Nužudymas pagal savo prigimtį ir sukeliamus neatitaisomus padarinius neabejotinai yra pats sunkiausias ir pavojingiausias nusikaltimas, kuris ne tik grubiai pažeidžia subjektines kito žmogaus teises, tačiau apskritai paneigia bet kokią galimybę naudotis bet kokiomis teisėmis ir laisvėmis ateityje. Temos aktualumą lemia ne tik nenykstanti, bet ir nesiaurėjanti baudžiamosios justicijos praktika nužudymo bylose. Šiame magistro darbe siekiama pateikti kuo išsamesnę nužudymą kvalifikuojamųjų požymių, didinančių veikos pavojingumą ir įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1-13 punktuose, analizę, su jais susijusią aktualią problematiką. Siekiant išsamaus rezultato, nagrinėjama, kokie teisės aktai įtvirtina teisę į gyvybę, kokia yra nužudymo samprata pagal Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių teisę, pristatoma nužudymo rūšinė sudėtis; pagrindinėje šio darbo dalyje pateikiama nužudymą kvalifikuojamųjų požymių sąvoka, klasifikacija, trumpai apžvelgiama, kokie požymiai numatyti kai kurių kitų šalių įstatymuose, atskirai analizuojamas kiekvienas iš trylikos nužudymą kvalifikuojamųjų požymių, stengiantis kuo nuodugniau aptarti jo problemiškus aspektus, trumpai diskutuojama dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką. Darbe taip pat pateikiami konkretūs pavyzdžiai iš teismų praktikos. / Murder by its nature and irretrievable consequences caused is undoubtedly one of the most serious and dangerous crimes, which not only roughly violates subjective other human’s rights, but eliminates any possibility to use any rights and freedoms in the future in general. The relevance of the theme is determined not only by existing but also by increasing practise of criminal justice in murder cases. This Master’s thesis seeks to present as thorough analysis of murder qualifying signs, increasing the act’s dangerousness and adopted in Items 1-13 of Part 2 of Article 129 of The Criminal Code of the Republic of Lithuania as possible, also to lay out any relevant issues related to them. In sought of comprehensive result legislation establishing the right to life, conception of murder according to the Lithuanian and other foreign countries’ law is analysed. The corpus delicti is also presented. The main part of thesis delivers the concept of murder qualifying features, classification, there is a short overview of what features are foreseen in other countries’ law, each of thirteen features qualifying murder is separately analysed, seeking to discuss its problematic aspects in as much depth as possible. There is also a short overview of the punishment for this offence. Thesis also gives specific and relevant examples of Court Practise.

SANTRAUKA Nuosavybė yra laikoma visuomenės pagrindu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus momentas pagal senąjį ir dabartinį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nustatomas skirtingai. Šiame darbe kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įvairiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais: pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis; paveldėjimo būdu; įgyjamąja senatimi; pagaminant naują nekilnojamąjį daiktą; paimant nekilnojamąjį daiktą visuomenės poreikiams. Be to, darbe bus atskleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momento nustatymo reikšmė, kadangi nuo šio momento atsiranda tiek savininko teisės tiek ir pareigos: suteikiama galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę, atsiranda savininko teisių apsauga, savininkui suteikiama teisė ginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatytais būdais, atsiranda savininko atsakomybė bei pareiga mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. / SUMMARY “The moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination” This paper analyses relevant issue – the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination. It is very important to find it out exactly, because when a person becomes an owner of an intangible assets, hi gets the rights and the obligations of the owner. Comparing with previous Civil code, situation nowadays has changed. The real estate is an object of huge amount of transactions, that is why the goal is to make clear the moment of acquiring ownership on the different basis. It also tries to show what kind of practical problems could arise, and what the main purpose of registering the real estate after becoming an owner is. In this paper attention is also paid to the very important issue – to the importance of determination of moment of acquiring ownership, to understand what kind of rights and obligations a person has, since acquiring ownership. It also pays attention to what is different and similar concerning the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination not only in Lithuanian, but in other countries also.

