Tyrimo aktualumas. Šiuolaikiniai mokslai mums teikia vis daugiau duomenų apie tai, jog kiekvienos gyvos būtybės egzistencija priklauso ne tik nuo jos prigimtinių veiksnių, bet ir nuo aplinkos: gamtinės, socialinės, kultūrinės. Šeima ir mokykla yra dvi institucijos, kurios susijungia bendram tikslui – ugdyti pozityvią, norinčią mokytis asmenybę. Vaiko teisę į mokslą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymas, Vaiko Teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas, kiekvienas jų turi teisę į nemokamą mokymą. Tačiau aplinkos veiksniai sąlygojantys mokinių nenorą mokytis yra skaudi mūsų dienų problema. Paauglystėje atsiranda naujų interesų; jie pasidaro pastovesni ir tvirtesni. Paaugliui kyla noras nuodugniau pažinti pasaulio reiškinius ir tas gyvenimo sritis, kurių neaprėpia mokyklos programa, todėl jų interesai ima nebesutapti su mokykla.Tyrimo objektas - mokinių nenorą mokytis sąlygojantys veiksniai.Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti mokinių nenoro mokytis veiksnius, trukdančius įgyvendinti teisę į mokslą.Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu. Parengtos dvi pusiau uždaro tipo anketos, mokiniams ir pedagogams. Jas sudaro: 1) demografinis klausimų blokas; 2) klausimų blokas skirtas tirti aplinkos veiksnius sąlygojančius mokinių norą/nenorą mokytis; 3) blokas skirtas tirti mokinių savęs vertinimą ir ateities perspektyvas; 4) blokas apie mokinių pamokų... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the research: Modern science provides us more and more data about the fact that each living beings existence depends not only on the inherent factors, but also from the environment: natural, social, cultural. Family and school are the two institutions, which form the common purpose – to foster a positive, willing to learn person. The Constitution of the Republic of Lithuania, the Education Act, and the Protection of the Rights of the Child and other laws and legislation guarantee the child’s right to education. Education for children under 16 years old is compulsory; each of them is with their rights to a free education. However, environmental factors which determine students’ reluctance to learn are a sharp problem of our days. New interests appear in teenage years, and they become more stable and stronger. A desire arises to a teenager to know depth of world events, and those areas of life, which is not included in a school program, so their interests do not become coincide with the school.The object of the research is determined factors of students’ reluctance to study.The aim of the research is to substantiate in theory and empirically investigate the factors of students’ reluctance to study, whose disturb realize the right to education.The methodology of the research: the research was performed by questionnaire survey method. Two semi-closed-type questionnaires were prepared for students and schoolteachers. They include: 1) the demographic cluster, 2) a... [to full text]

Darbe yra nagrinėjamas reikalavimo perleidimo institutas. Apžvelgiama jo istorinė raida nuo pirminės sampratos ir reglamentavimo Romos teisėje iki šiuolaikinės sampratos ir reglamentavimo įvairių valstybių teisės sistemoje. Analizuojama reikalavimo teisių perleidimo instituto raida LR CK nuo 1964 metų iki šiuo metu galiojančio CK. Aptariama, cedento ir cesionieriaus padėtis pasikeitus prievolės šalims. Analizuojama hipotekos reikalavimo perleidimas. Reikalavimo teisių perleidimas vis labiau plinta ekonominiuose santykiuose ir bankų veikloje, todėl aptariamas reikalavimo teisių perleidimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių santykis. Kadangi reikalavimo teisių perleidimas yra nematerialus turtas- tai perleidimas galimas tarp skirtingų valstybių narių. Kaip rodo teisės aktai, kol kas nėra vieningo teisės akto kuris reglamentuotų reikalavimo teisų perleidimą tarp skirtinų valstybių subjektų. Šiuo metu reikalavimo perleidimas yra reglamentuotas Romos konvencijoje, tai aptariama ir Unidroit išleistuose teisės aktuose ir kt. / Master’s final paper is devoted to assignment of claims theoretical and practical problems. The assignment of rights is becoming more and more popular in economic relations. In Lithuanian law there are three institutes of change of people in an obligation: the assignment of claim, novation and subrogation. The assignment of claims (latin cession) encompasses the transfer of rights held by one party, the assignor-to another party- the assignee. First of all the author puts through the review of the historical development of the institute of cession from Roman law to foreign countries such as England, French, German and others, then researches the institutes of the assignment of claim, points out the main problems arising in the field of conception of this institute and approaches to the pecularities of the legal position of persons in obligation. The assignment of right is intangible property, which are not susceptible to physical loss, damage and deterioration, they can be transferred from one country to another at the press of a button. The development of assignment has not only occurred on a national level, it spread between foreign countries. The assignment of claims institute became very popular in last to decades, in bank activities, and in this paper the author is analyzing the securitization as a legal form of assignment. There is no commom act between European countries which regulates the assignment of right. The assignment of claim is regulated in Roma Convention... [to full text]

