Darbe aptariama akcijos prigimtis, svarbiausi jos požymiai, paprastosios akcijos, privilegijuotosios akcijos bei jų rūšys, akcijos suteikiamų balsavimo teisių reikšmė, jų įgyvendinimo problematika bei akcijų skirstymas remiantis suteikiamais balsais. Atsižvelgiant į tai, kad vienas problemiškiausių bendrovių teisės klausimų yra principo „viena akcija – vienas balsas“ pagrįstumas, atitinkama darbo dalis skiriama šio principo analizei. Paprastųjų akcijų apžvalga padeda atskleisti akcijų kaip civilinės teisės objekto prigimtį, o šių akcijų lyginimas su privilegijuotomis akcijomis ir jų rūšimis išryškina šių akcijų rūšių skirtumus ir esmę. Įvairios galimos akcijų suteikiamų balsavimo teisių variacijos įgalina rinkos dalyvius prisitaikyti prie rinkos poreikių, tačiau kartu gali lemti neigiamas pasekmes su verslo transakcijomis susijusiems asmenims. Sudėtingos akcinio kapitalo struktūros suteikia galimybę kontrolę turintiems subjektams jomis piktnaudžiauti ir gauti naudos smulkiųjų akcininkų sąskaita. Siekiant išvengti tokių kontrolę stiprinančių mechanizmų padarinių, būtinas tinkamas teisinis reguliavimas, optimaliai suderinantis teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų interesus. Akcijų suteikiamų teisių nagrinėjimo kontekste reikšminga vienos akcijos – vieno balso principo analizė. Teisės doktrinoje nuomonės dėl būtinumo balsavimo teisių apimtį nustatyti proporcingai turimam rizikos kapitalo dydžiui išsiskiria. Nors daugelis autorių šio principo įtvirtinimą vertina... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the issues of nature and keynote attributes of share, ordinary shares, different types of preference shares, the use and value of voting rights, and types of shares in regard of voting rights attributed to it are discussed. Given that the ‘one share – one vote’ principle is of fundamental importance in the context of company law, part of this paper is devoted to analysing its rationale and possible legitimacy. The overview of ordinary shares serves in unravelling its nature and the process of comparing ordinary shares with preference shares defines their inherent differences. Different ways in which granting of voting rights can be structured enable the entities concerned to respond to the market forces, however it can also result in negative outcomes to the parties involved in business transactions. Complex share capital structures may in assist the dominant shareholders in exploiting the non-controlling shareholders and empowering them to extract benefits at the expense of the latter. With a view to avoiding such negative outcomes, proper regulation rightly balancing the interests of parties involved should be enforced. In examining voting rights enjoyed by the shareholders, the principle of ‘one share – one vote’ deserves adequate scrutiny. The opinions as to the necessity of adherence to the proportionality principle are divergent. Although most favour implementation of the principle, strict observance of ‘one share – one vote’ is not always desirable. The... [to full text]

Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]

Specifinės dizaino prigimtis lemia tai, kad Lietuvoje ir Europos Sąjungoje dizainas gali būti saugomas pagal skirtingas apsaugos sistemas. Pirma, galima registruoti dizainą pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą. Antra, yra galimybė registruoti Bendrijos dizainą pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų, kuris vieningai galios visoje ES teritorijoje. Be to šis Reglamentas numato neregistruoto dizaino apsaugą, neapsunkintą jokiais formalumais. Trečia, dizainai, kaip taikomosios dailės kūriniai saugomi pagal autorių teisę. Ketvirta, dizainą įmanoma saugoti pagal prekių ženklų, patentų, naudingųjų modelių teisę. Galiausiai, pramoninio dizaino apsaugai taikomos apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklės. Magistro darbe yra nagrinėjamos skirtingos dizaino apsaugos sistemos, atkleidžiamas apsaugos sistemų santykis, vertinamas apsaugos persidengimas. Magistro darbe didelis dėmesys skiriamas dizaino apsaugos sąlygoms – naujumui ir individualumui, šių sąvokų sudėtinių elementų, tokių kaip „informuotas vartotojas“, „bendras įspūdis“, „neesminės detalės“, „paskelbimas visuomenei“ analizei, taip pat nagrinėjama ar dabartinė dizaino apsauga nėra perteklinė ir nepagrįsta. / Due to the specific nature of the design it is possible to protect it by various protection regimes. Firstly, design can be registered in accordance with Lithuanian design law. Secondly, it is possible to register the design under Council Regulation (EC) No 6/2002 of 12 December 2001 on Community designs which will have a unitary character. In addition, the Regulation provides protection for unregistered designs without any formalities. Third, the design as a work of applied art shall be protected under copyright law. Fourth, it is possible to protect the design under the trademark laws, patent laws and utility model laws. Finally, industrial design is protected against unfair competition. Master's thesis examines a different design protection systems and a relationship between them, analyses protection overlap. Master's thesis focuses on the conditions of the design protection - the novelty and individuality, analyses constituent elements of these concepts, such as "informed user", "overall impression", "immaterial details", "made available to the public". Master's thesis also examines whether the current design protection is not redundant and unreasonable.