Šio magistro darbo tikslas yra išsamiai aptarti konkrečius kariavimo būdus ir metodus, kurių naudojimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra ribojamas arba draudžiamas pagal tarptautinę teisę. Daugeliu atveju šių apribojimų ar draudimų priežastys taip pat analizuojamos. Pabrėžtina, jog apribojimai pasirinkti kariavimo būdus ir metodus aptariami tiek, kiek jie susiję su tarptautiniais ginkluotais konfliktais, taip pat analizuojami tik apribojimai, taikytini sausumos kariuomenėms. Be to, šio magistro darbo tikslas, be aukščiau paminėtų, taip pat yra atskleisti, kurie apribojimai yra tarptautinės paprotinės teisės dalis bei apžvelgti, kurių apribojimų nesilaikymas yra karo nusikaltimas pagal Romos Statutą. Pirmiausia šiame magistro darbe analizuojami problematiniai jo aspektai: (i) sąvokų „kariavimo metodai“, „kariavimo būdai“ ir „kariavimo priemonės“ atskyrimas, (ii) sunkumai, su kuriais susidurta, pasirenkant darbo struktūrą. Toliau pateikiama istorinė kariavimo būdų ir metodų reglamentavimo apžvalga, taip pat jiems taikytini tarptautinės humanitarinės teisės principai. Pagrindinę šio magistro darbo dalį užima konkrečių kariavimo būdų ir metodų pasirinkimo apribojimų analizė bei su tuo susiję probleminiai klausimai. Pagrindiniai šio magistro darbo šaltiniai yra mokslinė literatūra, knygos ir straipsniai, išleisti TRKK, bei susiję tarptautiniai dokumentai. Be to, darbe išsamiai analizuojami su jo objektu susiję teisminių ir kvazi-teisminių institucijų, tokių kaip Amerikos... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis seeks to analyze concrete means and methods of warfare the usage of which under the provisions of the International Law is limited or prohibited for one or another reason. In most of the cases the reasons for these limitations or prohibitions are also taken into consideration. It should be noted that the limitations to choose means and methods of warfare are analyzed as far as the international armed conflicts are concerned, besides the objective of the work is also limited to the limitations which are applicable to land armies. Furthermore, the purpose of this master thesis along the above mentioned is also to disclose which limitations are part of Customary International Law, as well as to analyze the infringements of which limitations constitute a war crime according to the Rome Statute of the International Criminal Court. First of all, in this master thesis the problematic aspects of its object are analyzed: (i) the notions „means“ and „methods“ of warfare, as the Lithuanian I Protocol of the Geneva Conventions does not make clear distinction between these notions, (ii) difficulties of choosing the structure of this master thesis. Then the principles of International Humanitarian Law applicable to the means and methods of warfare as well as the issue how the view to weapons and to their usage changed historically are discussed. And in the main part of this master thesis concrete means and methods of warfare, which were forbidden or which usage was... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Nacionaliniai administraciniai teismai gali taikyti Europos Sąjungos teisę tiesiogiai arba netiesiogiai, tačiau darbe šie būdai aptariami siauriai, nes tyrimo objektas – Europos Sąjungos teisės taikymas yra analizuojamas nagrinėjant teisminio teisės taikymo stadijas nacionaliniuose administraciniuose teismuose. Visų pirma, aptariama teisėjo pozicija pasirenkant taikytiną teisę, analizuojamas Europos Sąjungos teisės viršenybė, jos santykis su nacionalinės proceso teisės autonomijos principu, aiškinamos Europos Teisingumo Teismo išplėtotos tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo doktrinos. Pirmojoje dalyje taip pat analizuojamas taikytinos teisės galiojimo nustatymo klausimas, lyginama subjektų, galinčių spręsti teisės galiojimo klausimą, kompetencija tuo aspektu. Antrojoje dalyje analitiškai vertinamas vienas iš svarbiausių teisminio teisės taikymo stadijų – teisės aiškinimas. Analizuojamas teisės aiškinimo būtinumas, subjektų teisių apimtis aiškinant taikomą teisę, pateikiami pagrindiniai ir labiausiai Europos Sąjungos teisės specifiką apibūdinantys teisės aiškinimo metodai, akcentuojamos Lietuvos administracinių teismų darbe galimos problemos, susijusios su tinkamu Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje ir visoje Bendrijos erdvėje užtikrinimu, vienodos praktikos formavimu. Darbe siekiama analitiškai įvertinti, kuo Europos Sąjungos teisės taikymas yra ypatingas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Enforcement of European Union Law by the administrative courts of Lithuania is analyzed in this Master’s paper. National courts may enforce and apply European Union law directly or indirectly, but these methods are analyzed on a small scale because the object of paper – enforcement of European Union law is analyzed through the stages of judicial proceedings of national administrative courts. First of all, it is described the position and duty of judge to choose the applicable law. It is analyzed the supremacy of European Union law and it’s coherence with the principle of national procedural autonomy, commented on the direct applicability and direct effect doctrines. In the first part of paper it is also ascribed the question of validity of applicable law and who is competent to judge this. In the second part of paper it is estimated the necessity to interpret law rules, methods of interpretation of national and Community law. It is also analyzed the possible problems in administrative courts of Lithuania which arise while applying European Union law properly and seeking to ensure consistent practice in the whole Community. The purpose of the paper is to research how the application of European Union law is specific and different from the application of national law in the administrative courts of Lithuania and whether the courts apply European Union law properly.

