinimas kas yra teismų praktika ir kokia jos vieta tarp kitų teisės šaltinių. Antroje dalyje atskleisti teismų praktikos formavimo trūkumai taikant Darbo kodekso normas reguliuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju (141straipsnio 3 dalis) ir atsiskaitymą su darbuotoju, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu (297 straipsnio 3,4 dalis). Trečia dalis paskirta teismų praktikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai problemoms. Išdėstyta autoriaus nuomonė dėl darbo ginčo šalių skirstymo į stipriąją ir silpnąją šalis, dėl koncentruotumo principo teismų praktikoje, asmenų teisės į bylų nagrinėjimą kasacine tvarka. / В работе исследуется развитие формирования судебной практики после востановления независимости Литовской Республики. Анализируя специальную литературу, законы, решения и определения судов, судебную практику Верховного Суда Литвы, постановл&#1077... [to full text]

Magistro darbo temos „Darbo teisės šaltinių samprata ir hierarchija“ nagrinėjimas sąlyginai padalintas į tris dalis: „teisės šaltiniai“, „Lietuvos darbo teisės šaltinių samprata“ ir „Lietuvos darbo teisės šaltinių hierarchija“. Teisės mokslas kol kas nėra išvystęs nuoseklios ir visapusiškos teisės šaltinių teorijos. Vietoj pernelyg abstraktaus termino „teisės šaltinis“ būtų tikslinga vartoti du tokį terminą konkretinančius atskirus terminus - „teisės normų šaltinis“ ir „teisinės minties šaltinis“. Tokiu atveju teisinės minties šaltiniu bus laikomi kodeksų, įstatymų ar papročių tekstai, literatūros ir teisės doktrinos kūriniai, iš kurių galima gauti žinių apie juose įtvirtintas tam tikro laikmečio ar konkrečios šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas. Teisės normų šaltinis - tai žmonių interesai ir juos teisės normomis paverčiančios teisėkūros procedūros. Teisės šaltinių hierarchija - tai teisės šaltinių sistema, sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais. Teisės šaltiniai tokiu atveju primena piramidės struktūrą, kurioje „žemesnės“ pakopos teisės šaltiniai negali prieštarauti „aukštesnės“ pakopos teisės šaltiniams. Esminis klasifikavimo kriterijus yra teisės šaltinius priėmusių organų hierarchija, jų teisinis statusas ir reguliuojamų teisės šaltiniais santykių svarba. Tokios tradicinės teisės šaltinių piramidės pagrindu nagrinėjama ir Lietuvos darbo teisės šaltinių sistema, su piramidės viršuje esančia Lietuvos Respublikos Konstitucija... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the object of Master’s Thesis “The Concept and Hierarchy of Labour Law Sources” is divided into three parts: “law sources”, “concept of Lithuanian labour law sources”, and “hierarchy of Lithuanian labour law sources”. The science of law has not yet developed a consistent and comprehensive theory of law sources. Instead of a too abstract concept “law source”, two more specific terms should be used: “source of legal norms” and “source of law thought”. In such case, “source of law thought” would refer to texts of codes, laws or custom laws, works of literature and law doctrine, which provide information about legal norms of a specific time period or country and ideas for legal regulation. “Source of legal norms” is considered to be people’s interests and procedures for creating law that convert these interests into legal norms. Hierarchy of law sources is a system of law sources made up of levels interconnected by subordination links. Thus law sources remind a structure of a pyramid where law sources of a “lower” level cannot contradict law sources of a “higher” level. The principal criterion for classification is a hierarchy of bodies that have adopted such law sources, their legal status, and importance of relations regulated by these law sources. This traditional pyramid principle of law sources is also applied when analysing a system of Lithuanian labour law sources, the Constitution of the Republic of Lithuania being placed on the top of the pyramid... [to full text]