Lyčių lygybės principas yra kertinis darbo teisės principas, kurio svarba pabrėžiama tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygmeniu. Moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, bendra Europos Sąjungos vertybė ir būtina sąlyga ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo suderinti nacionalinius teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant ir lyčių lygybės principo darbo teisėje reglamentavimą. Šiame darbe nagrinėjamas asmenų lyčių lygybės principo taikymas sudarant, vykdant, įskaitant apmokėjimą už darbą, bei nutraukiant darbo sutartį Europos Sąjungos teisėje ir nacionalinėje darbo teisėje, tokiu būdu siekiant identifikuoti minėto principo teisinio reguliavimo nacionalinėje darbo teisėje spragas ir pateikti galimas sprendimų kryptis. Be to, siekiama išnagrinėti ir įvertinti asmenų lyčių lygybės principo įgyvendinimo užtikrinimą nacionalinėje darbo teisėje, nagrinėjant asmenų, patyrusių diskriminaciją lyties pagrindu, pažeistų teisių gynybos būdus, taip pat teisės į žalos atlyginimo, įrodinėjimo naštos perkėlimo bei veiksmingų, proporcingų ir atgrąsančių sankcijų nustatymą Lietuvos darbo teisėje. Lyčių lygybės principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje yra nagrinėjamas kompleksiškai apžvelgiant esamą Europos Sąjungos ir nacionalinį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisės doktriną, įvairius kitus... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is the cornerstone of the labor law, which stresses the importance of both the national and the European Union and international level. Gender equality is a fundamental human right, the total value of the European Union and a precondition for economic growth, employment and social cohesion objectives. Each European Union Member States, including Lithuania, must harmonize its legislation with European Union legislation, including gender equality in labor law regulations. This thesis addresses the people of gender equality through the application, enforcement, including payments for work and leaves the European Union law and national labor law, in such a way as to identify the principle of regulatory gaps in the national labor law and the possible direction of the decision. In addition, to examine and assess individuals on gender equality enforcement of national labor law, the examination of persons who have suffered gender discrimination, would violate the rights remedies, as well as the right to damages, the burden of proof and the transfer of effective, proportionate and dissuasive sanctions of the Lithuanian Labour law. Manifestation of gender equality and the implementation of the Lithuanian labor law is dealt with comprehensively reviewing the existing European Union and national legal regulations, case law, legal doctrine, various other documents and estimates of the Lithuanian legislation.

Šiame darbe yra analizuojami vykdymo teisės principai. Pirmojoje darbo dalyje bandoma pateikti vykdymo teisės principų sąvoką, taip pat apibendrinti jų reikšmę. Šioje dalyje bandoma atsakyti į svarbų klausimą: koks yra bendrųjų civilinio proceso ir vykdymo teisės principų santykis? Ar bendrieji civilinio proceso principai veikia ir vykdymo procese? Ar egzistuoja savarankiški vykdymo teisės principai? Antrojoje šio darbo dalyje nagrinėjami civilinio proceso principai, kurie pripažįstami turintys didelę reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių vykdymo procesuose (dispozityvumo, bendradarbiavimo, vykdymo proceso operatyvumo bei efektyvumo principai). Po to išskiriami principai, kurie veikia tik vykdymo procese. Lietuvos vykdymo teisės principai lyginami su kitose šalyse (ypač Prancūzijoje, Rusijoje) veikiančiais principais. Ypač didelis dėmesys atkreipiamas į Prancūzijos vykdymo procesą, nes Lietuva ir kai kurios kitos Europos šalys yra pritaikiusios Prancūzijos vykdymo modelį savo vykdymo teisės sistemoje (šis modelis daugumos autorių laikomas pažangiu). Trečiojoje šio darbo dalyje kalbama apie vykdymo teisės principų įtaką vykdymo procesui. / Dans ce travail scientifique on analyse les principes du droit de l’exécution. Dans la première partie de ce travail on tente de definir les principes du droit de l’exécution, on généralise l’importance de ces principes. On tente de repondre à la question très importante: quels sont les rapports entre les principes communs des procédures civiles et entre les principes du droit de l’exécution. Est – ce que les principes communs des procédures civiles agissent sur les procédures civiles d’exécution? Est – ce qu’ils existent les principes indépendants du droit de l’exécution? Dans la deuxième partie de ce travail on analyse les principes communs des procédures civiles, qui sont considéré très importants dans le droit de l’exécution de la Lituanie et d’autres pays (le principe de la coopération, le principe de l’exécution efficace, le principe de la rapidité d’exécution, le principe de la liberté d’exercice des voies d’exécution). Ensuite on analyse les principes, qui agissent seulement sur les procédures civiles d’exécution. Les principes du droit de l’exécution de la Lituanie sont comparés aux principes, qui agissent sur les procédures civiles d’exécution d’autres pays (de la Russie, de la France). On fait attention aux procédures civiles d’exécution de la France, parce que la Lituanie et quelque autres pays d’Europe ont adapté le modèle de l’exécution de ce pays à son système de l’exécution (beaucoup d’auteurs pensent, que le syst&#232... [to full text]