Pirmasis darbo skyrius: operatyvinės veiklos samprata ir jos subjektai. Antras darbo skyrius: baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos santykis. Trečias darbo skyrius: Operatyvinės veiklos įstatymo kaip baudžiamojo proceso šaltinio problematika (šios srities teisės šaltinių hierarchijos problematika, operatyvinės informacijos panaudojimo procese galimybė ir kt. ). / Through the analysis of similarities and differences it was attempted to disclose the relation between criminal process and law of operativ activities in the proces disclosing the points of coexistence between them: how information gathered in operativ activities can be used in criminal process, the effects these subjects have for human rights and other related problematic topics.

Magistro darbe siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisės ir konkurencijos teisės normų santykį, įgyvendinant teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį. Todėl darbe analizuojami verslo paslapties sampratos ir jos apsaugos reglamentavimo ypatumai bei ryšys su intelektine nuosavybe, teisių į intelektinę nuosavybę įgyvendinimo, kiek tai susiję su verslo paslapties perleidimu naudotis tretiesiems asmenims, sukeliamas poveikis konkurencijai, o taip pat, naudojimosi intelektinės nuosavybės objektais ir konkurencinių ribojimų sąveika verslo paslapčių kontekste. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei tarptautiniuose teisės aktuose ir teisės doktrinoje pateikiama verslo paslapties sąvoka, pateikiamas pavyzdinis verslo paslapties objektų sąrašas, nagrinėjami informaciją, sudarančią verslo paslaptį, įvardijančių terminų ypatumai. Antroje darbo dalyje atskleidžiami komercinės (gamybinės) paslapties reglamentavimo ypatumai. Aiškinamasi, kokiai teisės sričiai priskiriamas komercinės paslapties reguliavimas, koks komercinės paslapties ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis bei kaip tarpusavyje sąveikauja intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės normos, reguliuojant verslo paslaptis. Verslo paslaptis kaip intelektinė nuosavybė taip pat yra civilinės apyvartos objektas, o tokio nematerialaus turto savininko pasirikimas, kokiu būdu įgyvendinti savo turimą teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aims to reveal the relationship between intellectual property rights and competition law, when the right to information constituting business secret is executed. Therefore, this work analyzes the features of business secret conception and regulation of its protection, relations with intellectual property, influence on competition by executing rights to intellectual property as far as they are related to business secret transfer to third parties, also, interaction of exercising the objects of intellectual property and application of competitive restrains in the context of business secrets regulation. The first part analyzes the conception of business secret determined in the legislation of the Republic of Lithuania, the European Union, the United States and international law, as well as in the legal doctrine. Moreover, the model list of objects of trade secret is given and the features of terms, which are used to define business secrets, are analyzed. The second part reveals the features of commercial (industrial) secret regulation, clarifies the law regulating commercial secrets, relations between commercial secrets and intellectual property rights, also the interaction between intellectual property and competition law in the regulation of business secrets. Trade secrets as intellectual property is also subject to the civil turnover and the choice of the owner of intangible assets how to exercise the right to information constituting business secret may have... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos Lietuvos, užsienio valstybių, tarptautinių teisės aktų nuostatos, atskleidžiant sutarties neįvykdymo sampratą bei detaliai nagrinėjamos civilinės teisinės pasekmės, kylančios dėl sutarties neįvykdymo. Vienai iš šalių neįvykdžius sutarties, nukenčia kitos šalies teisės ir interesai, taigi atsiranda civilinės teisinės pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su teisės gynimo būdais. Teisės aktuose numatytos sutarties neįvykdymo civilinės teisinės pasekmės apsaugo šalis nuo galimų nuostolių ar netekčių dėl sutarties neįvykdymo ir suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti tam tikrų veiksmų iš sutartį neįvykdžiusios šalies, o sutartį pažeidusi šalis priverčiama atsakyti už savo su sutarties vykdymu susijusius netinkamus veiksmus ar neveikimą. / Master’s final paper analyzes and compares provisions of Lithuanian, foreign and international legislation revealing the concept of failure to fulfill a contract and making a detailed analysis of civil legal consequences arising due to failure to fulfill contracts. When one of the parties fails to fulfill a contract, rights and interests of the other party suffer, thus resulting in civil legal consequences that are directly related to the ways of rights protection. Civil legal consequences of the failure to fulfill a contract defined in legislation protect the parties from possible damages or losses incurred due to failure to fulfill a contract and gives the other party the right to demand certain actions from the failing party and the failing party is forced to account for improper actions or inaction related to fulfillment of the contract. The paper analyzes and reveals only the civil legal consequences that are applied independently from the type of contract concluded between the parties. The essence, content and features of civil legal consequences of failure to fulfill a contract are revealed in investigation of certain legal consequences: suspension of contract fulfillment; assigning additional term for contract fulfillment; requirement to fulfill an obligation in kind, which includes the requirement to fulfill both monetary obligations and nonmonetary obligations, also requirement to eliminate deficiencies of fulfillment, to change the fulfillment itself or in other... [to full text]

