Magistro baigiamajame darbe analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos Lietuvos, užsienio valstybių, tarptautinių teisės aktų nuostatos, atskleidžiant sutarties neįvykdymo sampratą bei detaliai nagrinėjamos civilinės teisinės pasekmės, kylančios dėl sutarties neįvykdymo. Vienai iš šalių neįvykdžius sutarties, nukenčia kitos šalies teisės ir interesai, taigi atsiranda civilinės teisinės pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su teisės gynimo būdais. Teisės aktuose numatytos sutarties neįvykdymo civilinės teisinės pasekmės apsaugo šalis nuo galimų nuostolių ar netekčių dėl sutarties neįvykdymo ir suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti tam tikrų veiksmų iš sutartį neįvykdžiusios šalies, o sutartį pažeidusi šalis priverčiama atsakyti už savo su sutarties vykdymu susijusius netinkamus veiksmus ar neveikimą. / Master’s final paper analyzes and compares provisions of Lithuanian, foreign and international legislation revealing the concept of failure to fulfill a contract and making a detailed analysis of civil legal consequences arising due to failure to fulfill contracts. When one of the parties fails to fulfill a contract, rights and interests of the other party suffer, thus resulting in civil legal consequences that are directly related to the ways of rights protection. Civil legal consequences of the failure to fulfill a contract defined in legislation protect the parties from possible damages or losses incurred due to failure to fulfill a contract and gives the other party the right to demand certain actions from the failing party and the failing party is forced to account for improper actions or inaction related to fulfillment of the contract. The paper analyzes and reveals only the civil legal consequences that are applied independently from the type of contract concluded between the parties. The essence, content and features of civil legal consequences of failure to fulfill a contract are revealed in investigation of certain legal consequences: suspension of contract fulfillment; assigning additional term for contract fulfillment; requirement to fulfill an obligation in kind, which includes the requirement to fulfill both monetary obligations and nonmonetary obligations, also requirement to eliminate deficiencies of fulfillment, to change the fulfillment itself or in other... [to full text]

Šiame magistro baigiamajam darbe nagrinėjama dviejų teismų – Tarptautinio teisingumo teismo ir Europos teisingumo teismo daroma įtaka tarptautinių teisės normų kūrimui. Tarptautinė teisė šiuo metu apima labai plačias ir sudėtingas tarptautinio pobūdžio sferas. Tačiau tarptautinėje teisėje nėra institucijos, kuri priimtų visuotinai privalomus tarptautinius teisės aktus. Šioje sistemoje tarptautinės teisės subjektai patys kuria tarptautines teisės normas ir principus, ir patys jų laikosi. Nemažą, nors ir netiesioginę įtaką kuriant bei plėtojant tarptautinės teisės normas turi ir tarptautiniai – pasauliniai bei regioniniai – teismai. Daugeliu atvejų minėtų tarptautinių teismų priimami sprendimai turėjo įtakos sprendžiant panašias bylas ir ateityje bei įtvirtinant tarptautinius visuotinai pripažįstamus teisės principus. Be to, tiek Tarptautinis teisingumo teismas, tiek Europos teisingumo teismas ne tik sprendžia ginčus tarp šalių, bet taip pat „užpildo“ egzistuojančias parlamentinės kontrolės spragas. / Influence on creation of international law rules by two courts – the International Court of Justice and the European Court of Justice is analyzed in this master’s final job. The international law covers wide and difficult range of the international spheres. But there is no institution in the international law, which would enact the international acts. Subjects themselves create law rules and principles at the same time sticking to them. The international courts – global and regional have quite big although indirect influence on development of the international law rules. In many cases, judgments made by the international courts, had the influence on solving similar cases in the future and on assessing internationally conventional law principles. Furthermore the International Court of Justice and the European Court of Justice not only solve issues between sides, but also “fill” the gap in the parliamentary control.

Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]

Santrauka Humanitarinė intervencija ir jėgos nenaudojimo principas - daug diskusijų sukelianti tema. Atkreipti dėmesį į jėgos nenaudojimo principo ir humanitarinės intervencijos santykį skatina ne tik vyraujantis nuomonių skirtumas, bet ir palaipsniui vykstanti minėtų doktrinų modifikacija, kurią įtakoja valstybių praktika bei tarptautinėje arenoje vykstantys įvykiai. Darbe pateikiama trumpa humanitarinės intervencijos sampratų, kurias siūlo lietuvos ir užsienio autoriai, lyginamoji analizė. Taip pat aptariamas ir jėgos nenaudojimo principas. Antroje darbo dalyje glaustai pristatoma minėtų doktrinų istorinė raida. Trečiojoje darbo dalyje dėmėsys koncentruojamas į Jungtinių Tautų vaidmens, įgyvendinant jėgos nenaudojimo principą bei humanitarinės intervencijos doktriną, atskleidimui. Joje aptariama humanitarinės intervencijos ir jėgos nenudojimo principą įtvirtinančios Jungtinių Tautų Chartijos normos suderinamumo galimybė. Apžvelgiama Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos kompetencija sankcionuojant jėgos naudojimą pagal Chartijos VII skyrių bei galimybė pasinaudoti šiuo mechanizmu įgyvendinant humanitarinę intervenciją. Šioje dalyje taip pat glaustai pristatoma ST praktika įgyvendinant humanitarinės intervencijos doktriną bei vieni iš svarbiausių atvejų, kuomet jėga humanitariniais tikslais buvo panaudota be ST sankcijos. Neapseita ir be Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikos, kurioje sprendžiami jėgos nenaudojimo ir humanitarinės intervencijos klausimai, iškilę... [toliau žr. visą tekstą] / Humanitarian Intervention and the Non Use of Force Principle The doctrine of humanitarian intervention and the non use of force principle is the theme that causes a lot of discussions. But this is not the only reason that makes it interesting, there are also changes in both of them caused by states practice and events in international arena. In this work it is given short analysis of what are conceptions suggested by foreign and Lithuanian authors, what is humanitarian intervention. Also it is talked what is the principle of the non use of force. The second part of work is imposed for historical analysis of both doctrines. In the third part of work attention is concentrated in the role of the United Nations in implementation of the non use of force principle and humanitarian intervention. In this part it is talked about the possibility to match the norm of the United Nations Charter that firms the prohibition of the use of force in international relations and the doctrine of humanitarian intervention. Also, the competence of the United Nations Security Council and General assembly to authorize the use of force under the Chapter VII of the United Nations Charter and the possibility to use this mechanism for humanitarian purposes is viewed. This part of work also represents shortly the practice of Security Council when it authorized the use of force for humanitarian reasons. Also in this part there are some examples when the use of force for humanitarian purposes was not... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos interneto žiniasklaida. Darbo tikslas –– išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono konfliktų (1996–2008 m.) vaizdavimo ypatumus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, taip pat nustatyti, kurios – į taiką, ar į karą orientuotos žurnalistikos principus atitinka šis konfliktų vaizdavimas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Remiantis moksline analizuojamų sričių literatūra, išnagrinėti karinių konfliktų vaizdavimo žiniasklaidoje prielaidas, esamas karo žurnalistikos tendencijas ir kryptis, aptarti interneto žiniasklaidos ypatumus; žvelgiant per tarptautinės teisės prizmę, išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono karinių konfliktų ypatumus, aprašyti jų sąsajas; remiantis pirmojoje darbo dalyje pateikta medžiaga, empiriškai ištirti konfliktų vaizdavimo Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje tendencijas. Naudojantis teorinių nuostatų visuma, atlikto tyrimo (kokybinės turinio analizės su lyginamosios analizės elementais metodas) duomenimis ir gautų rezultatų analize, prieita prie išvados, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje pateikiamame Šiaurės Kaukazo konfliktų diskurse gausu klaidinančių vaizdavimo priemonių, nėra naujų, kūrybiškų taikaus konfliktų sprendimų idėjų ir pasiūlymų. Šie ypatumai rodo, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje dominuoja į karą orientuotos žurnalistikos tipas. Pirmą kartą Lietuvoje tiriama, kuriai iš minėtų karo žurnalistikos krypčių – taikos, ar karo žurnalistikai galima priskirti Lietuvos interneto žiniasklaidos publikacijas apie... [toliau žr. visą tekstą] / Summary of the work: Representation of Military Conflicts in Lithuanian Internet Media (North Caucasus, 1996-2008). Mindaugas Savickas The subject of this scientific research work is Lithuania’s internet media. The objective is to analyze the features of Lithuanian Internet media coverage of the North Caucasus conflicts (1996–2008). Also to estimate which journalistic principles – peace oriented or violence oriented – this media coverage of conflicts involves. The main goals of the research are: while using the scientific literature of the topics involved, to analyze the background in which the representation of military conflicts is made and to