Santykis tarp teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisės į saviraiškos laisvę pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją SANTRAUKA Teisė į privatų gyvenimą, garantuojama Konvencijos 8 straipsnio, apsaugo asmenis ne tik nuo viešosios valdžios įsikišimo, bet taip pat ir nuo neteisėto kitų asmenų ir privačių institucijų kišimosi, įskaitant ir žiniasklaidą. Saviraiškos laisvė vadinama vienu iš kertinių demokratinės visuomenės pamatų. Šiuo požiūriu žiniasklaidos vaidmuo teisinėje valstybėje išskirtinis. Šių dviejų teisių “virtualaus konflikto” esmė – kiekviena teisė ir laisvė yra deklaruojama, pripažįstama ir garantuojama, bet tuo pačiu metu viena gali riboti kitą ir būti suvaržyta kitos. Iš tiesų teisė į privataus gyvenimo gerbimą gali akivaizdžiai nepalanki saviraiškos laisvei. Dviejų vertybių konfliktas slypi įtampoje tarp saviraiškos laisvės, visuomenės teisės žinoti, būti informuotai ir teisės į asmens privatų gyvenimą ar reputaciją. Konfliktai tarp teisės į privatų gyvenimą ir saviraiškos laisvės dažniausiai kyla tada, kai privatūs subjektai, t.y. žiniasklaidos priemonės, paskleidžia privataus gyvenimo detales. Leidėjai gali tvirtinti, jog atskleisti tokią informaciją sąlygoja visuomenės interesas, arba asmenys, kurių privataus gyvenimo detalės išviešintos žiniasklaidoje, prarado šią teisę į privatumą, pasirinkdami svarbias valstybines ar visuomenines pareigas, t.y. viešo asmens statusą. Tokių argumentų pagrįstumas analizuotas daugybėje bylų valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / The Relationship between the Right to Respect for One's Private and Family Life and the Right to Freedom of Expression according to the European Convention on Human Rights SUMMARY Right to private life, guaranteed by Article 8 of the Convention, protects individuals not only against interference by the public authorities but also against interference by individuals and private institutions, including the media. Freedom of expression is one of the key foundations of a democratic society. In that regard, the media play a pre-eminent role in a State governed by the rule of law. This brings us to the heart of a situation of "virtual conflict" between two rights. Each right and freedom is proclaimed, recognised and guaranteed, but, at the same time, each one is capable of limiting the other and being limited by it. Indeed, the right to respect for private life may be openly hostile to freedom of expression. A conflict of values lies within the tension between freedom of expression, the public's right to be informed and the right to one's privacy or reputation. Conflicts between privacy and freedom of expression commonly arise where non-State actors, such as the media or authors of books, publicise private matters. Publishers may claim that the revelations were a matter of public interest or that the individuals involved had forfeited their privacy interest by leading very public lives. The legitimacy of these claims has been tested in a number of cases in countries which provide... [to full text]