Teisingo užsienio teisės taikymo teismų praktikoje aktualumą lemia tai, jog tarptautinės privatinės teisės dalykai Lietuvos teisės praktikoje ir doktrinoje yra palyginti naujas reiškinys, teismų praktika šioje srityje nėra gausi ir nusistovėjusi, teisėjams trūksta ne tik praktinės patirties, bet ir teorinių žinių. Šio darbo tyrimo objektas yra užsienio teisės taikymo teismuose teoriniai ir praktiniai aspektai. Darbe pateikiamos užsienio teisės ir užsienio teisės taikymo sampratos, nagrinėjami užsienio teisės taikymo teisiniai pagrindai, užsienio teisės turinio nustatymo aspektai bei užsienio teisės taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su užsienio teisės taikymu, išryškinant dažniausiai kylančius probleminius aspektus, nes kaip rodo atliktos analizės rezultatai, Lietuvos teismai ne visuomet teisingai išaiškina ir taiko įstatymų normas, reglamentuojančias užsienio teisės taikymą. Darbe neapsiribojama tik teismų praktikoje pasireiškusiais užsienio teisės taikymo aspektais, tačiau siekiant nuoseklumo ir darant prielaidą, kad teismų praktika šioje srityje neišvengiamai bus gausesnė, aptariami ir tie klausimai, kurie galėtų kilti teismų praktikoje netolimoje ateityje arba be kurių išaiškinimo nustatytųjų problemų analizė nebūtų pakankamai aiški ir išsami. / The relevance of the legitimate application of foreign law is determined by the fact that the matters of the international private law are comparatively new in the doctrine and practice of the Lithuanian law, the court practice in this field is not numerous and settled, and the judges face the lack of practice and theoretical knowledge. In this work the object of the analysis is the theoretical and practical aspects of the application of foreign law in courts. The definitions of foreign law and the application of foreign law are presented, and the legal grounds of the application of foreign law, the aspects of the determination of the content of foreign law, and the limitations of the application of foreign law are analysed in this work. The analysis is based on the rulings, passed by the Civil Division of the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions and rulings of the courts of the first and appeal instances, which are in one or another way related to the application of the foreign law, highlighting the frequently appearing problematic aspects, as the results of the analysis show that the Lithuanian courts do not always correctly explain and apply the legal norms, which regulate the application of foreign law. The analysis is not limited to the aspects of the application of foreign law, found in the court practice. Reaching for consistency and making the assumption that the court practice in this field shall definitely become more numerous... [to full text]

Darbe yra atliekama dviejų savarankiškų teisės šakų – darbo ir socialinės apsaugos teisių – analizė, lyginamasis tyrimas. Apžvelgiamos minėtų teisės šakų ištakos, istorinė raida bei samprata. Aptariami darbo ir socialinės apsaugos teisių objektai, t. y. visuomeninių santykių, kylančių iš darbo arba iš asmenų socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma, be to, pateikiami teisinio reguliavimo metodai (imperatyvus ir dispozityvus metodai). Plačiau analizuojami darbo teisės šakiniai principai: laisvė pasirinkti darbą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisingas apmokėjimas už darbą; teisė į poilsį; asociacijų laisvė; teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu ir kiti. Darbe atskleidžiamos socialinės apsaugos teisės funkcijos – paskirstymo, bedarbių rėmimo, apsauginė, informavimo, ekonominė, demografinė. Taip pat pateikiama darbo ir socialinės apsaugos teisių šaltinių apžvalga, jų hierarchija. Darbo teisė yra kodifikuota teisės šaka, kurios teisės normos sudėtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse, tuo tarpu socialinės apsaugos teisė – norminių aktų masyvas. Be to, baigiamajame darbe išsamiai aptariami darbo teisės subjektai – individualūs darbuotojai ir darbdaviai; kolektyviniai subjektai, kurie atstovauja darbuotojus ir kolektyviniai subjektai, atstovaujantys darbdavius; taip pat mišrūs darbo teisės subjektai – trišalė taryba, taikinimo komisija, darbo arbitražas, trečiųjų teismas. Aprašomi... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is done the analysis and comparing research of two independent branches of law – labor and social security. There are described the roots of these laws, historical development and meaning. Also there are discussed the objects of labour and social security, social relationships, legal regulation actions, the amount of measures and methods, as well as legal regulation methods the imperative and dispositive ones. More widely are analyzed the main points of the labor law: the free choice of work; the right to have suitable and healthy work conditions; the right payment for work; the right to have a rest; the freedom of associations; the right to get a true salary for work and social security when a person is out of work, on a sick-leaf. Moreover in this work are shown off the functions of the social security law – sharing, supporting the unemployed, protect ional, informative, economic, demographic. There you can find the survey of labor and social security law recourses, their hierarchy. The labor law is a codified branch of the law, which rules of law are placed in the Labour Code of the Republic of Lithuania while the social security law is standard acts array. Furthermore in the final work is particularly discussed the subjects of the labour law – individual employees and employers; collective subjects, which represents employees and collective subjects which represents employers; also mixed labour law subjects – three side council, peacemaking council, labour... [to full text]

Pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM) – mokestis imamas nuo papildomai sukurtos pridėtinės vertės, juo apmokestinant prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Pirmą kartą PVM įvestas Prancūzijoje 1957 m., tačiau galutinis šio mokesčio teisinis sureguliavimas siejamas su 1977 m. gegužės 17 d. priimta Šeštąja Tarybos direktyva. Lietuvoje nagrinėjamą mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra visiškai suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais PVM srityje. PVM yra bendro pobūdžio, vartojimo, netiesioginis, daugiapakopis mokestis, renkamas atsižvelgiant į sukurtą pridėtinę vertę. Į valstybės biudžetą PVM turi pervesti mokesčio mokėtojai – prekybos ir tiekimų grandinės dalyviai, tačiau faktiškai šį mokestį sumoka galutinis vartotojas, įsigydamas prekę ar paslaugą. Teisė į PVM atskaitą yra fundamentalus PVM principas, kuriuo grindžiamas visas PVM veikimo mechanizmas. PVM, sumokėtas visuose civilinės apyvartos etapuose, iki galutinio prekės ar paslaugos pardavimo turi būti atskaitomas. Apmokestinant prekių ar paslaugų teikimą kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje ir uždraudus atskaitą, sukurta pridėtinė vertė būtų apmokestinama ne vieną, o gal ir daugiau kartų. Teisės į PVM atskaitą insituto pagalba mokestinė našta iš ekonominę veiklą vykdančių asmenų sektoriaus yra perkeliama į vartojimo sektorių, taip įgyvendinant fiskalinio neutralumo principą ir užtikrinant gamybos ir tiekimų grandinėje dalyvaujančių subjektų lygybę ir sąžiningą... [toliau žr. visą tekstą] / Value-Added Tax (VAT) is a tax on the supply of goods and services. VAT was introduced in France on 1957. When the Sixth VAT Directive was adopted in 1977, the final adjustment and harmonization of VAT was reached. In the Republic of Lithuania there is a Value-Added Tax law, which is harmonized with the European Union acts. VAT is an indirect, common, multi-stage, consumption tax. The taxable person have to pay VAT in the national budget for the value, which was created in the production and distribution process. VAT is levied upon the articles of trade before they reach the customer, who eventually pays the tax-inclusive market price. Actually the VAT is pied by the final customer. The right to deduct VAT is the fundamental principle of VAT. All VAT working mechanism is based on this right to deduct. VAT, pied at all stages of production and distribution, have to be deducted by the business participants of the supply-chain. This institute – right to deduct VAT – helps to reach the situation that the payer of the VAT does not suffer a tax, because the final consumer, who is unable to deduct this tax, bears the total VAT. Consequently the fiscal neutrality and fair competition of business participants in the supply-chain is assured. The taxable person, who wants to implement his right to deduct VAT, has to meet the requirements: to do real acts of purchase and sale, formalize it in the invoice or any other accounting document, to be honest and not to abuse the tax laws. The... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti darbo teisės kaip savarankiškos teisės šakos ypatumus, išskiriant teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Siekiant užsibrėžto tikslo, buvo iškelti sekantys tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teisės šaką, kaip teisės sistemos struktūrinį elementą; 2. Išnagrinėti teisės šakos, kaip teisės sistemos struktūrinio elemento, atskyrimo kriterijus; 1. Aptarti kriterijus, kuriais remiantis atskiriama darbo teisės šaka, Lietuvos Respublikos sistemoje; 2. Atskleisti darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų tarpusavio santykius, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje – Teisės sistema – aptariama: teisės sistemos struktūra, kas sudaro teisės šakas, jų atskyrimo kriterijai. Detaliau nagrinėjami teisės skirstymo šakomis pagrindai – teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Antra darbo dalis – Darbo teisės šakos atskyrimo kriterijai. Šioje dalyje Suformuluojama darbo teisės sąvoka bei supažindinama su darbo teisės sistema. Nagrinėjami darbo teisės reguliavimo objektas bei metodas, aptariami pagrindiniai darbo teisės principai. Trečioji darbo dalis - Darbo teisė ir kitos teisės šakos. Šioje dalyje analizuojama kokie santykiai yra tarp darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų, kaip: Konstitucinės, socialinės apsaugos, administracinės. Didelis dėmesys skiriamas darbo teisės ir civilinės teisės šakų atskyrimo klausimui. Yra gana daug... [toliau žr. visą tekstą] / LABOUR LAW AS INDEPENDENT BRANCH OF LAW The purpose of this Master’s Thesis is to show peculiarity of labour law as an independent branch of law, distinguishing object and method of legal regulation. Seeking the purpose these tasks of study were set: 1. To reveal a branch of law as a structural element of legal system; 2. To analyze separation criterion of a branch of law, as a structural element of legal system; 3. To discuss criterion, invoking which branch of labour law is separated, in law system of the Republic of Lithuania; 4. To open interrelation of branch of labour law and other branches of law in legal system of the Republic of Lithuania; The Thesis consists of three main parts, conclusions, list of literature and appendixes. In the first part of the Thesis – Legal system – the structure of legal system, what makes legal branches and criterion of their separation are discussed. The basis of separating law into branches – the object of legal regulation and the method - are analyzed in details. The second part of the Thesis – The criterion of the branch of labour law separation. The concept of work law is formulated. It is also introduced with a system of labour law in this part. The object and the method of labour law are analyzed; the main principles of labuor law are discussed. The third part of the Thesis – Labour law and the other branches of law. In this part the interrelation between labour law and the other branches of law - such as constitutional, social... [to full text]

Magistrinio darbo tema – “Kodėl vedybinė sutartis gali tapti kliūtimi kanoninei santuokai?”. Darbas sudarytas iš 4 dalių. Pirmojoje darbo dalyje remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu ir 1983 metų Kanonų Teisės Kodeksu yra nagrinėjama santuokos institucijos samprata. Aptariama santuokos samprata pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą ir pateikiami santuokos sudarymui keliami reikalavimai. Nagrinėjami bažnytinės teisės reikalavimai kanoninės santuokos sudarymui bei pateikiama kanoninės teisės ir civilinės teisės bendrumai santuokos atžvilgiu. Antroji darbo dalis skirta vedybų sutarties teisinio reglamentavimo nagrinėjimui. Aptariama vedybų sutarties samprata ir kilmė. Remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu pateikiama vedybų sutarties sudarymo procedūra ir įsigaliojimas, taip pat išanalizuojamos sąlygos vedybų sutarties pakeitimui ir nutraukimui. Trečiojoje darbo dalyje kalbama apie bažnytinės santuokos negaliojimą dėl išankstinio