Darbe yra atliekama dviejų savarankiškų teisės šakų – darbo ir socialinės apsaugos teisių – analizė, lyginamasis tyrimas. Apžvelgiamos minėtų teisės šakų ištakos, istorinė raida bei samprata. Aptariami darbo ir socialinės apsaugos teisių objektai, t. y. visuomeninių santykių, kylančių iš darbo arba iš asmenų socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma, be to, pateikiami teisinio reguliavimo metodai (imperatyvus ir dispozityvus metodai). Plačiau analizuojami darbo teisės šakiniai principai: laisvė pasirinkti darbą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisingas apmokėjimas už darbą; teisė į poilsį; asociacijų laisvė; teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu ir kiti. Darbe atskleidžiamos socialinės apsaugos teisės funkcijos – paskirstymo, bedarbių rėmimo, apsauginė, informavimo, ekonominė, demografinė. Taip pat pateikiama darbo ir socialinės apsaugos teisių šaltinių apžvalga, jų hierarchija. Darbo teisė yra kodifikuota teisės šaka, kurios teisės normos sudėtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse, tuo tarpu socialinės apsaugos teisė – norminių aktų masyvas. Be to, baigiamajame darbe išsamiai aptariami darbo teisės subjektai – individualūs darbuotojai ir darbdaviai; kolektyviniai subjektai, kurie atstovauja darbuotojus ir kolektyviniai subjektai, atstovaujantys darbdavius; taip pat mišrūs darbo teisės subjektai – trišalė taryba, taikinimo komisija, darbo arbitražas, trečiųjų teismas. Aprašomi... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is done the analysis and comparing research of two independent branches of law – labor and social security. There are described the roots of these laws, historical development and meaning. Also there are discussed the objects of labour and social security, social relationships, legal regulation actions, the amount of measures and methods, as well as legal regulation methods the imperative and dispositive ones. More widely are analyzed the main points of the labor law: the free choice of work; the right to have suitable and healthy work conditions; the right payment for work; the right to have a rest; the freedom of associations; the right to get a true salary for work and social security when a person is out of work, on a sick-leaf. Moreover in this work are shown off the functions of the social security law – sharing, supporting the unemployed, protect ional, informative, economic, demographic. There you can find the survey of labor and social security law recourses, their hierarchy. The labor law is a codified branch of the law, which rules of law are placed in the Labour Code of the Republic of Lithuania while the social security law is standard acts array. Furthermore in the final work is particularly discussed the subjects of the labour law – individual employees and employers; collective subjects, which represents employees and collective subjects which represents employers; also mixed labour law subjects – three side council, peacemaking council, labour... [to full text]

Santrauka 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Bendrijų teisė tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisės dalimi. Plečiantis baudžiamosios teisės šaltinių sistemai, vienai teisės normai papildant, keičiant kitą ar esant jų konkurencijai, atsiranda objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios lemia galimų teisminių klaidų atsiradimą. Tuo aspektu vis didesnę reikšmę įgyja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialios doktrinos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo vienodos teisminės praktikos formavimas. Darbo tikslas – iš esmės, sistemiškai peržiūrėti jau susiformavusią baudžiamosios teisės šaltinių sistemą, praplečiant ją naujomis teisės šaltinių rūšių formomis, pateikiant Europos Sąjungos teisyno sampratą ir tam tikrus teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ypatumus, inter alia darbe atskleidžiama: 1) semantinė teisės terminijos vartojimo svarba, pateikiami teisės normų šaltinio ir teisinės minties šaltinių atskyrimo kriterijai; 2) Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinių specifika ir juose atsispindėjusios idėjos įvairiuose valstybės ir teisės šaltinių raidos etapuose; 3) atskleidžiama norminių baudžiamosios teisės šaltinių subordinacija ir koreliacija; 4) metodiškai atskleidžiamas įvairių baudžiamosios teisės šaltinių formų turinys, santykis su kitais šaltiniais, pateikiami teisminės praktikos pavyzdžiai, iškeliamos galimos problemos bei jų pašalinimo būdai, atskleidžiama fakultatyvinių baudžiamosios teisės šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary When Lithuania joined the European Union on 1 May 2004, the law of European Communities became an integral part of law of the Republic of Lithuania. While the system of criminal law sources is expanding, whereby one legal norm complements or replaces another or there is a competition between them, objective and subjective reasons which cause the occurrence of potential judicial errors tend to arise. In this respect, the official doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the formation of uniform judicial practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania become increasingly important. The aim of the present thesis is to review in principle the established system of criminal law sources in a systematic manner by expanding it with new forms of kinds of legal sources, presenting the concept of the EU acquis and certain peculiarities of co-operation between courts and the police in the European Union, inter alia the paper reveals: 1) the semantic importance of the use of legal terminology and criteria for distinguishing sources of legal norms and sources of legal thought; 2) specifics of criminal law sources of the Republic of Lithuania and ideas reflected in them during various stages of the evolution of the state and legal sources and priorities of changed protected legal values in the new Criminal Code of the Rpulic of Lithuania; 3) subornation and correlation of standard sources of criminal law; 4) the content of different forms of... [to full text]