Šiame magistro darbe lyginamuoju metodu nagrinėjamas teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą gynimas skirtingos teisės sistemos valstybėse - Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiame magistro darbe siekiama atsakyti į klausimą kada ir kokiais būdais yra ginama asmens teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą gydymo procese. Pažymėtina, kad pagrindinis nagrinėjamos teisės gynimo būdas yra draudimas atlikti bet kokią intervenciją į žmogaus kūną be galiojančio asmens sutikimo tokioms intervencijoms. Gydytojas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, negali gydyti ir net liesti paciento be galiojančio paciento sutikimo. Bet kokia medicininė intervencija be galiojančio paciento sutikimo yra neteisėta, nebent ją galima pateisinti tam tikromis išimtimis. Todėl daugiausia dėmesio darbe yra skiriama sutikimo medicininiams ir moksliniams tyrimams, bandymams svarbos, sutikimo elementų, išimčių iš bendrojo principo, kai sutikimas nėra reikalingas, analizei. Išskiriami tokie būtini sutikimo gydymui elementai, kaip informacijos atskleidimas, veiksnumas ir laisva valia. Kaip vienas iš asmens autonomijos įgyvendinimo aspektų analizuojama ir asmens teisė atsisakyti siūlomo gydymo. Kadangi asmens teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą nėra absoliuti, tai nemažas dėmesys darbe yra skiriamas aptarti situacijoms, kai asmuo gali būti gydomas ir be tokio asmens sutikimo. / The present master’s work primarily deals with the analysis of the comparative aspects of the protection of the person’s right to the bodily inviolability and integrity in different law systems – the Republic of Lithuania and the United Kingdom. Moreover, the aim of the present research is to analyse when and how the person’s right to the bodily inviolability and integrity is protected. It should be noted that the primary protection method of this right is prohibition to perform any medical intervention without the patient’s valid consent. The physician, like others, is not allowed to treat or even touch a patient without the patient’s valid consent. Any medical intervention without the patient’s valid consent is considered unlawful, unless it falls within very few exceptions. Therefore this master’s work deals mostly with analyse of the importance of consent to the medical and scientific examinations and research, the elements of the consent and the exceptions from general principal. There are three essential elements of the consent to the treatment – disclosure of the relevant information, capacity and voluntaries. As one aspect of the persons autonomy, the right to withdraw the treatment is also analyse in this master‘s work. Since the right to the bodily inviolability and integrity is not absolute one, this master’s work also deals with situations when the consent to medical interventions is not necessary and the patient could be treated without consent.

SANTRAUKA Baigiamajame darbe nagrinėjami pagrindiniai darbo saugos instituto aspektai. Bendrai aptarus darbuotojų ir darbdavių teises bei pareigas darbų saugos srityje, išanalizavus šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindines nuostatas, pereinama prie darbo saugos kontrolės formų analizės, pavojingus darbus, darbuotojų atestavimą, mokymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nagrinėjimo, o taip pat atsakomybės už darbo saugos nuostatų pažeidimus taikymo atvejų analizės. Išanalizavus darbo šaltinius, konstatuota, kad iki įsigaliojant 2003 m. Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, klausimus, susijusius su teisės į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas užtikrinimu, reglamentavo pavieniai įstatymai, ir šis reglamentavimas iš esmės nepasižymėjo tobulumu ir efektyvumu jau vien dėl to, kad nebuvo vieno kodifikuoto teisės akto, apimančio visas su šiuo klausimu susijusias teisės normas. Taigi darbo apmokėjimo bei atostogų klausimų reglamentavimas 2003 m. LR Darbo kodekse buvo svarbus žingsnis siekiant tinkamo teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas įgyvendinimo Lietuvoje. Šiame kodekse numatyti darbo saugos pagrindai, reglamentuotos darbuotojo ir darbdavio atsakomybės už darbo saugos reikalavimų pažeidimus ypatybės. Baigiamajame darbe drįstama teigti, kad į jame atlikto tyrimo duomenis bei pateiktas rekomendacijas gali būti atsižvelgiama rengiant su darbų sauga susijusius įstatymus ir jų pataisas. Be to, tyrimo metu gauti rezultatai gali būti panaudojami... [toliau žr. visą tekstą] / The Employees Right to Safety Work Summary Accidents at work is a problem that has been analyzed by lawyers, technologists and psychologists. Despite the fact, the problem in Lithuania is critical for the accidents at work persist to happen in big numbers. It is often assumed that the problem may be solved using the trade union agitation methods. Not disregarding them, it is necessary to analyze this painful experience, predict their likelihood in future and get ready for this technologically, economically and socially. After the restoration of the independence and after the management forms as well as technologies had completely changed the prognosis would be effective if the accident causes under the conditions of free market are taken into consideration and after the command system is refused. No country can allocate assignations that would ensure a complete safety of the employees. It is necessary to rationally use the financial resources and predict as well as optimize the precautionary means so that financial investments would bring a potentially bigger preventive effect.

