• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • Tagged with
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Ar prekės nuosavybės teisės perėjimo atidėjimo iki pilno atsiskaitymo sąlyga pirkimo sutartyje suteikia pardavėjui nuosavybės teisę į daiktus ir pinigines lėšas, gautas pirkėjui realizavus prekes? / Whether withholding of title till the full payment in purchase agreement grants to the seller property rights for the goods and income from the goods sold by the purchaser?

Mirošničenko, Jurijus 08 August 2008 (has links)
Darbo pradžioje iškelta hipotezė patvirtina: pirkimo (pardavimo) sutarties sąlyga, kad nuosavybės teisė į pristatytas prekes išlieka pardavėjui tol, kol už jas nebus pilnai apmokėta, Lietuvos teisėje išlaiko nuosavybės teisę į daiktus (pardavėjas turi teisę reikalauti grąžinti prekes iš pirkėjo; trečiosioms šalims pardavėjo teisė atgauti prekes negalioja), tačiau nesuteikia teisės tiesiogiai iš perpirkėjo reikalauti piniginių lėšų. Hipotezė patvirtinta remiantis, kad: 1. Pagal LR CK, parduodant daiktus išsimokėtinai (kreditan), nuosavybės teisė į parduodamus daiktus išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip; 2. Teisė reikalauti prekių iš trečio asmens galima perduodant įkeistą daiktą, tokį perdavimą (įkeitimą)registruojant hipotekoje; 3. Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas viešame registre suteikia pardavėjui teisę panaudoti pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks registravimas neatitinka LR CK numatytų įkeitimo sąlygų; Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas, neatitinkančios įkeitimo sutarties registravimo formalių, tačiau imperatyvių procedūrų, nesuteiks pardavėjui pirmumo teisės prieš kitus kreditorius pirkėjo bankroto atveju; 4. Registruotos pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlygos panaudojimo prieš trečiąsias šalis pirkėjo bankroto atveju precedento Lietuvos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Retention of title clause (also called a Romalpa clause in some jurisdictions) is a provision in a contract for the sale of goods that the title to the goods remains vested in the seller until certain obligations (usually payment of the purchase price) are fulfilled by the buyer. The main purposes of such clauses are to ensure that where goods are supplied on credit, if the buyer subsequently goes into bankruptcy, the seller can repossess the goods. Title retention clauses are often seen as a natural extension of the credit economy; where suppliers are expected to sell goods on credit, there is a reasonable expectation that if they are not paid they should be able to repossess the goods. Nonetheless, in a number of jurisdictions (as we will se, in Lithuania also), insolvency regimes or credit arrangement regimes prevent title retention clauses from being enforced where doing so would upset the administering of the regime. Although conceptually very simple, retention of title clauses have become increasingly widely drafted, which has resulted in the courts in a number of countries striking down the clauses, or recharacterising them as the grant of a security interest. Although EU directive for late payments creates obligation for member states to enforce such provision in national law systems, effect of the retention of title clauses vary from country to country. Hypothesis of this work was that the retention of a title clause in a agreement does not give the title for the... [to full text]
2

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (viešosios privačiosios partnerystės (VPP)) teisinės formos Lietuvos Respublikoje / Legal forms of public private partnership in republic of lithuania

Valančius, Mindaugas 09 July 2011 (has links)
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]

Page generated in 0.0354 seconds