Šiame darbe atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo tyrimas ES teisėje ir valstybių narių nacionalinėje teisėje, taip pat Lietuvos Respublikos teisėje. Pirmoje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo ES teisėje tyrimas. Atskleista ES teisės viršenybės principo prigimtis ES teisėje, aptarta ETT praktika plėtojant ES teisės viršenybės principo koncepciją ir suformuluota ES teisės viršenybės principo ES teisėje samprata šiandien, parodanti ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybėse narėse maksimalią apimtį. Antroje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybių narių nacionalinėje teisėje tyrimas ir nustatytas ES teisės viršenybės principo pripažinimo lygis tiriamosiose valstybėse narėse. / This is research of European Union (EU) law's supremacy principle and fulfilled analysis nature of this principle and development of EU law's supremacy in EU and recognizing it on domestic law systems of member states and in Lithuania’s law system. EU law's supremacy principal acknowledging process of member states indicates that the constitutional basis of EC law supremacy principle should be on the basis of national constitutional law by the members of the EU, and the main actors who invoke this principle are national courts, especially Constitutional Courts of member states. The research of this job shows what level of acknowledging process took place in some member states. This level is result of assessment national constitutional provisions and judicial practice. One group of member states have a good constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. United Kingdom, Sweden and Finland. Another group of member states have sufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Austria, Netherlands and Greece and. Next group of member states have satisfactory or insufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Belgium and Luxemburg Member countries of the same group like, Slovenia ant Portugal have satisfactory constitutional basis but partly recognizing judicial practice. Lithuania is taking a special place between Luxemburg or Belgium and Czech Republic, because Lithuania has a... [to full text]

Žmogaus teisės yra prigimtinės asmens teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui. Teisė į gyvybę yra svarbiausia žmogaus prigimtinė teisė, nes ji apsaugo individo biologinį procesą be kurio nebūtų įmanomas jo egzistavimas. Tačiau nėra sutariama dėl to, ar ši teisė yra neatimama žmogaus teisė, kurios pats žmogus, net būdamas nepagydomas ligonis ir kentėdamas nežmoniškas fizines kančias, negali atsisakyti; ar ši teisė gali būti aiškinama ir kaip leidžianti žmogui pačiam spręsti, ar įgyvendinti jam priklausančią teisę į gyvybę, ar savanoriškai atsisakyti jos. Vieningai sutariama, jog teisė į gyvybę yra svarbiausia ir fundamentaliausia žmogaus teisė, tačiau visos žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir negali būti dalomos. „Teisės į mirtį“ šalininkai valstybės draudimą dėl eutanazijos ar asistuotos savižudybės dažniausiai laiko tokių žmogaus teisių, kaip teisės į autonomiją ir elgesio laisvę, teisės į privatumą bei teisės į orumą pažeidimu. Tokiu „teisės į mirtį“ teisiniu pagrindu remiasi ir ją legalizavusios šalys. Tačiau „teisės į mirtį“ legitimumas yra žmogaus svarbiausios ir fundamentaliausios prigimtinės teisės pažeidimas, kuris yra identifikuojamas ir plačiau analizuojamas šiame darbe. Jau antikos laikais buvo svarstoma apie gyvybės, kaip teisinės vertybės, svarbą. Didieji antikos filosofai savižudybės idėją smerkė. Hipokrato priesaikoje yra aiškiai nustatomas asmens gyvybės neliečiamumas. Vėliau, Vakarų kultūroje įsigaliojus krikščionybei, gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] / Human rights are inherent rights of individual, the implementation of which forms human worldview, helps him to develop and grow as a person. Person acquires these rights from birth not only as inalienable conditions of the existence, but also as worth of life and aim. The right to life is the most important human natural right, because it protects the individual’s biological process and the human existence would not be possible without it. For this reason the state is obliged to ensure the person protection of life, i.e. laws should determine responsibility for a man’s homicide. However, there is no consensus on, is this right inalienable human right and man by himself, even being terminally ill and suffering serious physical throes, can not refuse it, or can we interpret this right as allowing a person by himself to decide or to implement his right to life, or voluntary surrender of it. There is unanimous agreement that the right to life is the most important and most fundamental human right, because without it implementation of other human rights and freedoms would not be possible. The right to life is consolidated in documents of the universal and regional human rights protection. In order to emphasize its importance, in these documents it is regulated in the beginning of articles. „Right to die” protagonists for the most part suppose that the state’s ban on euthanasia or assisted suicide is the breach of human rights, such as the right to autonomy and freedom of behavior... [to full text]