Magistro darbe „Mokesčių teisė: bendrosios teisės teorijos aspektai“ buvo tiriamos pagrindinės mokesčių teisės kategorijos. Magistro darbo tikslas - bendrosios teisės teorijos kategorijomis aprašyti ir išanalizuoti teisės normų, reguliuojančių su mokesčiais susijusius visuomeninius santykius, visumą. Magistro darbe buvo nagrinėjamos pagrindinės bendrosios teisės teorijos kategorijos ir teisės normos, reguliuojančios visuomeninius santykius mokesčių srityje. Nagrinėta mokesčių teisės sampratos problematika. Analizuota mokesčių teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Nėra dar tvirtai suformuotos nuomonės: ar jau laikas kalbėti apie mokesčių teisę kaip savarankišką teisės šaką? Atsakymą į šį ir panašius klausimus buvo ieškoma šiame magistro darbe iš bendrosios teisės teorijos perspektyvos, tiriant, testuojant visuomeninius santykius mokesčių srityje reguliuojančią teisės normų visumą pagrindinėmis bendrosios teisės teorijos kategorijomis (teisės norma, teisės samprata, teisės struktūra, teisės šaltiniai, teisinio reguliavimo dalykas, metodas ir kt.). Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apžvalga... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The fundamental conceptions of the tax law are analyzed in the Master’s Thesis “Tax Law: the aspects of the common law theory“. The objective of the Master’s Thesis is to describe and analyze the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory. The fundamental categories of the common law theory and legal norms, regulating public relations in the tax area, are researched in the Master’s Thesis. The work contains the analysis of the problematic issues of the tax law conception. It contains the analysis of the theoretical section of the tax law functioning by concentrating on the phenomenon itself, and the discussion of the main concepts and limits. There is no strong opinion on the topic, whether it is already time to discuss the tax law as an independent law branch as yet. The answer to this problem and other similar issues is sought in this Master’s Thesis from the perspective of the common law by researching and testing the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory (legal norm, conception of law, structure of law, law resources, subject of legal regulation, method, etc.). The work contains the review of theoretical issues of legal regulation and law application, the analysis of normative legislative acts and the practice of courts, the research of the following normative legislative acts: the Constitution, the Civil Code... [to full text]

Naujųjų technologijų pažanga, radikaliai keičia ir požiūrį į tam tikras nuo seno visuomenėje susiformavusias vertybes. Šiomis dienomis visuomenė jaučiasi vis labiau stebima. Siekiant viešųjų interesų (visuomenės saugumo, nusikalstamumo mažinimo ir pan.) privačiose ir viešosiose erdvėse yra įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kurių užfiksuoti duomenys yra nuolat transliuojami bei kaupiami. Čia yra susiduriama su asmens privatumo užtikrinimo problema. Magistriniame darbe yra kalbama apie teisės į privatumą užtikrinimą vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo kontekste. Teisė į privatumą yra ganėtinai jauna pasaulio teisinėje sistemoje, teisiškai įtvirtinta 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 8 straipsnyje. Asmens duomenų teisinė apsauga – teisės į privatumą elementas. Vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo atveju yra neišvengiamai susiduriama ir su asmens duomenų (vaizdo duomenų) teisinės apsaugos problemomis. Tad darbe analizuojamas ne tik Konvencijos aštuntasis straipsnis, nubrėžiantis pagrindines gaires privatumo apsaugai vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo atveju, yra aptariami ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojantys Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisiniai dokumentai (Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Darbas suskirstytas į tris struktūrines dalis. Pirmoje jų yra aptariam privatumo samprata, antrojoje aptariama vaizdo stebėjimo priemonių samprata... [toliau žr. visą tekstą] / The advancement of new technologies is radically changing the world. Nowadays society is a transparent society. In recent years, the use of video surveillance cameras (also called Closed Circuit Television, or CCTV) throughout the world has grown to unprecedented levels. And there we find out many problems, concerning protection of an individuals private life. The work discusses the issue of right to private life protection in a context of video surveillance. The right to private life is quite young in world’s legitimate system and especially in Lithuanian law system. Personal data protection as a part of privacy right is an aspect of human rights. This proposition is universally accepted. As long ago as 1948, privacy was given recognition in the Universal Declaration of Human Rights. In 1950, privacy was implemented in European Convention of Human Rights. This work is divided into three parts. One of them is talking about a conception of a privacy, separates data protection conception from right to private law, the second one is talking about video surveillance systems in general, their technical capacity, the last one is talking about European Convention of Human Rights and its article 8 as the main principle which is a sound base for European Union and Lithuanian regulation of video surveillance, analysis Charter of Fundamental Rights of the European Union, Directive 95/46/EC of the European Union, Constitution of Lithuania, Lithuanian Data Protection Law in the context of... [to full text]