Asmens poreikiai yra realiausias kriterijus kuriant žmogaus teisių sistemą. Į objektyviai visuomenėje egzistuojančius poreikius turi būti atsižvelgiama planuojant ir vykdant socialinės apsaugos priemones. Socialinės apsaugos teisės normos turi adekvačiai atspindėti socialinės apsaugos santykių vystymąsi ir užtikrinti objektyvius, realius žmonių poreikius. Socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo pokyčiai skatina naujų poreikių atsiradimą ir jų kaitą. Įstatymų leidėjas privalo tuos poreikius laiku pastebėti ir užfiksuoti socialinę apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose, nustatyti priimtiną socialinės gerovės minimumą. Jeigu pagrindiniai poreikiai nepastebimi, nerealizuojami, prasideda individuali ar socialinė dezintegracija ir gilėja socialinė atskirtis. Priešingu atveju, kai realizuojami visuomenei nelabai aktualūs poreikiai, o tik tam tikrų visuomenės grupių interesai, atsiranda žymi socialinė diferenciacija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistema skirta kompensuoti dėl socialinės rizikos prarastas pajamas, teikti reikalingas pragyvenimui lėšas ir paslaugas tiems asmenims, kurie negali dėl įstatymuose nustatytų priežasčių patys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra aprūpinti nepakankamai. LR socialinės apsaugos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad ne visuomet pavyksta operatyviai reaguoti į naujai atsiradusius poreikius bei išvengti neesminių, neobjektyvių poreikių tenkinimo. / The needs of the person is the most realistic criteria in the creation of the system of the human rights. Planning and pursuing the measures of the social security must be taken into consideration of the existing needs of the society. The changes of the social, economic and political life encourage the birth of the new needs and their fluctuation. The legislator must observe those needs in time and commit the social security in the legislation and to estimate the acceptable minimum of the social welfare. If the basic needs are not perceived and realized, the individual and social disintegration begins and the social disjuncture deepens, otherwise, when the relevant needs of the society are not realized, only the interests of the certain social groups, then the significant differentiation begins. The system of the social security of the Republic of Lithuania is committed to reimburse the lost income of the social risk, to provide the necessary means of the subsistence and the services for the persons who are not able to support themselves from their labor and other kind of revenue, because of the reasons established in the law. The evaluation of the legislation of the social security of the Republic of Lithuania affirms, that not always are responded to the new needs and so it is impossible to avoid of the satisfaction of the not-essential and not-objective requirements.

Saugumo poreikiai yra asmens poreikių sudėtinė dalis.Ypač svarbią vietą jų struktūroje užima poreikiai socialiniam gyventojų saugumui. Socialinis saugumas išreiškia bendromis visuomenės pastangomis pasiektą garantuoto saugumo būseną nepriklausomai nuo gyvenime pasireiškiančios rizikos: senatvės, neįgalumo, ligos, nelaimingų atsitikimų darbe, darbo netekimo ir kt. Socialinio saugumo poreikiai realizuojami per valstybės sukurtą socialinės apsaugos sistemą. Pagrindines teises į socialinę apsaugą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos nuostatos realizuojamos įstatymais, poįstatyminiais aktais. Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro: valstybinis socialinis draudimas, socialinė parama, kuri apima piniginę socialinę paramą ir socialinės paslaugos. Svarbiausią vaidmenį socialinės apsaugos sistemoje vaidina valstybinis socialinis draudimas. Jis visiškai ar iš dalies kompensuojama apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl socialinių rizikų prarastas darbo pajamas. Valstybinio socialinis draudimo rūšys: pensijų; ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos; nedarbo; nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ir sveikatos draudimas. Visas šias draudimo rūšis reglamentuoja atitinkami įstatymai. Tam tikra Lietuvos gyventojų dalis iš valstybės biudžeto gauna valstybines pensijas: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos... [toliau žr. visą tekstą] / Verstehen des Bedarfs einzelner Personen, Klassifizierung und Widerspiegelung im Sozialrecht Der Sicherheitsbedarf ist ein Teil von persönlichen menschlichen Bedürfnissen. In deren Struktur entfällt ein besonderer Wert dem Bedarf an sozialer Sicherheit der Einwohner. Die Soziale Sicherheit drückt den Sicherheitsstand aus, der durch gemeinsame Bemühungen der ganzen Gesellschaft, abgesehen von Risiken des menschlichen Lebens, Schwierigkeiten im hohen Alter, Körperbehinderungen, Krankheiten, Betriebsunfällen, Arbeitslosigkeit u.a., gewährleistet wird. Der Sozialsicherheitsbedarf wird durch das von dem Staat aufgebaute System der sozialen Fürsorge realisiert. Die wichtigsten Rechte auf soziale Sicherheit sieht das Grundgesetz der Republik Litauen vor. Die Bestimmungen der Verfassung werden durch Gesetze und Normakten ins Leben gerufen. Das System der sozialen Fürsorge Litauens besteht aus dem Staatlichen Fonds der Sozialversicherung und sozialer Fürsorge, die finanzielle Unterstützung und soziale Dienstleistungen umfasst. Die wichtigste Rolle spielt im System der sozialen Fürsorge die Staatliche Sozialversicherung. Sie entschädigt den versicherten Personen und in den durch die Gesetze festgelegten Fällen auch den Familienmitgliedern die infolge von Sozialrisiken nicht erhaltene Arbeitseinkünfte. Die Arten der staatlichen sozialen Versicherung sind: Rentenversicherung, Krankheits- und Mutterschaftsversicherung, Arbeitslosigkeits- und Betriebsunfallversicherung, Berufskrankheiten-... [to full text]