susitarimo. Vedybų sutartis čia įvardijama kaip išankstinsi susitarimas su ateitį numatančia sąlyga. Remiantis 1983 metų Kanonų Teisės Kodeksu apariama santuokos su sąlyga negaliojimas ir išankstinės sąlygos prieštaravimas santuokos vienumui ir neišardomumui. Ketvirtojoje dalyje, remdamiesi bažnyčios Mokymu aptariame pastoracinius uždavinius, siekiant santuokos sakramentiškumo ir kilnumo užtikrinimo. / Team of diploma work for master degree is: Why nuptial contract can become impediment for canonical marriage? Diploma work is made from 4 parts. According to the Lithuanian Republic Civil Law and Code of Canon Law in the first part of work is presenting definition of marriage institution. There are discussing about marriage in public law and in Church law. In the 2nd part of work is written about nuptial contract and this contract rights. Firstly there are talking about definition of nuptial contract and derivation. According to the Lithuanian Republic Civil Code is presenting nuptial contract formation procedure and this contract come into effect. Also is written about nuptial contract change and break procedure. In the 3rd part of diploma work is present invalidity canonical marriage. This canonical marriage invalidity is because marriage contract is made with future contract. In the 4th part of work is described pastoral care of sacramental marriage.

Darbo pradžioje iškelta hipotezė patvirtina: pirkimo (pardavimo) sutarties sąlyga, kad nuosavybės teisė į pristatytas prekes išlieka pardavėjui tol, kol už jas nebus pilnai apmokėta, Lietuvos teisėje išlaiko nuosavybės teisę į daiktus (pardavėjas turi teisę reikalauti grąžinti prekes iš pirkėjo; trečiosioms šalims pardavėjo teisė atgauti prekes negalioja), tačiau nesuteikia teisės tiesiogiai iš perpirkėjo reikalauti piniginių lėšų. Hipotezė patvirtinta remiantis, kad: 1. Pagal LR CK, parduodant daiktus išsimokėtinai (kreditan), nuosavybės teisė į parduodamus daiktus išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip; 2. Teisė reikalauti prekių iš trečio asmens galima perduodant įkeistą daiktą, tokį perdavimą (įkeitimą)registruojant hipotekoje; 3. Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas viešame registre suteikia pardavėjui teisę panaudoti pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks registravimas neatitinka LR CK numatytų įkeitimo sąlygų; Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas, neatitinkančios įkeitimo sutarties registravimo formalių, tačiau imperatyvių procedūrų, nesuteiks pardavėjui pirmumo teisės prieš kitus kreditorius pirkėjo bankroto atveju; 4. Registruotos pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlygos panaudojimo prieš trečiąsias šalis pirkėjo bankroto atveju precedento Lietuvos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Retention of title clause (also called a Romalpa clause in some jurisdictions) is a provision in a contract for the sale of goods that the title to the goods remains vested in the seller until certain obligations (usually payment of the purchase price) are fulfilled by the buyer. The main purposes of such clauses are to ensure that where goods are supplied on credit, if the buyer subsequently goes into bankruptcy, the seller can repossess the goods. Title retention clauses are often seen as a natural extension of the credit economy; where suppliers are expected to sell goods on credit, there is a reasonable expectation that if they are not paid they should be able to repossess the goods. Nonetheless, in a number of jurisdictions (as we will se, in Lithuania also), insolvency regimes or credit arrangement regimes prevent title retention clauses from being enforced where doing so would upset the administering of the regime. Although conceptually very simple, retention of title clauses have become increasingly widely drafted, which has resulted in the courts in a number of countries striking down the clauses, or recharacterising them as the grant of a security interest. Although EU directive for late payments creates obligation for member states to enforce such provision in national law systems, effect of the retention of title clauses vary from country to country. Hypothesis of this work was that the retention of a title clause in a agreement does not give the title for the... [to full text]