Priėmus naują LR CK buvo detalizuota turto patikėjimo teisė įtvirtinta dar sename LR CK, tuo pačiu įvedant naują teisės institutą – turto patikėjimo sutartį. Šio instituto įvedimą į Lietuvos teisės sistemą lėmė privačios nuosavybės sukūrimas, ekonominių santykių kaita, bei užsienio šalių praktika. Turto patikėjimo institutas atsirado dar 11 a. – 13 a. Anglijoje ir per ilgą laiką vystėsi, plėtojosi ir buvo perimtas daugelio pasaulio šalių. Turto patikėjimo teisei tik atsiradus plačiai buvo naudojama šeimos turtiniuose santykiuose, tačiau laikui bėgant išplito turto patikėjimo naudojimo sfera ir pradėta naudoti komerciniuose santykiuose. Nuo pat turto patikėjimo sutarties įtvirtinimo LR CK šis institutas Lietuvos autorių nebuvo analizuotas, o taip pat iki šiol teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nėra, todėl labai svarbu išanalizuoti turto patikėjimo sutarties reglamentavimą Lietuvoje, jo privalumus, trūkumus. Darbe nagrinėjami šie pagrindiniai klausimai: 1) Turto patikėjimo teisės kilmė ir raida: nagrinėjamos turto patikėjimo teisės atsiradimo priežastys, vystymasis, šio instituto panaudojimo sferos; 2) Turto patikėjimo teisės samprata pagal LR CK: atskleidžiamas turto patikėjimo sutarties turinys lyginant jį su nuosavybės teisės turiniu, nagrinėjamos turto perdavimo patikėjimo teise priežastys; 3) Turto patikėjimo sutarties prigimties analizė: aiškinamasi turto patikėjimo sutarties santykių prigimtis, analizuojamas turto patikėjimo sutarties santykis su kitomis panašiomis... [toliau žr. visą tekstą] / After adoption of the new Civil Code of the Republic of Lithuania (CC RL), the property trust right, which had been established already in the old CC RL, was stipulated in detail by introducing the new legal institute – the contract on property trust. Introduction of this institute into the legal system of Lithuania was determined by development of private property, changes in economic relations and practices of foreign countries. The property trust institute developed already in the 11th - 13th centuries in England, was evolving in a long run and later adopted by numerous countries of the world. Upon the onset of the property trust right, it was widely used in proprietal relations but in the course of time the scope of application of property trust has expanded, and it was introduced also to commercial relations. From the very enforcement of the contract on property trust in the CC RL, this institute was not analysed by Lithuanian authors, and no practice on this issue exist up to this date, therefore it is very important to analyse the regulation of contract on property trust in Lithuania, its benefits and advantages. The following main issues are analysed in the work: 1) Origins and development of the property trust right: reasons for origination of the property trust institute, its development and scope of application; 2) Concept of property trust law according to the CC RL: by disclosing the contents of contract on property trust and comparing it to the contents of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama kolektyvinio investavimo subjektų (toliau tekste – KIS) ir finansinių priemonių portfelio valdymo reglamentavimo problematika. KIS reglamentavimo problematika yra analizuojama nagrinėjant Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau tekste – KISĮ) naująją redakciją. 2008 m. kovo 1 d. įsigalioję KISĮ pakeitimai buvo plačiai aptariami ir labai laukiami rinkos dalyvių. Buvo tikimasi, kad naujasis reguliavimas Lietuvą padarys Rytų Liuksemburgu: steigsis naujos valdymo įmonės ir bus kuriami nauji KIS. Tačiau vos įsigaliojus naujai redakcijai pradėjo aiškėti jos spragos, pavyzdžiui, negalėjimas registruoti nekilnojamojo turto KIS vardu, ir netrukus buvo pradėtas rengti KISĮ pakeitimo projektas. Naujų fondų kūrimuisi taip pat sutrukdė konservatyvus Vertybinių popierių komisijos požiūris, pavyzdžiui, vertinant alternatyvių fondų diversifikavimą. Žvelgiant į ateitį galima tikėtis teigiamų pokyčių, kuriuos turėtų atnešti KISĮ pakeitimai: įgyvendinantys tiek UCITS IV direktyvą, tiek Valdymo įmonių asociacijos siūlymus. Finansinių priemonių portfelio valdymas yra analizuojamas nagrinėjant santykius, susiklostančius tarp kliento ir valdymo įmonės bei trečiųjų asmenų (paprastai bankų). Portfelio valdymo paslaugai esant pakankamai naujai ir retai jos reglamentavimas yra labai minimalus. Nors didelė dalis klausimų yra palikta šalių laisvei, tačiau pačių santykių ir juose dalyvaujančių subjektų specifiškumas reikalauja didesnio priežiūros institucijų įsikišimo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper examines the law of the Republic of Lithuania on the collective investment undertakings (further in the text – law of UCI) and regulation of portfolio management services provided by investment management companies (further in the text – Managers). The newest version of the law of UCI came into force on the 1 st of March, 2008. In this newest version Managers are given the rights to establish special UCIs like hedge funds. The new law of UCI is very advanced compared with the old one. Before entry into force Managers and the Government expected that the new regulation will make Lithuania the new Luxembourg in the field of the investment vehicles, such as UCIs, but right after the law came into force a new version of the legislature was already being prepared and also the fact that only one new UCI was registered and functioning showed that the system was in need of further correcting and was not working as planned. For example it is not possible to register immovable property in the name of the UCI. The conservative attitude of the Securities Commission also stands in the way of establishing hedge funds that would be competitive with UCIs established in Luxembourg. Although the positive expectations did not come true, there is still hope that positive changes will take place when the amendment comes into force. The other form of investment management, which is examined in this paper, is portfolio management. The services of portfolio management are quite new and... [to full text]