Išaugęs organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje įpareigoja teismus itin atidžiai analizuoti bendrininkavimo bylas, atriboti bendrininkavimo formas. Pripažįstama, jog veikas padarytas kelių asmenų yra sunkiau kvalifikuoti ir tam reikalingas tikslus požymių supratimas. Labai svarbi baudžiamojo įstatymo pozicija, kad priešingai nei iki 2003 metų bendrininkų atsakomybė reglamentuojama atskirame BK bendrosios dalies straipsnyje, o ne tik bausmės skyrimą reglamentuojančiuose straipsniuose. Dabar galiojantis BK žymiai detaliau reglamentuoja bendrininkų rūšis, bei formas ir užtikrina tinkamą ir tikslų baudžiamojo įstatymo taikymą. Todėl žinoti bendrininkavimo požymius ir juos suderinti tiek praktiniu tiek teorinio pažinimo aspektu yra labai svarbu. Magistro baigiamajame darbe supažindinama su bendrininkavimo samprata, objektyviaisiais ir subjektyviaisiais požymiais, pateikiamas bendrininkavimo rūšių bei formų nusikaltime apibūdinimas, kadangi atsižvelgiant į bendrininkų rūšies pobūdį, formą skiriasi ir bausmės dydis, nes kiekvieno bendrininko veiksmų pobūdis apsprendžia ir juos atlikusio asmens pavojingumą. Vadovaujantis, statistikos duomenimis ir Lietuvos bei užsienio autorių mokslo literatūra, taip pat Lietuvos teisės aktais, analizuojami pagrindiniai bendrininkų baudžiamosios atsakomybės aspektai bei ribos, nes teisingas vieno iš baudžiamosios atsakomybės aspektų suvokimas yra viena iš sąlygų užtikrinant teisėtumą baudžiamosiose bylose. Analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The grown organized crime in Lithuania obliges the courts to analyze complicity cases especially closely, delimit forms of complicity. It is acknowledged that the acts committed by several persons are more difficult to qualify and exact understanding of features is necessary for that. A very important criminal law position is the fact that contrary to the period up to 2003 the accomplice is regulated in a separate article of CC General Part and not only in the articles regulating the imposing of punishment. The CC in effect at present much more in detail regulates the sorts and forms of accomplices and ensures proper and exact application of criminal law. So it is very important to know the features of complicity and combine them in both practical and theoretical cognition aspects. In the Master‘s theses the author familiarizes with the concept of complicity, objective and subjective features, the definition of complicity sorts and forms in the crime has been presented, as taking into consideration the character, form of the sort of accomplices the size of the punishment differs, as the character of actions of every accomplice determines the dangerousness of the person who has committed them. Following the statistical data and scientific literature of Lithuanian and foreign authors, also Lithuanian legal acts, principal aspects and limits of accomplices criminal responsibility have been analyzed, as correct understanding of one of the aspects of criminal responsibility is one... [to full text]

Šiame darbe yra nagrinėjamos aktualios grupės ieškinio problemos. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje yra siekiama atskleisti grupės ieškinio vietą ieškininės gynybos sistemoje, nustatoma grupės ieškinio sąvoka bei esminiai bruožai. Antroje darbo dalyje yra bandoma atriboti grupės ieškinį nuo procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo. Trečioje darbo dalyje yra siekiama nustatyti esminius grupės ieškinio ypatumus bei su jais susijusias problemas. / Substantial problems of group action are being discussed in this master’s writing. The purpose of this writing is to discover and analyze substantial and unsolved implementation problems of group action. Also there is trying to give legal analysis, to determine possible solutions. The basis of this writing is constructed of substantial and in Lithuanian civil process doctrine not discussed questions related to group action. We are trying to analyze foreign legal practice and to find solutions how to eliminate main obstructions in group action process.

