Magistro baigiamajame darbe analizuojamas turto konfiskavimas, kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. Darbo tikslas – išsiaiškinti turto konfiskavimo paskirtį. Pirmiausia, remiantis dokumentų analizės metodu, buvo nagrinėjami tarptautiniai teisės aktai, kuriuose, kaip viena iš baudžiamosios teisės prievartos priemonių yra nustatytas turto konfiskavimas. Tai leido suprasti, kad konfiskavimo paskirtis yra susijusi su siekiamu tikslu, jog asmuo negalėtų pasipelnyti iš nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirtinta turto konfiskavimo paskirtis geriausiai suvokiama nagrinėjant šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo ypatumus. Reikia pabrėžti, kad turto konfiskavimo samprata Lietuvoje kito iš esmės: nuo tarybinės turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės iki šiuo metu galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės sampratos. Remiantis analizės metodu, darbe buvo tiriama baudžiamajame įstatyme įtvirtinto konfiskuotino turto samprata. Išnagrinėjus susiformavusią teismų praktiką, taikant turto konfiskavimą, galima teigti, jog didžiausių problemų kyla taikant turto konfiskavimą iš trečiųjų asmenų. Galiausiai, darbas užbaigiamas išplėstinio turto konfiskavimo, kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės teorine analize. Remiantis lyginamuoju metodu buvo nagrinėtos Vakarų Europos valstybės taikomos išplėstinės konfiskacijos sąlygos. Nors užsienio valstybės ir vengia taikyti išplėstinį turto konfiskavimą tretiesiems asmenims, tačiau Lietuvoje ši sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this scientific work analyzed the confiscation of property, as one of the criminal sanctions. The aim - to find out the confiscation purposes. First, based on analysis of documents method, were examined international law, which, as one of the criminal law enforcement measures are set out in the confiscation of property. This implied that the purpose of confiscation is associated with the intended purpose, that person can not get profit from the offense. In Lithuania criminal law confiscation purpose is best understood in the context of appling this criminal sanction. It should be noted that the confiscation conception of Lithuania was changed, from the Soviet confiscation as an additional punishment to the current concept of criminal sanctions. Based on the analysis method was studied the asset which can be confiscated. The biggest problem is the confiscation of property from third parties in Lithuania. Finally, the work is completed considering extended confiscation as new criminal sanction. Using the comparative method was examined confiscation conditions of some Western European countries. In conclusion it can be said that Western countries, opposite as in Lithuania, are avoiding to use extended confiscation for the third parties. A review of the European Court of Human Rights to conclude that in Lithuania, the confiscation of assets, and expanded the conditions for confiscation of assets from third parties, does not fully comply with the practice of European... [to full text]

本文從台灣洗錢防制法第18條第2項條文規定出發，探討擴大利得沒收之概念、性質及其適用要件。釐清目前各國就某「高度懷疑來源自不法」的財產所具有的不同處理方式，大致可區分為兩種：以德國法為例的擴大利得沒收及以英美法為例的非以定罪為基礎之沒收。通過了解德國新舊刑法中關於擴大利得沒收的規定及變化，嘗試回答台灣法中的擴大利得沒收制度究竟應該如何理解，有何修正空間。其中，就台灣擴大利得沒收條文中所設置的「常習性」、「集團性」兩大限定要件進行了具體分析，明確其意涵。最後，對擴大利得沒收遭受的相關疑義進行了回應，肯定其作為沒收類型之一而具有一般性，應當納入刑法典。 / This research starts from the article 18(2) of the Money Laundering Control Act, trying to discuss the concept, the nature and the usage of the extended confiscation. Basically, there are two different ways to deal with the property which are under highly suspicion that it is derived from criminal conduct. One is the extended confiscation represented by German law, and the other one is the non-conviction-based confiscation represented by the U.S law. Taiwan uses the same way as German, thus the research focusing on the comparison between German law and Taiwanese law, trying to find out the suggestion for revision.