look at the tendencies and trends of war journalism, as well as the features of internet media; to discuss the properties of the conflicts in the North Caucasus region in regard to principles of international law and to characterize the links between them; to explore empirically the tendencies of the military conflict representation in Lithuania’s internet media considering the material given in the first part of this research work. Keeping in mind theoretical attitudes altogether, the data from the research (the method of qualitative content analysis with elements of comparative analysis) and the results that came from the analysis, a conclusion can be drawn, that the North Caucasus conflicts discourse delivered by Lithuania’s Internet media is full of misleading portrayals and lacks novel and creative decisions and suggestions for... [to full text]

In light of the widely acknowledged absence of the definition of terrorism in international law and once again unsuccessful attempts to agree on it in April 2013 at the United Nations, this thesis aims to propose such a definition. Chapter One firstly attempts to answer why international law needs to define terrorism. It analyzes international criminalization of terrorism, sectoral anti-terrorism conventions and the obligations to fight terrorism imposed on states by the Security Council. Disagreeing with the views expressed by Rosalyn Higgins and John Dugard, the author advances arguments how such a definition could help solve problems of efficiency and legitimacy in all these fields. Chapter Two then asks why, if a definition is needed, it does not already exist. The Chapter surveys the major historical attempts to define terrorism, aiming to identify the greatest obstacles and advances to agreeing on a definition. Notably, it finds that the main obstructions were disagreements whether states and national liberation movements can be actors of terrorism. Aside from treaty definitions, the author also analyzes and criticizes the arguments in the 2011 Ayyash judgment by the Special Tribunal for Lebanon over the alleged emergence of a peacetime definition of terrorism in customary international law. Chapter Three then draws on the first two Chapters and analyzes the elements of the definition of terrorism: actors, conduct, intent, targets, motive and scope. It aims to explain... [to full text] / Atsižvelgdamas į plačiai pripažįstamą faktą, kad tarptautinėje teisėje nėra terorizmo apibrėžimo, ir į dar kartą nepavykusius Jungtinių Tautų Organizacijos 2013 m. balandžio mėnesio bandymus dėl jo susitarti, šis darbas siekia pasiūlyti tokį apibrėžimą. Pirmasis skyrius iš pradžių bando paaiškinti, kodėl tarptautinėje teisėje reikalingas terorizmo apibrėžimas. Skyriuje nagrinėjami tokie klausimai kaip tarptautinis terorizmo kriminalizavimas, sektorinės kovos su terorizmu konvencijos ir Saugumo Tarybos valstybėms nustatyti įsipareigojimai kovoti su terorizmu. Prieštaraudamas Rosalyn Higgins ir John Dugard išreikštoms nuomonėms, autorius pateikia argumentus, kaip toks apibrėžimas galėtų išspręsti efektyvaus reguliavimo problemas visose minėtose srityse. Antrasis skyrius tuomet klausia, kodėl, jeigu apibrėžimas reikalingas, jis vis dar neegzistuoja. Skyrius apžvelgia pagrindinius istorinius mėginimus apibrėžti terorizmą, siekdamas nustatyti pagrindines kliūtis ir svarbiausius pasiekimus tariantis dėl apibrėžimo. Autorius atskleidžia, kad pagrindinės kliūtys kilo dėl nesutarimų, ar valstybės ir nacionalinio išsivadavimo judėjimai gali būti terorizmo vykdytojai. Be sutartyse pateikiamų apibrėžimų, autorius nagrinėja ir kritikuoja Specialiojo Tribunolo Libanui 2011 m. Ayyash byloje pateiktus argumentus, kad taikos metu taikomas terorizmo apibrėžimas neva jau susiformavo tarptautinėje paprotinėje teisėje. Trečiajame skyriuje, remiantis pirmųjų dviejų skyrių išvadomis, nagrinėjami... [toliau žr. visą tekstą] / Rappelant l'absence de la définition du terrorisme en droit international, cette thèse vise à proposer une telle définition. Le Chapitre Un explique le besoin de définir le terrorisme. Par la suite, le Chapitre analyse la criminalisation du terrorisme international, les conventions sectorielles contre le terrorisme et les obligations de combattre le terrorisme imposée par le Conseil de sécurité. En désaccord avec les opinions exprimées par Rosalyn Higgins et John Dugard, l'auteur avance des arguments défendant une telle définition, et expliquant comment elle pourrait contribuer à résoudre les problèmes d'efficacité et de légitimité dans tous ces domaines. Le Chapitre Deux demande alors pourquoi, si une définition est nécessaire, elle n'existe pas. Ce Chapitre examine les principales tentatives historiques pour définir le terrorisme. Il essaie d'identifier les principaux obstacles et avancées à l'accord. On en conclut que les principaux obstacles étaient les désaccords concernant le fait que les Etats et les mouvements de libération nationale puissent être des acteurs du terrorisme. Mis à part les définitions conventionnelles, l'auteur analyse également et critique les arguments de l'arrêt de Ayyash 2011 par le Tribunal spécial pour le Liban sur la prétendue émergence d'une définition du temps de paix du terrorisme en droit international coutumier. Le Chapitre Trois s'appuie ensuite sur les deux premiers chapitres et analyse les éléments de la définition du terrorisme: les... [toliau žr. visą tekstą]