Magistro darbo pagrindas yra nusikalstamo susivienijimo sudėties požymių ir jų probleminių aspektų analizė. Pirmoje dėstymo dalyje aptariama organizuoto nusikalstamumo ir pavojingiausios jo formos - nusikalstamo susivienijimo - samprata, jų istorinė raida, vystymasis Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Antroje dėstymo dalyje pateikiama formali galiojančio LR BK 249 str. analizė, apžvelgianti ne tik objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamo susivienijimo sudėties požymius, jų problematiką, bet ir sankciją bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumus nusikalstamo susivienijimo dalyviams. Trečioji dėstymo dalis, naudojant lyginamąjį metodą, skirta nusikalstamo susivienijimo normos, įtvirtintos LR BK, palyginimui su Rusijos, Vokietijos ir Italijos baudžiamųjų įstatymų nuostatomis, aptariant apibrėžimų, veikos požymių, sankcijų ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutų panašumus ir skirtumus, analizuojant, kuris įstatyminis reglamentavimas yra pranašesnis. Ketvirtojoje dėstymo dalyje nusikalstamas susivienijimas atribojamas tiek nuo kitų organizuotų nusikalstamos veikos formų, tiek nuo giminingų LR BK specialiosios dalies straipsnių. Kiekvienoje dėstymo dalyje išskirti ryškiausi probleminiai aspektai ir atitinkama autoriaus pozicija detaliai atspindėti magistro darbo išvadose. / The Master’s work focuses on the formal analysis of the most problematical features of the criminal rule of the criminal organization. In the first part of the work the author defines the concepcion of the organized crime and the most dangerous form of it – the criminal organization. Moreover there are emphasized the historical evoliution of the organized crime and the criminal organization. The second part concretizes the object of the work and talks about the most problematical aspects of the article 249 (“The Criminal Organisation”) of Lithuanian Criminal Code, also including the aspects of the sanction and the exemption from the criminal amenability. In the third part of the work the author compares the article 249 of Lithuanian Criminal Code with the legal regulation of foreign countries: Russia, Germany and Italy. In the end the legal rule of the criminal organization is compared with other forms of organized crime and other rules of Lithuanian Criminal Code.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant baudžiamosios teisės doktrinos bei teismų praktikos analizę, pateikti svarbiausius nužudymo teisinio reguliavimo ypatumus, nustatyti ir atskleisti dažniausiai iškilančias nužudymo kvalifikavimo problemas, bei atsižvelgiant į atliktą analizę pateikti informatyvias išvadas. Įgyvendinant iškeltus magistrinio darbo uždavinius, naudotasi šiuo mokslinio tyrimo metodų kompleksu: sisteminės ir dokumentų analizės, lyginamuoju, apibendrinimo. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, kurie skirstomi į smulkesnius poskyrius bei išvados. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas bendrasis nusikaltimų žmogaus gyvybei apibūdinimas, apimantis nužudymo sampratos analizę, kurios išsamus atskleidimas nebūtų įmanomas neaptarus pagrindinius nužudymo požymius bei jo atskiras rūšis, tiek nacionalinės, tiek atskirų užsienio valstybių bei tarptautinės teisės kontekste. Antroje darbo dalyje išnagrinėjamos opiausios problemos kvalifikuojant nužudymą, kurios yra susijusios su objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių nustatymu, t. y., priežastinio ryšio nustatinėjimo bei grupinio nužudymo problematika. Trečioje dalyje pateikiami nužudymo kvalifikavimo momentai, susiję su nužudymo subjektyviaisiais požymiais. Pagrindinis dėmesys skiriamas kaltės turinio nustatymo problematikai. / This Master's Thesis identifies and discloses major practical problems of qualifying criminal acts taking into account the analysis of the informative findings and following the doctrine of Criminal Law and relevant Case Law. The following complex of the scientific research methods was employed upon realising the raised tasks of the Work: systemic and documentary analysis, comparative and summation. This Master’s Thesis consists of an introduction, three chapters with are divided into smaller subdivisions and conclusions. The first part is a general description of crimes against human life presented, comprising analysis of the concept of crimes against human life in the context of national law, laws of individual foreign states and international law as well. The second part is analysis practical problems related to the identifying of objective features of murders. These are causation, complicity committing murder and problems of their proof in courts practice. The third part is analysis practical problems related to the identifying of subjective features of murders. The Study concentrates on the analysis of the content of guilt.

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]