The topic of the paper is integrity right implementation problems. Author‘s right of integrity is on the list of international obligations since the beginning of the XIX century and has to be made available by all Berne convention members‘ national laws. However this International obligation only imlies a minimum standart for integrity right protection, thereby it‘s implementation issues are to be solved at national level. The goal of the paper is identification and analysis of integrity right implementation problems in modern states under the rule of law. Accordingly different legal regulation is one of the main issues of the topic. Establishing conflicts between authors and their work users, identifying persons of law in the integrity right is a great part of this paper. Consequently different sides of the conflick of interests are being elaborated, most frequent dispute cases and ways of solving them are being analised in the light of different legal regulation. His paper also contains legal tradicions of implementing integrity right in continential and common law countries that are being compared to each other, as well as different copyright laws in separate countries and court practice (lithuanian and foreign).

Šio magistro darbo „File sharing sistemos: autorių teisių aspektai“ objektas yra autorių teisių reglamentavimo ir apsaugos specifika bei problematika P2P programų pagrindu veikiančiose file sharing sistemose. Darbe analizuojama esama teisinė situacija, akcentuojamos probleminės nagrinėjamos temos sritys, lyginant JAV ir ES (tame tarpe ir Lietuvos) autorių teisės doktrinas, principus, esamas teisės normas bei jų pritaikymą teismų praktikoje. Šį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje, atsižvelgiant į aktualius klausimus bei problematiką autorių teisių srityje, pateikiama file sharing sistemų samprata, glaustai paaiškinant šių sistemų technologinį veikimo principą, aptariant pagrindinius sistemų tipus bei apibrėžiant pagrindines sąvokas. Antroje darbo dalyje išsamiai nagrinėjami P2P programų gamintojų (file sharing paslaugų teikėjų) netiesioginės atsakomybės aspektai autorių teisėje, lyginant JAV ir ES teisines pozicijas, kurias formuoja skirtingos teisės doktrinos, teisės normos bei teisminė praktika. Trečioji darbo dalis apima P2P file sharing programų vartotojų tiesioginės atsakomybės už autorių teisių pažeidimus taikymo aspektus, aptariant, kokios išimtinės autorių teisės yra pažeidžiamos naudojantis P2P file sharing programomis bei analizuojant galimas atsakomybės netaikymo išimtis, analogiškai antrajai darbo daliai – lyginant JAV ir ES teisines pozicijas. Trečioje darbo dalyje taip pat trumpai įvertinama esama probleminė situacija bei apsvarstomos galimos problemos... [toliau žr. visą tekstą] / An object of the following Master’s thesis “File sharing systems: the aspects of copyright” is the particularity and problematic of copyright regulation and protection in the file sharing systems performing on the basis of P2P programs. The work analyses the present legal situation, emphasizes the problem areas analyzed by comparing the USA and EU (including Lithuania’s) copyright doctrines, principles, present legal norms and their application in the practice of courts. This Master`s thesis consists of three parts. According to the actual questions and problematic in the field of copyright, the first work part presents the conception of file sharing systems, by briefly explaining the technological performance principle of such systems, describing the main types of systems and defining the main conceptions. The second work part analyses comprehensively the indirect liability aspects of the manufacturers of P2P programs (file sharing services providers) in the copyright law, when comparing the legal positions of the USA and EU, formed by different law doctrines, legal norms and court practice. The third work part includes the application aspects of direct liability for the copyright infringements made by the end-users of P2P file sharing programs, by discussing what exclusive copyrights are infringed when using the P2P file sharing programs, and analyzing the possible liability exceptions; the analysis is made parallel to the second work part – by comparing the USA and EU... [to full text]

Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]