Šiame magistro baigiamajame darbe nusikalstamų veikų daugeto formų – realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių atribojimo problema nagrinėjama iš daugeto, kaip kvalifikavimo atžvilgiu jau įvertintos teisinės situacijos pozicijos. Nusikalstamų veikų daugetą atribojus nuo pavienės nusikalstamos veikos, sekantis, ir nemažiau svarbus žingsnis – teisingai nustatyti, kokią daugeto formą tarpusavyje sudaro kaltininko padarytos kelios nusikalstamos veikos. Trumpai apžvelgus tokio atribojimo praktinę reikšmę, darbe didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vyraujančių realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sampratų ir požymių analizei, jų išskyrimo pagrįstumo ir teismų sprendimų nuoseklumo vertinimui. Baigiamojoje darbo dalyje pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie galimai padėtų nubrėžti aiškesnę takoskyrą tarp idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių, taip padedant šias sutaptis atriboti vieną nuo kitos. / The master’s thesis presents thorough analysis of the problem of delimitation of forms of multiple offenses in the criminal law of Lithuania. The so called real and ideal coincidences of criminal acts are analyzed. The problem of multiple offenses prevails in many criminal cases however theoretical and practical variations on the estimation of such usually occur thus determining different judgments. The author presents the most relevant definitions of forms of multiple offenses in the theory of criminal law on the basis of analysis of concepts and attributes of real and ideal coincidence of criminal acts prevailing in Lithuanian criminal law in the historical context of regulations of the Criminal Code. On the basis of theoretical findings and consistent analysis of numerous criminal cases of different courts of Lithuania the author establishes unanimous ground for the most suitable definitions of the real and ideal coincidences of criminal acts. Such definitions that would enable law enforcement and courts in deciding cases properly are an important part of the thesis. The analysis leads to the strong opinion that after delimitation of multiple offenses from single criminal act, the next important step is to correctly determine the form of multiple offenses carried out. Various situations within court rulings are discussed with regard to proper qualification, as the establishment of the most suitable legal estimation. The first chapter of this thesis presents analysis of... [to full text]

Tiriamoji problema Šiame darbe yra tiriama nusikalstamų veikų daugeto instituto problematika. Nusikalstamų veikų daugetas kaip baudžiamosios teisės institutas pasižymi tuo, kad savyje apjungia tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemas. Su nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemomis yra susiduriama tada, kai yra sprendžiami pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto klausimai. Konstatavus nusikalstamų veikų daugeto egzistavimą, yra būtina pereiti prie kitos problemos sprendimo – baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto formos. Taigi vieningai teismų praktikai formuoti yra būtini vienodi ir aiškūs nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai. Apibrėžus nusikalstamų veikų daugeto formas, yra būtina nustatyti ir jų įtaką asmens, padariusio nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei. Žinoma, pagrindinė įtaka baudžiamajai atsakomybei pasireiškia per bausmių bendrinimo taisykles, tačiau reikia nepamiršti ir kitų aktualių klausimų (tokių kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir t.t.), kurių sprendimas vienaip ar kitaip priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto buvimo. Ne gana to, kartais tenka... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of another problem—the individualisation of criminal liability. The individualisation of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the... [to full text]